VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis

BVP kaip gyvenimo lygio rodiklis įsigalėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai Europos ir JAV ekonomistai pradėjo naudoti BVP vertindami vyriausybių sėkmę ar bėdas.

Šio rodiklio prasmingumu abejojama jau seniai. Dar 1968-aisiais Robertas Kennedy, JAV senatorius, kalbėjo: „BVP skaičiavimai įtraukia išlaidas cigarečių reklamai ir kalėjimų statybai, bet nemini poezijos grožio ar santuokų tvarumo“.

Nepaisant savo amoralumo, BVP išliko šiek tiek grubiu ir paviršutinišku materialaus progreso orientyru: kuo daugiau pasigaminame, tuo geriau mums sekasi. Tačiau šiuolaikinėje ekonomikoje BVP ne tik nesugeba įtraukti tokių dalykų kaip poezijos grožis, bet ir daugelio modernaus šalies ūkio aspektų.

BVP begėdiškai paseno

BVP ekonominė išraiška nustatoma pagal valstybės gamybos apimtis, gyventojų pajamas ir valdžios išlaidas. Rodiklis didžiąja dalimi yra atgyvena iš laikų, kai ūkis buvo orientuojamas į masinę gamybą.

Šios išraiškos skaičiavimai buvo pakankamai akivaizdūs, kol valstybės ekonomiką sudarė pavieniai ūkiai ir fabrikai, gaminantys panašaus pobūdžio ir kokybės produkciją, kuriai be didesnio vargo galima paskirti skaitinę vertę.

Šiandienos kontekste pažangios ekonomikos pasižymi pajėgiu paslaugų sektoriumi, kuriame pirmiausia siekiama aukštesnės aptarnavimo kokybės, o ne didesnio vartojimo.

Pavyzdžiui, kylančios gydymo kainos BVP skaičiavimuose būtų įvertintos kaip infliacijos pasekmė netgi tuo atveju, kai medicinos paslaugų kokybė augtų greičiau nei jų įkainiai. Infliacija būtų laikomas ir pabrangęs šiųmetis telefono modelis, nors jis atlieka daugiau funkcijų.

Nereikia pamiršti, kad produktai, už kuriuos anksčiau buvo mokama, dabar yra tiekiami be mokesčio. Tarp jų galima paminėti internetinius žemėlapius, enciklopedijas ar muzikos įrašus. Pavyzdžiui, muzikos industrijos pajamos viršūnę pasiekė 1999 m., o nuo tada susitraukė trečdaliu, nors žmonės įrašų klausosi dažniau nei bet kada.

Atsiradus internetinei prekybai, o banko ir kelionių planavimo paslaugoms persikėlus į virtualiąją erdvę, verslai išleidžia mažiau išlaikydami pastatus ar darbuotojus. Sutaupytos lėšos BVP skaičiavimuose įvertinamos kaip nuostolis, nors vartotojui apsipirkti internete yra patogiau, o verslui paslaugą suteikti – paprasčiau, pastebi „Bloomberg“.

Taip pat į BVP neįtraukiama nemokamų paslaugų, įskaitant „Google“, „Facebook“, nauda vartotojui ar verslui.

Gerovės klausimas

Išaugęs BVP nereiškia aukštesnio standarto sveikatos apsaugos, ar švietimo srityse. Jungtinės Valstijos, pagal BVP įvertį turtingiausia valstybė pasaulyje, atsilieka nuo ekonomiškai mažiau pajėgių šalių pagal vidutinę gyvenimo trukmę, prieigą prie kokybiško aukštojo išsilavinimo, ar nusikalstamumo lygį.

Taip pat BVP augimo nereiktų tapatinti su politine laisve – štai Kinijoje aukštas BVP rodiklis nemini iš gyventojų atimtų politinių teisių ir laisvių.

Žymus amerikiečių ekonomistas Josephas Stiglitzas rašė, kad neretai BVP augimas kelia žalą visuomenei, ypač neturtingose valstybėse.

„Besivystančios šalys užsienio bendrovei leidžia pastatyti rūdų kasyklą, o už sužalotą aplinką ir išnaudotą išteklių gauna nedidelį atlygį. Šis žingsnis yra laikomas racionaliu, nes juo didinamas BVP“, - pastebip. Stiglitzas, kartu ragindamas atsisakyti besąlygiško BVP „fetišizmo“.

Ponas Stiglitzas taip pat pastebi atotrūkį tarp oficialių skaičių ir elito patirties. Ekonomine nelygybe pasižyminčioje visuomenėje vykstant pramonės plėtimuisi, iš to dažniausiai pasipelno turtingieji. Pavyzdžiui, apartheido laikais Pietų Afrikoje iš augančio BVP naudos sulaukė tik pasiturintys baltieji.

Skaičiavimuose – brangios klaidos

Vis daugėja atvejų, kai BVP prognozės ir įverčiai tikslinami, lemiant klaidingą ir nuostolingą investuotojų, centrinių bankų bei vyriausybių elgesį. Iš anksto pateikiami įspėjimai, kad pirminiai duomenys turi paklaidas.

Pavyzdžiui, Japonijos centrinis bankas 2014 m. veikė pagal vyriausybės pateiktą informaciją, kad šalies ūkis traukiasi. Nauji skaičiavimai parodė, kad tais metais šalies ekonomika augo.

Be to, BVP augimą neretai nulemia vienkartiniai veiksniai. VŽ rašė, kad Airijos ekonomika, po metodikos peržiūros, esą oficialiai pernai paaugo 26%.

Lengva peikti, tačiau sunku pakeisti

Nepaisant visų BVP ydų, ekonomistams sunku rasti tinkamą pakaitą šiai ribotai išraiškai, taigi BVP ir toliau naudojamas lyginant skirtingų šalių ūkius.

Jungtinių Tautų sukurtas Žmogaus socialinės raidos indeksas, kuriuo matuojama vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo bei švietimo lygis, pragyvenimo kokybė buvo pasiūlytas kaip alternatyva BVP vienam gyventojui. Kita vertus, šis indeksas negali būti naudojamas vertinant ekonominę valstybės situaciją.

Nors teoriškai BVP yra ydingas, dažniausiai praktiškai jis koreliuoja su aukštesniais gyvenimo standartais: ekonomiškai pajėgesnė valstybė įprastai turi aukštesnius gyvenimo kokybės rodiklius.