Šilumos ir vandens tiekėjai negali administruoti būstų, patvirtino KT

Taip trečiadienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs iš Vilniaus apylinkės teismo atėjusį paklausimą, ar tikrai tokia CK nuostata atitinka Pagrindinį šalies įstatymą.

„Teismas neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino CK nuostatą, kuria nustatyti tam tikri apribojimai bendrojo naudojimo objektų administratoriams: gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiau negu 100.000 gyventojų, jais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip“, – apie savo priimtą ir paskelbtą nutarimą trečiadienį pranešė KT.

Pasak šio sprendimo, „šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjų, asmenų, teikiančių atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas, kaip pelno siekiančių ūkio subjektų, suinteresuotų paslaugas teikti sau naudingomis sąlygomis, ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, kuris butų ir kitų patalpų savininkų interesais turi jiems naudingomis sąlygomis organizuoti su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą, sudaryti sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoti jų vykdymą, interesai yra iš esmės skirtingi“.

Todėl, anot KT, Konstitucija nurodo nustatyti „tokį su daugiabučių namų administravimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos nuostatos, draudžiančios šiems asmenims būti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriais“.

Pabrėžta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu butų ir kitų patalpų savininkų teisės „neapribotos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą pasiekti ir jis negali būti vertinamas kaip nepagrįstai ribojantis šių savininkų nuosavybės teises“.

Taip pat konstatuota, kad Konstitucijai neprieštarauja tai, jog apribojimai pasirenkant administratorių „netaikomi mažesnėse gyvenamosiose teritorijose esančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams“. Tą esą leidžia tokių gyvenamųjų vietovių ypatumai daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje.

Be to, kaip priduriama KT pranešime spaudai, asmenų lygiateisiškumo principas „nepažeistas teisiniu reguliavimu, pagal kurį apribojimai pasirenkant administratorių taikomi tik daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra savininkų bendrijos arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis“. Teismas konstatavo, kad „toks teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip vertimas priklausyti bendrijai“.

Į KT šiuo klausimu kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis civilines bylas pagal asmenų, atstovaujančių daugiabučio namo gyventojams, ieškinius, kuriuose kvestionuojamas toks CK nustatytas apribojimas ir teismo prašoma panaikinti savivaldybės administracijos sprendimus neskirti jų pasirinktus asmenis bendrojo naudojimo objektų administratoriais.