Kalbame apie pokyčius.Tačiau ar turime, kas juos įgyvendins?

Publikuota: 2016-11-01
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Turime naujai išrinktą Seimą, kuriame daugumą iškovoję politikai rinkėjams žada pokyčius. Tačiau tam, kad būtų įgyvendintos rimtos struktūrinės reformos, neužtenka vien politinės pagrindinių lyderių valios ir sutarimo. Būtinas stiprus koordinavimo mechanizmas, kuris užtikrintų ir pagrįstų sprendimus dėl viešųjų investicijų, ir struktūrinių reformų įgyvendinimą.

Visų į naująjį Seimą išrinktų partijų programose yra numatytos vienokios ar kitokios reformos, kai kuriais atvejais – labai rimti struktūriniai pokyčiai,turintys įtakos visos šalies raidai: aukštojo mokslo tinklo optimizavimas, sveikatos apsaugos sistemos peržiūra.

Apie struktūrinių reformų būtinumą mums jau seniai signalizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO). Šiuo metu, Lietuvai rengiantis narystei EPBO, ekspertai atlieka nuodugnias įvairių valdymo sričių peržiūras, o esminių permainų poreikis jau bus keliamas ir tarptautiniu lygiu.

Kol kas turime „kanceliariją“, bet ne pokyčių koordinavimo centrą

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Daugelyje pažangių pasaulio valstybių, pagrindinis pokyčių variklis yra Vyriausybės centras (angl. Centre of Government), kuriame sutelkti aštriausi protai ir kuriam suteikiami platūs įgaliojimai. Toks centras turi labai stiprias analitines kompetencijas, yra lankstus, galintis transformuotis pagal poreikį ir proaktyviai koordinuoti reformų įgyvendinimą.

Vyriausybės centre dažniausiai dirba nedaug žmonių – remiantis užsienio šalių patirtimi, vidutiniškai skaičiuojama 40 darbuotojų milijonui gyventojų. Mūsų atveju, tai būtųapie 110 darbuotojų. Tačiau šios institucijos paskirtis, o ne dydis turėtų būti diskusijų dėmesio centre. Vyriausybės centrui keliamos tik strateginės užduotys, o joms įgyvendinti ne tik įdarbinami, bet ir suburiami patys geriausi viešojo sektoriaus darbuotojai. Puikiai žinau, kad valdžios institucijose darbuojasi daug aukštos kvalifikacijos savo srities specialistų, kuriuos neretai nepelnytai nuvertiname. Naujoji Vyriausybė turėtų rasti naujus sprendimus, leidžiančius sutelkti ir įgalinti tokius profesionalus pokyčiams įgyvendinti.

Tad kuo turėtų užsiimti Vyriausybės centras, kad taptų Ministro Pirmininko, jo kabineto dešiniąja ranka ir sėkmingų permainų garantu? Analizuojant kitų šalių patirtį tampa akivaizdu, kad kertinis Vyriausybės centro uždavinys – būti pokyčių lyderiu ir koordinuoti plataus masto struktūrines reformas. Todėl ši institucija turi imtis lyderystės planuojant esminių pokyčių eigą, koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus ir suteikiant savalaikę pagalbą ministerijoms.

Vis labiau tolstama nuo Vyriausybės centro atliekančio „kanceliarijos“ t. y. teisės aktų ir sprendimų kokybės priėmimo priežiūros, dokumentų tvarkymo, posėdžių organizavimopadalinio vaidmenį.

Reikalingas stiprus viešosios politikos koordinavimo centras

Šiandieniniame pasaulyje vyriausybės susiduria su iššūkiu kaip išspręsti sudėtingas problemas, tokias kaip visuomenės senėjimas, migracija ar klimato kaita. Be to, praktiškai visos struktūrinės reformos yra horizontalios – apimančios kelias valdymo sritis ir reikalaujančios peržengti vienos institucijos ribas. Fragmentiškas požiūris, pavienių institucijų veiksmai ir resursų išblaškymas leidžia kovoti nebent su problemų pasekmėmis. Sudėtingų problemų sprendimas ir struktūrinių reformų koordinavimas reikalauja bendros strategijos, resursų sutelkimo, atsakingų ministerijų indėlio ir aktyvaus dalyvavimo. Todėl šiandien pažangios pasaulio valstybės vis daugiau dėmesio skiria stipriam viešosios politikos koordinavimui iš vyriausybių centro.

Pagal 2016 metų tarpinstitucinio bendradarbiavimo rodiklius, kurie buvo vertinami tarptautinių ekspertų sudarant Tvaraus valdymo indeksą (angl. Sustainable Governance Indicators), ženkliai atsiliekame nuo Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, kurios turi pažangias veiklos valdymo sistemas ar senas neformalaus bendradarbiavimo tradicijas. Atsiliekame ir nuo kaimynų latvių, kurie pastaruoju ėmėsi ryžtingai modernizuoti viešąjį sektorių.

Didėjant tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikiui, Vyriausybės centras turi tapti viešosios politikos koordinavimo ašimi. Kita vertus, galima būtų kurti gigantiškas ministerijas, kurios po vienu stogu apjungtų pagrindines valdymo sritis. Tačiau susidurtume su valdymo problemomis – politinio dėmesio trūkumu atskiroms sritims, su nelanksčiomis ir sunkiai į pokyčius reaguojančiomis struktūromis.

Aukščiausias politikos koordinavimo lygis yra veiklos prioritetų nustatymas ir vieningos strategijos formavimas. Deja, šiandieninė praktika rodo, kad institucijos dažniausiai tik derina veiksmus tarpusavyje, siekdamos išvengti interesų susikirtimo, o koordinavimas apsiriboja skirtumų tarp skirtingų pozicijų mažinimu ir kompromisų paieškomis.

Oponentai galėtų sakyti, kad Vyriausybė turi nustačiusi veiklos prioritetus. Tačiau ir be gilesnės analizės matyti, kad bene visi jie sudaromi pagal atskirų ministerijų logiką, tiesiog pavienius veiksmus sukompiliuojant į bendrą dokumentą. Tuo tarpu, Vyriausybės centras turėtų imtis iniciatyvos nustatant visai Vyriausybei bendrus prioritetus, sutelkiant ministerijas bendrų tikslų, nukreiptų į sudėtingų problemų sprendimą, įgyvendinimui ir užtikrinant viešųjų politikų bei programų suderinamumą.

Veiklos ir resursų prioretizavimas esminė pokyčių įgyvendinimo sąlyga

Nugebėjimas susitarti dėl prioritetų yra bene visas valstybės valdymo sritis persekiojantis šešėlis, todėl finansuojame didelės vertės nekuriančius projektus ir inertiškai teikiame nebeaktualias ar nekokybiškas viešąsias paslaugas, taip užkirsdami kelią realiam šalies proveržiui. Pirmiausia, būtina apsispręsti dėl svarbiausių prioritetų, kurie būtų strateginiai su konkrečiai suformuluotais ir numatytaispamatuojamais rezultatais.

2016 m. Vyriausybė išskyrė net 22 prioritetus, jų įgyvendinimui suplanavo 162 darbus ir 63 rodiklius. Tuo tarpu JAV, kurios vaidmuo pasaulio ekonomikoje yra vienas didžiausių ir kuri perskirsto apie 38% BVP (palyginimui, Lietuva perskirsto apie 30% BVP) turi 15 horizontalių prioritetų. Šių prioritetų įgyvendinimą nuolat stebi, vertina ir viešai atsiskaito prezidento Baracko Obamos administracija. Lietuvos viešojo valdymo ekspertų vertinimu, Vyriausybės prioritetų koordinavimas remiasi pasyviu atsiskaitomojo pobūdžio informacijos rinkimu, o visuomenei teikiamose atskaitose vyrauja informacija apie biurokratinius darbus. Į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė, vertindama programinio biudžeto sistemą.

Vyriausybės centras turi padėti užtikrinti vieningą politinę darbotvarkė

Vyriausybės prioritetai – tai vieninga politinė darbotvarkė, kurią turi įgyvendinti visi koalicinio kabineto ministrai. Vyriausybės prioritetai neturi skatinti negatyvios konkurencijos tarp ministrų. Pats blogiausias scenarijus – kai ministrai neįsitraukia į prioritetų įgyvendinimą nenorėdami kurti „politinių dividendų“ kitam ministrui. Tai – dar vienas argumentas, kad stiprus prioritetų valdymas turi būti sutelktas Vyriausybės centre, šiam tikslui suteikiant Ministro Pirmininko įgaliojimus.

Prioritetams įgyvendinti yra būtini finansiniai ištekliai, todėlVyriausybės centras turėtų užtikrinti veiklos ir finansavimo prioritetų suderinamumą. Lyg ir savaime suprantama, kad Vyriausybės prioritetai turi daryti įtaką biudžeto sudarymo sprendimams. Deja, šiandien vis dar turime situaciją, kai finansiniai resursai skirstomi neatsižvelgiant į prioritetus ir planuojamus pokyčius.

Prioritetų įgyvendinimui reikia sutelkti ne tik finansinius išteklius, bet ir kompetencijas. Jei keliame ambicingus tikslus, natūralu, kad jų įgyvendamas reikalauja novatoriško požiūrio, nekasdienių sprendimų ir profesionalaus pokyčių valdymo. Tad kiekvienam prioritetui įgyvendinti galėtų būti suformuota nedidelė komanda (angl. task force), kuriai vadovauti turėtų profesionalus projektų vadovas ar kitas reikiamą patirtį turintis valstybės tarnautojas. Tokia komanda padėtų ministerijoms suplanuoti svarbiausias veiklas, prižiūrėtų kaip sklandžiai jos vykdomos, vertintų rizikas ir teiktų pasiūlymus kaip jas suvaldyti. Kitais žodžiais tariant, jos taptų Ministro Pirmininko akimis ir ausimis – vykdytų nuolatinę reformų įgyvendinimo priežiūrą, stebėtų rezultatus ir informuotų Vyriausybę apie iškylančius sunkumus bei siūlytų galimus jų sprendimų būdus.

Poreikis stiprinti strategines kompetencijas

Tam, kad Vyriausybės centras būtų pajėgus inicijuoti ir valdyti pokyčius, spręsti tarpinstitucinius klausimus ir užtikrintų viešosios politikos tikslų suderinamumą, tenka atsakyti į klausimą, kokių kompetencijų jam reikia. Norėčiau paminėti svarbiausias iš jų.

Pirma, Vyriausybės centras turi turėti lyderystės ir strateginių sprendimų priėmimo kompetencijas. Jame dirbantys valstybės tarnautojai turi gebėti išskirti ilgalaikius tikslus ir veiklos prioritetus bei nukreipti ministerijas jų įgyvendinimui. Antra, Vyriausybės centruireikalinga turėti stiprius analitinius gebėjimus. Gerų strateginių sprendimų priėmimo esminė sąlyga yra klausimų parengtumas, t.y reikalinga kokybiška ir objektyvi esamos situacijos bei sprendimų alternatyvų analizė.

Šiandieninei viešajai politikai ypač trūksta giluminio problemos suvokimo ir atsakingo sprendimo poveikio vertinimo. Todėl Vyriausybės centre turi atsirasti stiprus Strateginio valdymo kompetencijų centras, kuris profesionaliai vykdytų rezultatų stebėseną, gebėtų prognozuoti, proaktyviai signalizuotų apie problemas. Šiandien LR Vyriausybės Kanceliarijoje veikia strateginio planavimo skyrius, tačiau jo resursai ir jam skiriama reikšmė yra tikrai nepakankami. Trečia, ne mažiau svarbus yra gebėjimas bendradarbiauti su ministerijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais bei atskirų sričių ekspertais. Vyriausybės centro darbuotojai turi ne tik gebėti įtikinti suinteresuotas puses dėl permainų poreikio, bet ir įsiklausyti į keliamas problemas, reaguoti į situacijos pasikeitimus bei ieškoti kūrybiškų idėjų.

Koalicijos išmoko derėtis, tačiau – ne spręsti problemas

Šios kompetencijos turėtų būti telkiamos modernioje administracijoje, kuri funkcionuotų daugiau tinklo nei griežtos hierarchinės struktūros pagrindu, būtų lanksti ir greitai reaguojanti į pokyčius, skatinanti bendradarbiavimą. Svarbu darbuotojus nukreipti į pačius svarbiausius darbus ir palikti erdvės kūrybai bei novatoriškiems sprendimams, o ne apkrauti rutininiais darbas, kuriuos gali atlikti ir kitos institucijos.

Apibendrinant noriu pabrėžti, kad koalicinės vyriausybės jau išmokė politikus tartis ir ieškoti kompromisų, tačiau bene visos vyriausybės susidūrė su iššūkiu, kaip praktiškai įgyvendinti politinius įsipareigojimus. Nacionalinio saugumo klausimai, įsišaknijusios švietimo sistemos, žemo ekonomikos produktyvumo ir kitų aktualių Lietuvos problemų sprendimas iš būsimos Vyriausybės pareikalaus integralios viešosios politikos ir stipraus tarpinstitutcinių veiksmų koordinavimo. Todėl, galvodami apie būsimos Vyriausybės programos įgyvendinimą, turime atvirai atsakyti į klausimą, ar šiandien turime stiprų Vyriausybės centrą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Kinija vilioja pietines Ramiojo vandenyno salas saugumo ir prekybos bendradarbiavimu

Kinija pristatė savo planus smarkiai plėsti bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityje su pietinio...

Verslo aplinka
2022.05.25
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
D. Kuleba Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti rusišką eksportą“...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dūma panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba,...

Verslo aplinka
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ES siekia įgaliojimų, apsunkinančių galimybes apeiti sankcijas

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes...

Verslo aplinka
2022.05.25
EVT pirmininkas įsitikinęs, kad ES susitars dėl rusiškos naftos embargo

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT), trečiadienį teigė esąs tikras, kad Europos...

Verslo aplinka
2022.05.25
Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojams

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“...

Verslo aplinka
2022.05.25
JK paskelbta ataskaita: šalies lyderiai turi prisiimti atsakomybę už kultūrą, leidusią vykti vakarėliams 2

Jungtinės Karalystės (JK) politiniai lyderiai ir aukščiausi pareigūnai „turi prisiimti atsakomybę“ už...

Verslo aplinka
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Verslo aplinka
2022.05.25
Infografika: kokią dalį savo gynybos biudžetų Vakarai siunčia į Ukrainą Premium 5

Nuo karo pradžios Vakarų valstybės Ukrainai suteikė arba pažadėjo ginklų už 33,6 mlrd. Eur. Ši suma – 7,8...

Verslo aplinka
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Lietuva Ukrainai perduoda karinės pagalbos paketą už 15,5 mln. Eur 6

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė Ukrainai perduos 20 šarvuotų transporterių „M113“,...

Verslo aplinka
2022.05.25
Antradienį nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo trečiadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.05.25
Po spaudimo G. Schroederis atsisako narystės „Gazprom“ stebėtojų taryboje 2

Gehardas Schroederis, buvęs Vokietijos kancleris, besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis...

Verslo aplinka
2022.05.25
Statybos inspekcijos užduotį pavedė verslui, bet apgalvojo ne viską Premium 1

Nuo gegužės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija verslui perleido pareigą tvirtinti...

Statyba ir NT
2022.05.25
G. Sorosas: V. Putinas turi būti nugalėtas kuo greičiau, jei pasaulis nori išsaugoti civilizaciją

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali reikšti „trečiojo pasaulinio karo“ pradžią, o Vladimiras Putinas, Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip...

Verslo aplinka
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku