Prezidentė: Lietuva stringa reformų nevykdymo procese

Duodama interviu LRT radijui ji atkreipė dėmesį į Europos Komisijos (EK) pateiktas pastabas – Lietuva praėjusiais metais padarė itin ribotą pažangą.

„Vėl kartojamos tos pačios mūsų problemos: skurdo ir socialinės atskirties lygis vienas didžiausių, per didelis apmokestinimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms, per griežtas darbo rinkos reguliavimas, labai mažas energijos efektyvumas“, – vardijo prezidentė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiais metais vėl reikės spręsti tas pačias problemas, kurios velkasi kelerius metus iš eilės.

„Taigi fiskalinis stabilumas, geresnis mokesčių surinkimas, darbo rinkos ir socialinio saugumo užtikrinimas, darbo rinkos liberalizavimas ir pensijų reforma išlieka esminiais klausimais, kurių Lietuva kol kas nesugeba spręsti“, – aiškino p. Grybauskitė.

„Nord Stream 2“ problema

LRT paklausta apie aštuonių valstybių ryžtą kreiptis į EK dėl Rusijos planuojamo „Nord Stream 2“ projekto, p. Grybauskaitė pažymėjo, jog ji pati ir dar 7 valstybės pasirašė laišką EK vadovui ponui Jean-Claude'ui Junckeriui.

„Mes konstatuojame ir atkreipiame Komisijos dėmesį, kad toks projektas kelia grėsmę visos Europos energetiniam saugumui ir solidarumui, prieštarauja susitarimams dėl ES energetinės sąjungos kūrimo. Taip pat pažeidžia europinius teisės aktus ir trečiąjį ES energetikos reformų paketą, kurį vykdo visos šalys“, – teigė prezidentė.

Tęsdama ji kalbėjo: „Atsiranda iniciatyvų, kurios kelia labai daug klausimų. Pavyzdžiui, „Nord Stream 1“ išnaudojamas tik truputėlį daugiau kaip 50%. Tad koks tikslas turėti „Nord Stream 2“? O tikslas visiškai aiškus – pirmiausia, apeiti Ukrainą, kad ji nebebūtų tranzitine šalimi ir kad jai būtų dar sudėtingiau. Taigi matome visiškai politizuotą projektą, nukreiptą prieš pačią Ukrainą ir kai kurias rytines ES šalis. Matyt, tai politika „skaldyk ir valdyk“ arba „skaldyk ir daryk įtaką“. Tokią politiką dabar matome visu gražumu.“

Vėl vyksta į Briuselį dėl migrantų

Prezidentė ketvirtadienį ir penktadienį vėl dalyvaus Europos vadovų taryboje (EVT), kur kartu su Turkijos atstovu bus tikslinamas praėjusią savaitę pasiektas susitarimas dėl į Europą plūstančių migrantų.

Pasak p. Grybauskaitės, šiuo metu pateiktas susitarimas su Turkija yra sudėtingas ir sunkiai įgyvendinamas. Tam, kad jis veiktų, Turkija ir Graikija turės keisti teisės aktus ir prieglobsčio suteikimo tvarką savo šalyse.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog europinis migracijos krizės sprendimas visų pirma reiškia ES išorės sienų apsaugą. Pabėgėliams padėti būtina, tačiau Europa turi įvertinti, kokį skaičių žmonių ji yra pajėgi priimti ir nebijoti pasakyti, kad ekonominiams migrantams durys užsidaro, teigiama prezidentūros išplatintame pranešime.

Užsidarant Vakarų Balkanų keliui, per kurį Europą pasiekė daugiausia migrantų, ES šalių vadovai taip pat aptars, kaip sustabdyti naujų migracijos kelių atsiradimą. Tam būtina ne tik efektyvi išorės sienų apsauga, bet ir aktyvesnis keitimasis žvalgybine informacija tarp šalių narių.

Šioje EVT bus aptariama ir Europos Komisijos pateikta metinė ES ekonomikos apžvalga bei patvirtintos bendros politinės kryptys, kurios dar paskatintų ekonomikos augimą. Į jas turės atsižvelgti visos ES narės. Europos Komisija rekomenduoja laikytis dar pernai nustatytų krypčių – skatinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Taip pat bus įvertinta Lietuvos ir kitų ES narių pasiekta pažanga, įgyvendinant 2015 metų Europos Komisijos ekonomines ir socialines rekomendacijas.