Grėsmės saugumui: Rusija verslininkus verbuoja, bet pavardės neskelbiamos

Publikuota: 2016-03-30
Atnaujinta 2016-03-30 10:15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors tarptautinis terorizmas plečiasi ir jo pavojus nemažėja, Lietuvai vis dar kur kas didesnę grėsmę kelia nedraugiškas kaimyninių valstybių, pirmiausia – agresyvios Rusijos, elgesys, teigiama trečiadienį paviešintoje Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Joje atkreipiamas dėmesys, kad Rusija bando daryti įtaką ir Lietuvos ekonominei politikai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos trečiadienio rytą paviešino bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimą. Praėjusią savaitę jis buvo neviešai pristatyta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, kad Rusija tebėra grėsmių sąrašo viršuje. „Didžioji kaimynė“ nuolat mėgina rasti Lietuvoje pažeidžiamas vietas, verbuoja visuomenės veikėjus, teisėsaugos pareigūnus ir verslininkus, įvairiais, neretai neteisėtais būdais, renka informaciją apie skirtingas Lietuvos gyvenimo sferas, bando daryti įtaką priimamiems politinio pobūdžio sprendimams.

„2015 m. dėl didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Vakarų intensyvėjo ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Žvalgybos verbavo Lietuvos piliečius valstybinėse institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose, rinko įslaptintą ir kitą nacionaliniam saugumui svarbią informaciją techninėmis priemonėmis, rengė ir įgyvendino įtakos operacijas. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos aktyviai veikė prieš Lietuvos piliečius Lietuvoje, Vakarų valstybėse ir Rusijoje, taip pat, pasinaudodamos Lietuvos teritorija ir piliečiais, vykdė šnipinėjimą prieš Europos Sąjungą ir NATO“, – teigiama išvadose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot dokumento, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia naudodamos diplomatinę priedangą, „prisidengdamos verslininkais, žurnalistais, mokslininkais, įvairių delegacijų nariais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais“.

Marginalinių politikų pavardės

Tiesa, ataskaitoje nėra paminėtas nei vienas Lietuvos verslininkas, kuriam Rusija bandytų daryti įtaką.

Daugiau dėmesio skiriama tam tikriems „prorusiškiems“ visuomenės veikėjams. Bet ir jie nėra Lietuvoje bent kiek įtakingi ar priimantys esminius politinius sprendimus.

Pirmiausia ataskaitoje išvardijami tam tikrų su rusų tautine mažuma susijusių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų aktyviausi veikėjai. Išvadose minimi ir kai kurie lietuvių visuomenės veikėjai.

„2015 m. suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos ir judėjimai. Aktyviausios iš šių organizacijų buvo: politinė partija „Socialistinis liaudies frontas“, Rolando Paulausko vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ bei grupė, propaguojanti „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuriai atstovauja Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Didžiausią dėmesį šios organizacijos skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak jos, šias jėgas bando konsoliduoti Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, „kuris per pastaruosius keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų“.

Grėsmių vertinime minimas pernai birželio 3 d. Vilniuje vykęs renginys – p. Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B 3 grupė). Ši grupė siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją.

„B 3 grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika“, – teigiama dokumente.

Anot VSD ir AOTD ataskaitos, „sugrįžti į didžiąją politiką siekia ir buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija“.

Aktyvumas nepakito

„Didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia: Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, vykdoma ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei“, – rašoma saugumo tarnybų išvadose.

„Rusija bando išlaikyti energetinių išteklių rinkos kontrolę, siekdama pelnytis iš jų pardavimo ir naudoti kaip tiesioginės įtakos instrumentą kitose valstybėse. Dėl Lietuvos įgyvendinamų energetikai infrastruktūros projektų Rusijos įtakos galimybės stipriai sumažėjo, tačiau Rusija siekia trukdyti tolesnei integracijai į Vakarų Europos energetinę sistemą“, – teigiama dokumente.

Per pastaruosius kelerius metus Rusijos dėmesys Lietuvai bei kitoms Rytų Europos regiono valstybėms nemažėjo.

„Lietuvos nacionalinį saugumą toliau labai neigiamai veikia Rusijos pastangos išlaikyti ir didinti įtaką politiniams, socialiniams ir ekonominiams procesams Lietuvoje. 2015 m. patirti ekonominiai sunkumai faktiškai neturėjo įtakos ar tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą veikiant prieš Lietuvą, taip pat aktyvumą informacinės, energetikos politikos, darbo su vadinamaisiais tėvynainiais srityse“, – rašoma ataskaitoje.

