Kalbame apie pokyčius.Tačiau ar turime, kas juos įgyvendins?

Publikuota: 2016-11-01
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Turime naujai išrinktą Seimą, kuriame daugumą iškovoję politikai rinkėjams žada pokyčius. Tačiau tam, kad būtų įgyvendintos rimtos struktūrinės reformos, neužtenka vien politinės pagrindinių lyderių valios ir sutarimo. Būtinas stiprus koordinavimo mechanizmas, kuris užtikrintų ir pagrįstų sprendimus dėl viešųjų investicijų, ir struktūrinių reformų įgyvendinimą.

Visų į naująjį Seimą išrinktų partijų programose yra numatytos vienokios ar kitokios reformos, kai kuriais atvejais – labai rimti struktūriniai pokyčiai,turintys įtakos visos šalies raidai: aukštojo mokslo tinklo optimizavimas, sveikatos apsaugos sistemos peržiūra.

Apie struktūrinių reformų būtinumą mums jau seniai signalizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO). Šiuo metu, Lietuvai rengiantis narystei EPBO, ekspertai atlieka nuodugnias įvairių valdymo sričių peržiūras, o esminių permainų poreikis jau bus keliamas ir tarptautiniu lygiu.

Kol kas turime „kanceliariją“, bet ne pokyčių koordinavimo centrą

Daugelyje pažangių pasaulio valstybių, pagrindinis pokyčių variklis yra Vyriausybės centras (angl. Centre of Government), kuriame sutelkti aštriausi protai ir kuriam suteikiami platūs įgaliojimai. Toks centras turi labai stiprias analitines kompetencijas, yra lankstus, galintis transformuotis pagal poreikį ir proaktyviai koordinuoti reformų įgyvendinimą.

Vyriausybės centre dažniausiai dirba nedaug žmonių – remiantis užsienio šalių patirtimi, vidutiniškai skaičiuojama 40 darbuotojų milijonui gyventojų. Mūsų atveju, tai būtųapie 110 darbuotojų. Tačiau šios institucijos paskirtis, o ne dydis turėtų būti diskusijų dėmesio centre. Vyriausybės centrui keliamos tik strateginės užduotys, o joms įgyvendinti ne tik įdarbinami, bet ir suburiami patys geriausi viešojo sektoriaus darbuotojai. Puikiai žinau, kad valdžios institucijose darbuojasi daug aukštos kvalifikacijos savo srities specialistų, kuriuos neretai nepelnytai nuvertiname. Naujoji Vyriausybė turėtų rasti naujus sprendimus, leidžiančius sutelkti ir įgalinti tokius profesionalus pokyčiams įgyvendinti.

Tad kuo turėtų užsiimti Vyriausybės centras, kad taptų Ministro Pirmininko, jo kabineto dešiniąja ranka ir sėkmingų permainų garantu? Analizuojant kitų šalių patirtį tampa akivaizdu, kad kertinis Vyriausybės centro uždavinys – būti pokyčių lyderiu ir koordinuoti plataus masto struktūrines reformas. Todėl ši institucija turi imtis lyderystės planuojant esminių pokyčių eigą, koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus ir suteikiant savalaikę pagalbą ministerijoms.

Vis labiau tolstama nuo Vyriausybės centro atliekančio „kanceliarijos“ t. y. teisės aktų ir sprendimų kokybės priėmimo priežiūros, dokumentų tvarkymo, posėdžių organizavimopadalinio vaidmenį.

Reikalingas stiprus viešosios politikos koordinavimo centras

Šiandieniniame pasaulyje vyriausybės susiduria su iššūkiu kaip išspręsti sudėtingas problemas, tokias kaip visuomenės senėjimas, migracija ar klimato kaita. Be to, praktiškai visos struktūrinės reformos yra horizontalios – apimančios kelias valdymo sritis ir reikalaujančios peržengti vienos institucijos ribas. Fragmentiškas požiūris, pavienių institucijų veiksmai ir resursų išblaškymas leidžia kovoti nebent su problemų pasekmėmis. Sudėtingų problemų sprendimas ir struktūrinių reformų koordinavimas reikalauja bendros strategijos, resursų sutelkimo, atsakingų ministerijų indėlio ir aktyvaus dalyvavimo. Todėl šiandien pažangios pasaulio valstybės vis daugiau dėmesio skiria stipriam viešosios politikos koordinavimui iš vyriausybių centro.

Pagal 2016 metų tarpinstitucinio bendradarbiavimo rodiklius, kurie buvo vertinami tarptautinių ekspertų sudarant Tvaraus valdymo indeksą (angl. Sustainable Governance Indicators), ženkliai atsiliekame nuo Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, kurios turi pažangias veiklos valdymo sistemas ar senas neformalaus bendradarbiavimo tradicijas. Atsiliekame ir nuo kaimynų latvių, kurie pastaruoju ėmėsi ryžtingai modernizuoti viešąjį sektorių.

Didėjant tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikiui, Vyriausybės centras turi tapti viešosios politikos koordinavimo ašimi. Kita vertus, galima būtų kurti gigantiškas ministerijas, kurios po vienu stogu apjungtų pagrindines valdymo sritis. Tačiau susidurtume su valdymo problemomis – politinio dėmesio trūkumu atskiroms sritims, su nelanksčiomis ir sunkiai į pokyčius reaguojančiomis struktūromis.

Aukščiausias politikos koordinavimo lygis yra veiklos prioritetų nustatymas ir vieningos strategijos formavimas. Deja, šiandieninė praktika rodo, kad institucijos dažniausiai tik derina veiksmus tarpusavyje, siekdamos išvengti interesų susikirtimo, o koordinavimas apsiriboja skirtumų tarp skirtingų pozicijų mažinimu ir kompromisų paieškomis.

Oponentai galėtų sakyti, kad Vyriausybė turi nustačiusi veiklos prioritetus. Tačiau ir be gilesnės analizės matyti, kad bene visi jie sudaromi pagal atskirų ministerijų logiką, tiesiog pavienius veiksmus sukompiliuojant į bendrą dokumentą. Tuo tarpu, Vyriausybės centras turėtų imtis iniciatyvos nustatant visai Vyriausybei bendrus prioritetus, sutelkiant ministerijas bendrų tikslų, nukreiptų į sudėtingų problemų sprendimą, įgyvendinimui ir užtikrinant viešųjų politikų bei programų suderinamumą.

Veiklos ir resursų prioretizavimas esminė pokyčių įgyvendinimo sąlyga

Nugebėjimas susitarti dėl prioritetų yra bene visas valstybės valdymo sritis persekiojantis šešėlis, todėl finansuojame didelės vertės nekuriančius projektus ir inertiškai teikiame nebeaktualias ar nekokybiškas viešąsias paslaugas, taip užkirsdami kelią realiam šalies proveržiui. Pirmiausia, būtina apsispręsti dėl svarbiausių prioritetų, kurie būtų strateginiai su konkrečiai suformuluotais ir numatytaispamatuojamais rezultatais.

2016 m. Vyriausybė išskyrė net 22 prioritetus, jų įgyvendinimui suplanavo 162 darbus ir 63 rodiklius. Tuo tarpu JAV, kurios vaidmuo pasaulio ekonomikoje yra vienas didžiausių ir kuri perskirsto apie 38% BVP (palyginimui, Lietuva perskirsto apie 30% BVP) turi 15 horizontalių prioritetų. Šių prioritetų įgyvendinimą nuolat stebi, vertina ir viešai atsiskaito prezidento Baracko Obamos administracija. Lietuvos viešojo valdymo ekspertų vertinimu, Vyriausybės prioritetų koordinavimas remiasi pasyviu atsiskaitomojo pobūdžio informacijos rinkimu, o visuomenei teikiamose atskaitose vyrauja informacija apie biurokratinius darbus. Į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė, vertindama programinio biudžeto sistemą.

Vyriausybės centras turi padėti užtikrinti vieningą politinę darbotvarkė

Vyriausybės prioritetai – tai vieninga politinė darbotvarkė, kurią turi įgyvendinti visi koalicinio kabineto ministrai. Vyriausybės prioritetai neturi skatinti negatyvios konkurencijos tarp ministrų. Pats blogiausias scenarijus – kai ministrai neįsitraukia į prioritetų įgyvendinimą nenorėdami kurti „politinių dividendų“ kitam ministrui. Tai – dar vienas argumentas, kad stiprus prioritetų valdymas turi būti sutelktas Vyriausybės centre, šiam tikslui suteikiant Ministro Pirmininko įgaliojimus.

Prioritetams įgyvendinti yra būtini finansiniai ištekliai, todėlVyriausybės centras turėtų užtikrinti veiklos ir finansavimo prioritetų suderinamumą. Lyg ir savaime suprantama, kad Vyriausybės prioritetai turi daryti įtaką biudžeto sudarymo sprendimams. Deja, šiandien vis dar turime situaciją, kai finansiniai resursai skirstomi neatsižvelgiant į prioritetus ir planuojamus pokyčius.

Prioritetų įgyvendinimui reikia sutelkti ne tik finansinius išteklius, bet ir kompetencijas. Jei keliame ambicingus tikslus, natūralu, kad jų įgyvendamas reikalauja novatoriško požiūrio, nekasdienių sprendimų ir profesionalaus pokyčių valdymo. Tad kiekvienam prioritetui įgyvendinti galėtų būti suformuota nedidelė komanda (angl. task force), kuriai vadovauti turėtų profesionalus projektų vadovas ar kitas reikiamą patirtį turintis valstybės tarnautojas. Tokia komanda padėtų ministerijoms suplanuoti svarbiausias veiklas, prižiūrėtų kaip sklandžiai jos vykdomos, vertintų rizikas ir teiktų pasiūlymus kaip jas suvaldyti. Kitais žodžiais tariant, jos taptų Ministro Pirmininko akimis ir ausimis – vykdytų nuolatinę reformų įgyvendinimo priežiūrą, stebėtų rezultatus ir informuotų Vyriausybę apie iškylančius sunkumus bei siūlytų galimus jų sprendimų būdus.

Poreikis stiprinti strategines kompetencijas

Tam, kad Vyriausybės centras būtų pajėgus inicijuoti ir valdyti pokyčius, spręsti tarpinstitucinius klausimus ir užtikrintų viešosios politikos tikslų suderinamumą, tenka atsakyti į klausimą, kokių kompetencijų jam reikia. Norėčiau paminėti svarbiausias iš jų.

Pirma, Vyriausybės centras turi turėti lyderystės ir strateginių sprendimų priėmimo kompetencijas. Jame dirbantys valstybės tarnautojai turi gebėti išskirti ilgalaikius tikslus ir veiklos prioritetus bei nukreipti ministerijas jų įgyvendinimui. Antra, Vyriausybės centruireikalinga turėti stiprius analitinius gebėjimus. Gerų strateginių sprendimų priėmimo esminė sąlyga yra klausimų parengtumas, t.y reikalinga kokybiška ir objektyvi esamos situacijos bei sprendimų alternatyvų analizė.

Šiandieninei viešajai politikai ypač trūksta giluminio problemos suvokimo ir atsakingo sprendimo poveikio vertinimo. Todėl Vyriausybės centre turi atsirasti stiprus Strateginio valdymo kompetencijų centras, kuris profesionaliai vykdytų rezultatų stebėseną, gebėtų prognozuoti, proaktyviai signalizuotų apie problemas. Šiandien LR Vyriausybės Kanceliarijoje veikia strateginio planavimo skyrius, tačiau jo resursai ir jam skiriama reikšmė yra tikrai nepakankami. Trečia, ne mažiau svarbus yra gebėjimas bendradarbiauti su ministerijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais bei atskirų sričių ekspertais. Vyriausybės centro darbuotojai turi ne tik gebėti įtikinti suinteresuotas puses dėl permainų poreikio, bet ir įsiklausyti į keliamas problemas, reaguoti į situacijos pasikeitimus bei ieškoti kūrybiškų idėjų.

Koalicijos išmoko derėtis, tačiau – ne spręsti problemas

Šios kompetencijos turėtų būti telkiamos modernioje administracijoje, kuri funkcionuotų daugiau tinklo nei griežtos hierarchinės struktūros pagrindu, būtų lanksti ir greitai reaguojanti į pokyčius, skatinanti bendradarbiavimą. Svarbu darbuotojus nukreipti į pačius svarbiausius darbus ir palikti erdvės kūrybai bei novatoriškiems sprendimams, o ne apkrauti rutininiais darbas, kuriuos gali atlikti ir kitos institucijos.

Apibendrinant noriu pabrėžti, kad koalicinės vyriausybės jau išmokė politikus tartis ir ieškoti kompromisų, tačiau bene visos vyriausybės susidūrė su iššūkiu, kaip praktiškai įgyvendinti politinius įsipareigojimus. Nacionalinio saugumo klausimai, įsišaknijusios švietimo sistemos, žemo ekonomikos produktyvumo ir kitų aktualių Lietuvos problemų sprendimas iš būsimos Vyriausybės pareikalaus integralios viešosios politikos ir stipraus tarpinstitutcinių veiksmų koordinavimo. Todėl, galvodami apie būsimos Vyriausybės programos įgyvendinimą, turime atvirai atsakyti į klausimą, ar šiandien turime stiprų Vyriausybės centrą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 1

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 7

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 1

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 8

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18
Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją

Rimas Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ketvirtadienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Verslo aplinka
2018.10.18
Vyriausybė galės duoti biudžeto pinigų Kirkilo partijai 6

Prieš porą metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tik šiemet pavasarį įsteigta ir valdančiosios koalicijos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Karbauskiui paviešinus pokalbį tarp VTEK narių, oponentai įžvelgia spaudimą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Neeiliniame Seimo posėdyje opozicija nori įvertinti premjerą 1

Nepatenkinta premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais į klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Vilniaus meru sieksiantis tapti Uspaskichas už savo rinkiminius pažadus žada palikti 1 mln. Eur užstatą 14

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija...

Verslo aplinka
2018.10.18
VTEK: ūkio ministras pažeidė įstatymą 1

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažeidė įstatymą, nes laiku nedeklaravo, kad yra ministras, trečiadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Guoga nedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose

Kaip galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Vilniaus merus viešai minimas...

Verslo aplinka
2018.10.18
Karbauskis dėl VTEK žada kreiptis į prokuratūrą 1

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartoja raginimą...

Verslo aplinka
2018.10.18
Pokyčiai Registrų centre: nauja struktūra ir keliami atlyginimai 5

Nauja organizacinė struktūra, atlyginimų sistemos peržiūra, automobilių parko optimizavimas ir kitos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau