Kalbame apie pokyčius.Tačiau ar turime, kas juos įgyvendins?

Publikuota: 2016-11-01
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Jurgita Šiugždinienė, Kauno trchnologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Turime naujai išrinktą Seimą, kuriame daugumą iškovoję politikai rinkėjams žada pokyčius. Tačiau tam, kad būtų įgyvendintos rimtos struktūrinės reformos, neužtenka vien politinės pagrindinių lyderių valios ir sutarimo. Būtinas stiprus koordinavimo mechanizmas, kuris užtikrintų ir pagrįstų sprendimus dėl viešųjų investicijų, ir struktūrinių reformų įgyvendinimą.

Visų į naująjį Seimą išrinktų partijų programose yra numatytos vienokios ar kitokios reformos, kai kuriais atvejais – labai rimti struktūriniai pokyčiai,turintys įtakos visos šalies raidai: aukštojo mokslo tinklo optimizavimas, sveikatos apsaugos sistemos peržiūra.

Apie struktūrinių reformų būtinumą mums jau seniai signalizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO). Šiuo metu, Lietuvai rengiantis narystei EPBO, ekspertai atlieka nuodugnias įvairių valdymo sričių peržiūras, o esminių permainų poreikis jau bus keliamas ir tarptautiniu lygiu.

Kol kas turime „kanceliariją“, bet ne pokyčių koordinavimo centrą

Daugelyje pažangių pasaulio valstybių, pagrindinis pokyčių variklis yra Vyriausybės centras (angl. Centre of Government), kuriame sutelkti aštriausi protai ir kuriam suteikiami platūs įgaliojimai. Toks centras turi labai stiprias analitines kompetencijas, yra lankstus, galintis transformuotis pagal poreikį ir proaktyviai koordinuoti reformų įgyvendinimą.

Vyriausybės centre dažniausiai dirba nedaug žmonių – remiantis užsienio šalių patirtimi, vidutiniškai skaičiuojama 40 darbuotojų milijonui gyventojų. Mūsų atveju, tai būtųapie 110 darbuotojų. Tačiau šios institucijos paskirtis, o ne dydis turėtų būti diskusijų dėmesio centre. Vyriausybės centrui keliamos tik strateginės užduotys, o joms įgyvendinti ne tik įdarbinami, bet ir suburiami patys geriausi viešojo sektoriaus darbuotojai. Puikiai žinau, kad valdžios institucijose darbuojasi daug aukštos kvalifikacijos savo srities specialistų, kuriuos neretai nepelnytai nuvertiname. Naujoji Vyriausybė turėtų rasti naujus sprendimus, leidžiančius sutelkti ir įgalinti tokius profesionalus pokyčiams įgyvendinti.

Tad kuo turėtų užsiimti Vyriausybės centras, kad taptų Ministro Pirmininko, jo kabineto dešiniąja ranka ir sėkmingų permainų garantu? Analizuojant kitų šalių patirtį tampa akivaizdu, kad kertinis Vyriausybės centro uždavinys – būti pokyčių lyderiu ir koordinuoti plataus masto struktūrines reformas. Todėl ši institucija turi imtis lyderystės planuojant esminių pokyčių eigą, koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus ir suteikiant savalaikę pagalbą ministerijoms.

Vis labiau tolstama nuo Vyriausybės centro atliekančio „kanceliarijos“ t. y. teisės aktų ir sprendimų kokybės priėmimo priežiūros, dokumentų tvarkymo, posėdžių organizavimopadalinio vaidmenį.

Reikalingas stiprus viešosios politikos koordinavimo centras

Šiandieniniame pasaulyje vyriausybės susiduria su iššūkiu kaip išspręsti sudėtingas problemas, tokias kaip visuomenės senėjimas, migracija ar klimato kaita. Be to, praktiškai visos struktūrinės reformos yra horizontalios – apimančios kelias valdymo sritis ir reikalaujančios peržengti vienos institucijos ribas. Fragmentiškas požiūris, pavienių institucijų veiksmai ir resursų išblaškymas leidžia kovoti nebent su problemų pasekmėmis. Sudėtingų problemų sprendimas ir struktūrinių reformų koordinavimas reikalauja bendros strategijos, resursų sutelkimo, atsakingų ministerijų indėlio ir aktyvaus dalyvavimo. Todėl šiandien pažangios pasaulio valstybės vis daugiau dėmesio skiria stipriam viešosios politikos koordinavimui iš vyriausybių centro.

Pagal 2016 metų tarpinstitucinio bendradarbiavimo rodiklius, kurie buvo vertinami tarptautinių ekspertų sudarant Tvaraus valdymo indeksą (angl. Sustainable Governance Indicators), ženkliai atsiliekame nuo Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, kurios turi pažangias veiklos valdymo sistemas ar senas neformalaus bendradarbiavimo tradicijas. Atsiliekame ir nuo kaimynų latvių, kurie pastaruoju ėmėsi ryžtingai modernizuoti viešąjį sektorių.

Didėjant tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikiui, Vyriausybės centras turi tapti viešosios politikos koordinavimo ašimi. Kita vertus, galima būtų kurti gigantiškas ministerijas, kurios po vienu stogu apjungtų pagrindines valdymo sritis. Tačiau susidurtume su valdymo problemomis – politinio dėmesio trūkumu atskiroms sritims, su nelanksčiomis ir sunkiai į pokyčius reaguojančiomis struktūromis.

Aukščiausias politikos koordinavimo lygis yra veiklos prioritetų nustatymas ir vieningos strategijos formavimas. Deja, šiandieninė praktika rodo, kad institucijos dažniausiai tik derina veiksmus tarpusavyje, siekdamos išvengti interesų susikirtimo, o koordinavimas apsiriboja skirtumų tarp skirtingų pozicijų mažinimu ir kompromisų paieškomis.

Oponentai galėtų sakyti, kad Vyriausybė turi nustačiusi veiklos prioritetus. Tačiau ir be gilesnės analizės matyti, kad bene visi jie sudaromi pagal atskirų ministerijų logiką, tiesiog pavienius veiksmus sukompiliuojant į bendrą dokumentą. Tuo tarpu, Vyriausybės centras turėtų imtis iniciatyvos nustatant visai Vyriausybei bendrus prioritetus, sutelkiant ministerijas bendrų tikslų, nukreiptų į sudėtingų problemų sprendimą, įgyvendinimui ir užtikrinant viešųjų politikų bei programų suderinamumą.

Veiklos ir resursų prioretizavimas esminė pokyčių įgyvendinimo sąlyga

Nugebėjimas susitarti dėl prioritetų yra bene visas valstybės valdymo sritis persekiojantis šešėlis, todėl finansuojame didelės vertės nekuriančius projektus ir inertiškai teikiame nebeaktualias ar nekokybiškas viešąsias paslaugas, taip užkirsdami kelią realiam šalies proveržiui. Pirmiausia, būtina apsispręsti dėl svarbiausių prioritetų, kurie būtų strateginiai su konkrečiai suformuluotais ir numatytaispamatuojamais rezultatais.

2016 m. Vyriausybė išskyrė net 22 prioritetus, jų įgyvendinimui suplanavo 162 darbus ir 63 rodiklius. Tuo tarpu JAV, kurios vaidmuo pasaulio ekonomikoje yra vienas didžiausių ir kuri perskirsto apie 38% BVP (palyginimui, Lietuva perskirsto apie 30% BVP) turi 15 horizontalių prioritetų. Šių prioritetų įgyvendinimą nuolat stebi, vertina ir viešai atsiskaito prezidento Baracko Obamos administracija. Lietuvos viešojo valdymo ekspertų vertinimu, Vyriausybės prioritetų koordinavimas remiasi pasyviu atsiskaitomojo pobūdžio informacijos rinkimu, o visuomenei teikiamose atskaitose vyrauja informacija apie biurokratinius darbus. Į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė, vertindama programinio biudžeto sistemą.

Vyriausybės centras turi padėti užtikrinti vieningą politinę darbotvarkė

Vyriausybės prioritetai – tai vieninga politinė darbotvarkė, kurią turi įgyvendinti visi koalicinio kabineto ministrai. Vyriausybės prioritetai neturi skatinti negatyvios konkurencijos tarp ministrų. Pats blogiausias scenarijus – kai ministrai neįsitraukia į prioritetų įgyvendinimą nenorėdami kurti „politinių dividendų“ kitam ministrui. Tai – dar vienas argumentas, kad stiprus prioritetų valdymas turi būti sutelktas Vyriausybės centre, šiam tikslui suteikiant Ministro Pirmininko įgaliojimus.

Prioritetams įgyvendinti yra būtini finansiniai ištekliai, todėlVyriausybės centras turėtų užtikrinti veiklos ir finansavimo prioritetų suderinamumą. Lyg ir savaime suprantama, kad Vyriausybės prioritetai turi daryti įtaką biudžeto sudarymo sprendimams. Deja, šiandien vis dar turime situaciją, kai finansiniai resursai skirstomi neatsižvelgiant į prioritetus ir planuojamus pokyčius.

Prioritetų įgyvendinimui reikia sutelkti ne tik finansinius išteklius, bet ir kompetencijas. Jei keliame ambicingus tikslus, natūralu, kad jų įgyvendamas reikalauja novatoriško požiūrio, nekasdienių sprendimų ir profesionalaus pokyčių valdymo. Tad kiekvienam prioritetui įgyvendinti galėtų būti suformuota nedidelė komanda (angl. task force), kuriai vadovauti turėtų profesionalus projektų vadovas ar kitas reikiamą patirtį turintis valstybės tarnautojas. Tokia komanda padėtų ministerijoms suplanuoti svarbiausias veiklas, prižiūrėtų kaip sklandžiai jos vykdomos, vertintų rizikas ir teiktų pasiūlymus kaip jas suvaldyti. Kitais žodžiais tariant, jos taptų Ministro Pirmininko akimis ir ausimis – vykdytų nuolatinę reformų įgyvendinimo priežiūrą, stebėtų rezultatus ir informuotų Vyriausybę apie iškylančius sunkumus bei siūlytų galimus jų sprendimų būdus.

Poreikis stiprinti strategines kompetencijas

Tam, kad Vyriausybės centras būtų pajėgus inicijuoti ir valdyti pokyčius, spręsti tarpinstitucinius klausimus ir užtikrintų viešosios politikos tikslų suderinamumą, tenka atsakyti į klausimą, kokių kompetencijų jam reikia. Norėčiau paminėti svarbiausias iš jų.

Pirma, Vyriausybės centras turi turėti lyderystės ir strateginių sprendimų priėmimo kompetencijas. Jame dirbantys valstybės tarnautojai turi gebėti išskirti ilgalaikius tikslus ir veiklos prioritetus bei nukreipti ministerijas jų įgyvendinimui. Antra, Vyriausybės centruireikalinga turėti stiprius analitinius gebėjimus. Gerų strateginių sprendimų priėmimo esminė sąlyga yra klausimų parengtumas, t.y reikalinga kokybiška ir objektyvi esamos situacijos bei sprendimų alternatyvų analizė.

Šiandieninei viešajai politikai ypač trūksta giluminio problemos suvokimo ir atsakingo sprendimo poveikio vertinimo. Todėl Vyriausybės centre turi atsirasti stiprus Strateginio valdymo kompetencijų centras, kuris profesionaliai vykdytų rezultatų stebėseną, gebėtų prognozuoti, proaktyviai signalizuotų apie problemas. Šiandien LR Vyriausybės Kanceliarijoje veikia strateginio planavimo skyrius, tačiau jo resursai ir jam skiriama reikšmė yra tikrai nepakankami. Trečia, ne mažiau svarbus yra gebėjimas bendradarbiauti su ministerijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais bei atskirų sričių ekspertais. Vyriausybės centro darbuotojai turi ne tik gebėti įtikinti suinteresuotas puses dėl permainų poreikio, bet ir įsiklausyti į keliamas problemas, reaguoti į situacijos pasikeitimus bei ieškoti kūrybiškų idėjų.

Koalicijos išmoko derėtis, tačiau – ne spręsti problemas

Šios kompetencijos turėtų būti telkiamos modernioje administracijoje, kuri funkcionuotų daugiau tinklo nei griežtos hierarchinės struktūros pagrindu, būtų lanksti ir greitai reaguojanti į pokyčius, skatinanti bendradarbiavimą. Svarbu darbuotojus nukreipti į pačius svarbiausius darbus ir palikti erdvės kūrybai bei novatoriškiems sprendimams, o ne apkrauti rutininiais darbas, kuriuos gali atlikti ir kitos institucijos.

Apibendrinant noriu pabrėžti, kad koalicinės vyriausybės jau išmokė politikus tartis ir ieškoti kompromisų, tačiau bene visos vyriausybės susidūrė su iššūkiu, kaip praktiškai įgyvendinti politinius įsipareigojimus. Nacionalinio saugumo klausimai, įsišaknijusios švietimo sistemos, žemo ekonomikos produktyvumo ir kitų aktualių Lietuvos problemų sprendimas iš būsimos Vyriausybės pareikalaus integralios viešosios politikos ir stipraus tarpinstitutcinių veiksmų koordinavimo. Todėl, galvodami apie būsimos Vyriausybės programos įgyvendinimą, turime atvirai atsakyti į klausimą, ar šiandien turime stiprų Vyriausybės centrą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Socialdarbiečiai siūlo A. Palionį į aplinkos ministrus 10

Valdantieji socialdarbiečiai siūlo jų frakcijos seniūną Seime Andrių Palionį į aplinkos ministro pareigas,...

Verslo aplinka
2018.12.10
Lietuvos ministras tikina, kad JT migracijos paktas neapribos šalių suvereniteto 4

Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad pirmadienį patvirtintas tarptautinis migracijos...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas priėmė rezoliuciją dėl griežtesnių sankcijų Rusijai 4

Seimas pirmadienį priėmė rezoliuciją, kuria po incidento Kerčės sąsiauryje ragina Vakarus iškelti Rusijai...

Verslo aplinka
2018.12.10
„MG Baltic“ byloje apklausiamas buvęs VMI vadovas D. Bradauskas

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvo...

„Moody’s“ steigia biurą Vilniuje: kalbama apie šimtus darbuotojų 30

„Moody’s“ Vilniuje steigs savo naujausią biurą Europoje. VŽ žiniomis, naujajame biure gali būti įdarbinti...

Verslo aplinka
2018.12.10
Kandidatus į savivaldą ir merus galės kelti apie šimtą nepartinių komitetų

Kitų metų kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose galės dalyvauti bemaž šimtas visuomeninių komitetų.

Verslo aplinka
2018.12.10
ETT: JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ 7

Europos Teisingumo teismas (ETT) pirmadienį išaiškino, kad Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė gali...

Verslo aplinka
2018.12.10
Bendrovės privalės išviešinti tikruosius savo savininkus Rėmėjo turinys 2

Įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą[i] dėl finansų sistemos naudojimo...

Vadyba
2018.12.10
Lapkritį – 0,1% mėnesio defliacija 2

Lietuvoje lapkričio mėnesį buvo 0,1 proc. mėnesio defliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.10
Konteinerių krova Klaipėdos uoste muša rekordus

Abi Klaipėdos uosto konteinerių krovos bendrovės – Klaipėdos konteinerių terminalas ir „Klaipėdos Smeltė“ –...

Transportas
2018.12.10
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai 2

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail...

Transportas
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Darius Počebutas: jei eini teisingu keliu, sėkmė pati tave susiranda Rėmėjo turinys

Viena pirmųjų Lietuvos odontologijos klinikų prieš dešimtmetį tapo Tarptautinio implantacijos instituto...

Vadyba
2018.12.10
Tradicijų ir technologijų sandrauga užtikrina pranašumą Rėmėjo turinys 1

Nuo tekstilės pramonės gaminių kurjerio iki pasaulinės įmonės – tai transporto ir logistikos grupės ALPI...

Pramonė
2018.12.10
Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia 15

Vyriausybė žada sudaryti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams, tačiau pastarosiomis dienomis iš jos...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Ežerų nuomininkai skundžiasi nuostoliais, bet nuomos neatsisako Premium 3

Lietuvoje išnuomota beveik 900 ežerų, kurių nuomininkai sako, kad šis turtas neša vien nuostolius. Vis dėlto...

Agroverslas
2018.12.10
N. Pašiniano blokas triuškinančia pergale laimėjo rinkimus Armėnijoje

Sekmadienio rinkimuose į Armėnijos parlamentą užtikrintai laimėjo ir valdžioje įsitvirtino šalies laikinojo...

Verslo aplinka
2018.12.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau