Paskutiniai JAV rinkimų debatai: nuo Putino marionetės iki rezultatų nepripažinimo

FOTOGALERIJA WEB_JAV prezidento debatai (19 nuotr.)

Pirmasis debatų pusvalandis buvo bene ramiausias ir konstruktyviausias iš visų trijų įvykusių debatų. Kandidatai daugiausia kalbėjo apie JAV vidaus politines ir socialines temas: JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimą, ginklų kontrolę, moterų teises ir abortus bei imigraciją.

Kandidatų pozicijos susikirto ties ginklų kontrolės klausimu: ponas Trumpas tikino besąlygiškai palaikantis antrąją JAV Konstitucijos pataisą, numatančią kiekvienam amerikiečiui teisę turėti ginklą. Ponia Clinton pasisakė už griežtesnę ginklų įsigijimo tvarką bei apkaltino oponentą dėl to, kad jį aktyviai remia JAV nacionalinė ginklų savininkų asociacija.

Dar labiau debatų dalyvių pozicijos išsiskyrė diskutuojant apie moterų teises. Ponas Trumpas žadėjo į Aukščiausiąjį Teismą paskirti teisėjus, kurie kovos už gyvybę, tuo metu ponia Clinton pabrėžė, kad kovos už moterų teises ir pasirinkimą.

„Jeigu mes vykdysime tai, ką p. Clinton sako, galėsime pašalinti kūdikį iš motinos įsčių devintame nėštumo mėnesyje“, – kalbėjo ponas Trumpas, žadėdamas, kad jam tapus prezidentu, sprendimą dėl abortų kiekviena valstija galės priimti savarankiškai.

Perėjus prie imigracijos temos, respublikonų kandidatas akcentavo būtinybę stabdyti nelegalią imigraciją, kovoti su narkotikų kontrabanda bei statyti sieną pasienyje su Meksika. Debatuose jo kvietimu dalyvavo keturios motinos, kurių vaikus nužudė nelegalūs imigrantai.

Demokratų kandidatė ponia Clinton, priešingai, priminė, kad JAV sukūrė imigrantų bendruomenės, todėl ji nepalaiko p. Trumpo siūlymų deportuoti nelegalus.

„Tai reikštų masines įstatymo įgyvendinimo priemones, žmonių be dokumentų suvarymą į traukinius, autobusus ir išsiuntimą iš mūsų šalies. Manau, kad ši idėja sudraskytų mūsų valstybę“, – kalbėjo demokratė.

Ponas Trumpas atšovė, kad prezidento Baracko Obamos kadencijos metu iš JAV buvo išsiųsti milijonai žmonių, tačiau niekas apie tai garsiai nekalba.

Pavadino Putino marionete

Debatams įsibėgėjant, jie tapo aštresni ir intensyvesni. Poniai Clinton teko atsakyti į klausimą apie „Wikileaks“ nutekintą jos pareiškimą apie tai, kad ji nori atviros rinkos su atviromis sienomis. Kandidatė tvirtino kalbėjusi apie energetikos sistemą su kaimynais ir viso pasaulio valstybėmis.

Čia pat ji pridėjo, kad „Wikileaks“ istorija rodo, jos Rusijos vyriausybė ir prezidentas Vladimiras Putinas yra įsitraukęs į šiuos rinkimus. Poną Trumpą ji pavadino „Rusijos marionete“.

„Jis remia Trumpą, nes jam geriau turėti prezidentą marionetę“, – tvirtino kandidatė.

Respublikonų kandidatas atsakė nepažįstantis Rusijos prezidento, nors šis ir yra palankiai apie jį atsiliepęs, o jeigu abu prezidentai sėkmingai sutars, nuo to bus tik geriau. Tačiau p. Trumpas pasmerkė bet kokią Rusijos įtaką rinkimams ir pridūrė, kad apskritai Putinas pergudravo tiek p. Obamą, tiek p. Clinton.

Diskusijai perėjus prie ekonominių temų, kandidatai susikirto dėl mokesčių sistemos: p. Trumpas, kaip ir anksčiau, žadėjo pastebimai juos mažinti, p. Clinton kalbėjo apie teisingesnės ekonomikos poreikį. Demokratų kandidatė gynė p. Obamos ekonominę politiką, teisindama ją tuo, kad jam perėmus valdžią, iš respublikonų paveldėta situacija buvo katastrofiška.

Ponas Trumpas taip pat pakartojo savo ketinimus persiderėti dėl, jo nuomone, JAV nepalankių prekybos sutarčių.

Demokratų kandidatė apkaltino oponentą, kad jis savo viešbučio statybai naudojo kinų plieną. Ponas Trumpas atšovė, kad ji tik daug kalba, tačiau nieko neįgyvendina per ilgą savo karjerą politikoje.

„Pažiūrėkite į Sirija, ji sukūrė ISIS“, – aiškino respublikonas.

Skandalai pirmame plane

Ponui Trumpai teko atsakyti ir į nemalonų klausimą dėl jo pasisakymo apie moteris ir jo santykių mezgimo būdus. Debatų vedėjas pasiteiravo apie devynias moteris, kurios apkaltino poną Trumpą priekabiavimu. Šis atšovė, kas šios istorijos yra netikros, greičiausiai sukurptos demokratų kampanijos vykdytojų ir dėl to jis net neatsiprašė savo žmonos, nes tai yra netiesa. Tačiau p. Clinton toliau tęsė šią temą, akcentuodama, kad tai parodo tikrą oponento veidą ir iliustruoja jo tinkamumą būti JAV prezidentu. Respublikonas tuomet pakreipė kalbą apie p. Clinton asmeninio elektroninio pašto naudojimą ir valstybės paslapties nutekinimą.

Demokratų kandidatei taip pat teko kalbėti apie Clintonų fondo finansavimo šaltinius. Ponas Trumpas skubėjo įgelti, kad fondas gavo pinigų iš Saudo Arabijos ir Kataro – valstybių, kuriose žmogaus teisių padėtis yra itin bloga. Ponia Clinton tuomet priminė apie varžovo nepateiktą mokesčių deklaraciją ir akcentavo, kad apie jo finansus rinkėjai apskritai nieko negali žinoti.

Paklaustas, ar pripažins rinkimų rezultatus, p. Trumpas išsisuko nuo tiesaus atsakymo. „Pažiūrėsime tuo metu“, – sakė jis.

Paskutinis debatų pusvalandis daugiausiai buvo skirtas užsienio politikos aktualijoms – pateikti klausimai apie Irako kariuomenės vykdomą Mosulo miesto puolimą bei Alepo miesto Sirijoje padėtį. Kandidatai čia nepasakė nieko naujo: p. Trumpas kaltino demokratus ir p. Clinton dėl esamos padėties: Irano, Basharo al-Asado ir Rusijos vaidmens sustiprėjimo, nesugebėjimo vykdyti operacijas netikėtai. Savo ruožtu demokratų kandidatė akcentavo būtinybę įgyvendinti Sirijoje neskraidymo zoną. Debatai baigėsi klausimu apie valstybės skolos mažinimą bei paskutiniais, minutės trukmės kandidatų pareiškimais.

Paskutinė galimybė

Pasibaigus debatams, socialiniame tinkle „Twitter“ trys dažniausiai aptarinėti klausimai buvo kandidatų diskusija dėl požiūrio į moteris, p. Trumpo pareiškimas dėl prezidento rezultatų pripažinimo bei pokalbis apie Rusijos vaidmenį šiuose rinkimuose.

Šie debatai buvo viena paskutinių respublikonų kandidato pono Trumpo galimybių pagerinti savo pozicijas prieš lapkričio 8-osios rinkimus. Apklausos šiuo metu rodo didesnes rinkėjų simpatijas demokratų kandidatei ir „svyruojančiose“ valstijose, kuriose p. Trumpas privalo laimėti, norėdamas pasiekti galutinę pergalę rinkimuose.

Tačiau iš karto po debatų CNN/ORC atliktos apklausos rezultatai parodė, kad, žiūrovų manymu, juose sėkmingiaus pasirodė demokratė. Taip tvirtino 52% respondentų. Manančių, kad geriau sekėsi p. Trumpui, buvo 39%