VŽ paaiškina: kodėl verta nerimauti dėl Italijos

1. Bankai

Po Jungtinės Karalystės sprendimo palikti Europos Sąjungą investuotojų akys nukrypo į Italijos bankus. Dėmesį patarukė ne tik „Brexit“ poveikis, bet ir paviešinta informacija, kad jau trečią kartą nuo finansų krizės pradžios reikia gelbėti seniausią pasaulyje ir trečią pagal dydį Italijoje banką „Banca Monte dei Paschi di Siena“ (BMPS).

Šiam problemų kelia tai, kad jis turi sukaupęs 47 mlrd. Eur blogųjų paskolų. Banko akcijų vertė nenumaldomai tirpsta – vien nuo birželio ji sumažėjo 30%, o nuo šių metų pradžios akcijos neteko trijų ketvirčių savo vertės.

Banko situaciją apsunkino tai, kad Italijos valdžia nesugebėjo susitarti su Europos Komisija dėl jo gelbėjimo. Naujos ES taisyklės numato, kad bent dalį banko gelbėjimo išlaidų privalo prisiimti banko kreditoriai ir akcininkai.

Tačiau BMPS atveju, maždaug trečdalio banko išleistų obligacijų savininkai yra Italijos namų ūkiai, tad priversti gyventojus prisiimti nuostolius bet kuriai valdžiai būtų politinė savižudybė, pabrėžia analitikai.

Praėjusį penktadienį paskutinę akimirką Italijai pavyko bent trumpam išgelbėti seniausią pasaulio banką privačiomis investuotojų lėšomis. Tačiau nerimą kelia ir kiti šalies bankai.

17% Italijos bankų išduotų paskolų yra blogos (už jas vėluojama atsiskaityti), o tai sudaro 360 mlrd. Eur Palyginimui, 2008-2009 m. finansų krizės metu JAV bankų blogosios paskolos sudarė tik 5%.

Liepos gale Europos bankininkystės asociacija atliko 51-o ES banko streso testą. Blogiausio banko vardą užėmė, kaip ir tikėtasi, BMPS – tai reiškia, kad krizės atveju BMPS būtų sunkiausia išgyventi.

Tarp penkių prasčiausiai pasiruošusių Europos bankų atsidūrė ir didžiausias Italijos bankas „UniCredit“. Šio akcijų vertė nuo metų pradžios sumenko dviem trečdaliais.

2. Nepagydoma ekonomika

Nors Italijos bankai atrodo prastai, apžvalgininkai pažymi, kad jie nėra problemos esmė – bankai tėra didesnių Italijos ligų simptomas. Tai, kad šalies bankai nesugeba susitvarkyti su blogomis paskolomis rodo, kad Italija nesugeba susitvarkyti su ekonomika.

Italijoje susidarė užburtas ratas – blogų paskolų apkrauti bankai negali daugiau skolinti, be bankų paskolų ekonomika negali atsigauti, ekonomikai neatsigaunant, blogų paskolų kiekis auga, augant blogų paskolų kiekiui, bankai dar mažiau gali skolinti ir t.t.

Italijos viešojo sektoriaus skolos lygis siekia 132% BVP. Didesne skola gali pasigirti tik Graikija. Palyginti, euro zona reikalauja, kad visos narės savo skolos lygį siektų išlaikyti žemiau 60% BVP ribos.

Skirtingai nei Ispanijai ar Airijai – kitoms euro zonos skolų krizės aukoms - Italijai nepavyksta grįžti į tvarų augimo kelią. Italijos ekonomika vis dar 10% mažesnė nei buvo prieš krizę. Viena iš pagrindinių to problemų – Italijai nepavyksta didinti produktyvumo.

Šalies darbo jėga, palyginti su kitomis PIIGS šalimis (Portugalija, Airija, Graikija ir Ispanija) bei Prancūzija ir Vokietija – yra pati brangiausia, rodo banko „Societe Generale“ duomenys. Banko teigimu, Italija niekaip nesugeba priversti savo darbuotojų dirbti efektyviau, kas suteiktų šalies ekonomikai paspirtį.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) liepos mėnesį sumažino Italijos ekonomikos augimo prognozę šiems metams nuo 1,1 iki 1%, o kitiems metams nuo 1,25 iki 1%. TVF prognozuoja, kad į prieškrizinį lygį Italija grįš tik po 10 metų.

3. Politinė įtampa

Italijos politika – kitas nerimo šaltinis. Kaip būdinga krizės prislėgtoms šalims, čia išpopuliarėjo euroskeptikai. Italijoje jiems atstovauja politinis judėjimas „Penkios žvaigždės“.

Kol kas Italijai vadovauja proeuropietiškas premjeras Matteo Renzi – centro kairės „Demokratų“ partijos lyderis. Tačiau jo kėdė gali suklibėti šį rudenį, kai italai sugužės į referendumą. Šalies piliečiai rinksis, ar pakeisti šalies valdymo sistemą. Jei italai nubalsuos prieš p. Renzi siūlomus pakeitimus, premjeras žada atsistatydinti.

Tokiu atveju kiltų rizika, kad į valdžią ateis euroskeptikai, kurie netruks surengti referendumą dėl Italijos likimo Europos Sąjungoje. Pasitraukti iš ES norėtų 48% Italijos piliečių, rodo „Ipsos Global“ apklausa.

Kol kas neaišku, ar italai rudenį nubalsuos už p. Renzi siūlomus valstybės valdymo pakeitimus – įvairios apklausos prognozuoja skirtingą referendumo baigtį.

Italija kelia erzelį į ES politikos arenoje. Kaip jau minėta, valstybė negali gelbėti savo bankų dėl naujų ES bankų priežiūros taisyklių. Jeigu Italijos bankams vėl prireiks finansinės pagalbos, tikėtina, kad ES lyderiai susiginčys, ar reiktų leisti Italijai nepaisyti kai kurių taisyklių.

Tokia situacija kelia pavojų, kad kilus Europos ekonominei krizei tokie ginčai užkirstų kelią efektyviam ES atsakui, pastebi „Vox“. Kitaip tariant, kiltų panaši situacija kaip ir Graikijos gelbėjimo atveju.

4. Italijos dydis

Visos išvardintos problemos nebūtų tokios svarbios, jei Italija nebūtų ketvirta pagal dydį ES ekonomika.

Daugeliu atveju italų padėtis yra geresnė nei kitų euro zonos šalių. Pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Portugalijoje blogų paskolų dalis siekia daugiau nei Italijoje – per 19%. O Graikijoje ir Kipre blogos paskolos sudaro beveik pusę viso paskolų portfelio.

Tačiau, palyginus su Italija, šios keturis šalys – nykštukės. Jų BVP kartu sudėjus tesudaro ketvirtį Italijos BVP. Tad Italijos problemos – nors ir mažesnės nei kai kurių kitų euro zonos ekonomikų, gali žymiai labiau paveikti Europos ekonomiką.

infogr.am::4aeaabb4-e1af-40b3-9535-22897665ad8c