Joje konstatuojama, kad 2015 m. saugumo situacija Lietuvos kaimynystėje ir visame regione išliko įtempta: toliau augo Rusijos imperinės ambicijos, didėjo jos užsienio politikos agresyvumas: „Nors Rusijos ekonomika traukėsi, labai tikėtina, tai tęsis ir toliau, nėra požymių, kad bent artimoje perspektyvoje ekonominės problemos taptų grėsme valdančiojo režimo stabilumui. Rusijos strateginiai tikslai lieka nepakitę – siekiama atkurti globalios galios statusą ir visišką dominavimą posovietinėje erdvėje.“

Žvilgsnis į ekonomiką

VSD ir AOTD parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime skiriama dėmesio ir Rusijos veiksmams ekonominėje srityje. Konstatuojama, kad Rusija vykdo protekcionistinę transporto politiką, mažina savo prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą ir perkrovimą per Klaipėdos uostą, tokiais būdais bandydama silpninti mūsų šalies ekonomiką.

„Pernai nemažėjo trečiųjų šalių (dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus) kompanijų susidomėjimas Lietuva: investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais ? Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis. Atsivėrus galimybėms importuoti pigesnę elektros energiją iš Švedijos, didėjo Rusijos (ir kitų trečiųjų šalių) energetikos kompanijų susidomėjimas galimybėmis eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 m. aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse“, – teigiama dokumente.

Pasak jo, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos toliau didina dėmesį su Kaliningrado

sritimi besiribojantiems Lietuvos pasienio rajonams – Šakiams, Jurbarkui, Pagėgiams, Šilutei: „siuntė agentus ir su Kaliningrado institucijų priedanga dirbančius pareigūnus į Lietuvos rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, rinko duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus“.

Teigiama, kad Rusija „siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“. Naudojamasi ir tuo, kad nemažai pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių.

Pirmą kartą – bendra ataskaita

Anot ataskaitos, papildomos saugumo priemonės, kurių NATO ėmėsi Baltijos regione, didina Baltijos valstybių saugumą. Bet Rusija, anot išvadų, „mėgina pateikti šias priemones kaip didinančias įtampą regione ir taip skaldyti Vakarų visuomenės bei politinį elitą, skatindama susilaikyti nuo bet kokių ryžtingesnių saugumo politikos žingsnių Rytų Europoje ir „neprovokuoti Rusijos“.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime atkreipiamas dėmesys, kad pernai saugumo situacijos Rytų Europoje klausimą ėmė gožti kova su terorizmu ir migracijos krizė. Tikėtina, kad šie klausimai bus vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO bei kitų valstybių darbotvarkėje ir 2016-aisiais, teigia VSD ir AOTD.

„Tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumui situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak grėsmių vertinimo, aktualus lieka informacinis, kibernetinis, energetinis saugumas.

Veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą žvalgybos institucijos skelbia kartą per metus. Šiemet pirmąsyk VSD ir AOTD paskelbs bendrą tokio pobūdžio vertinimą, o ne du atskirus, kaip buvo iki šiol.

Visą ataskaitą galima perskaityti čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

V. Zelenskis neigia, kad Rusija kontroliuoja Lysyčanską

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paneigė Maskvos pareiškimą, kad Rusijos kariai užėmė...

Verslo aplinka
2022.07.03
Turkija sulaikė Rusijos laivą, gabenusį vogtus grūdus

Turkijos muitinė sulaikė Rusijos krovininį laivą, gabenusį grūdus, kurie, Ukrainos teigimu, yra vogti,...

Verslo aplinka
2022.07.03
V. Juzikis. Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius...

Nuomonės
2022.07.03
Išmokomis skatins aktyviau įdarbinti užsieniečius 2

Sutariama, kad norint į šalį pritraukti ir joje išlaikyti tarptautinius verslus, vien tik mokestinių ir kitų...

Vadyba
2022.07.03
Švedija atsisako paneigti, kad Turkijai duotas pažadas deportuoti jos ieškomus asmenis

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad...

Verslo aplinka
2022.07.03
Klastotės pandemijos metais: padirbti produktai toliau keroja Premium

Lietuvos muitinės duomenimis, 2021 m. sulaikyta daugiau nei 120.000 vienetų prekių, kurios galimai buvo...

Prekyba
2022.07.03
Rusijos pajėgos stiprina pozicijas Lysyčanske

Rusijos pajėgos stiprina pozicijas įtemptoje kovoje, siekdamos užimti paskutinę pasipriešinimo tvirtovę...

Verslo aplinka
2022.07.03
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Praėjusią parą nustatyta 52 COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyta 52 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos...

Verslo aplinka
2022.07.03
Turkija užblokavo dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių puslapius

Turkija uždraudė prieigą prie dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių, suduodama smūgį žodžio laisvei...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Airbnb“ būstuose – jokių vakarėlių

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje esančiuose būstuose visam laikui...

Verslo aplinka
2022.07.02
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje 1

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Uzbekistane protestuotojai šturmavo vyriausybinių pastatų

Uzbekistano tarnybos šeštadienį pranešė sulaikiusios „masinių riaušių organizatorius“, bandžiusius užimti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Penktadienį nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai 2

Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Super Mario“ efektas blėsta: Italijos ekonomikai teks atlaikyti audrą Premium

Italijos ekonomika šiemet turėjo gerokai ūgtelėti. Šalies ūkis, vairuojamas premjero Mario Draghi, turėjo...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 17

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku