Yra įstatymas, komisija ir galvos skausmas verslui

Publikuota: 2015-12-12
„Reuters“  nuotr.
„Reuters“ nuotr.
 

Siekiant įsigyti daugiau nei 5% tam tikruose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijų, privalu gauti specialios vyriausybės komisijos leidimą. Jei sandoris sudarytas leidimo negavus, kyla grėsmė, kad jis gali būti laikomas negaliojančiu.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis įstatymo galiojimo sritis išplėsta į tam tikrus verslo sektorius.

Dabar įstatymas skelbia, kad svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie ūkio sektoriai: energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito. Be to, potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis, veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje.

„Įmonių akcijų ir atitinkamo turto įgijėjai turi atitikti nacionalinio saugumo interesus, jeigu jie siekia įsigyti bet kurios bendrovės, veikiančios išvardytuose sektoriuose, akcijų, suteikiančių 5% ir daugiau balsų pirmą kartą, arba padidina esamą paketą ir taip viršija 1/3 akcijų tose įmonėse“, — įstatymo pakeitimą komentuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ partnerė, įmonių bei susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovė.

Nacionalinio saugumo interesų atitikimą vertina Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, kurią sudaro Vyriausybė.

„Prieš priimdama sprendimą komisija gauna išvadas iš Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ar kitų institucijų. Jeigu Komisija priima neigiamą sprendimą, tai reiškia, kad valstybė prieštarauja, jog asmuo atliktų investiciją Lietuvoje. Komisija sprendimą turi priimti per 30 dienų nuo kreipimosi, jei nepriima ir nieko investuotojui neatsako – vadinasi, investicijai neprieštarauja“, — procedūras aiškina p. Burgienė.

Negaliotų

Vyriausybės kanceliarija skaičiuoja, kad nuo tada, kai įsigaliojo pataisa, taigi per kiek daugiau nei metus, verslo atstovai dėl leidimo investuoti kreipėsi 20 kartų. Komisija įvertinimą atliko 16 kartų ir pateikė 1 neigiamą išvadą, taigi investicijai nepritarė. 4 kartus komisija vertinimo neatliko, nes pareiškėjai neatitiko įstatymu nustatytos potencialaus dalyvio apibrėžties ar kitų įstatyme nustatytų sąlygų.

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, paklaustas, kas būtų, jei nesikreipęs į komisiją investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo — įsigytų akcijų bendrovės, veikiančios įstatyme nurodytuose sektoriuose, nurodo, kad toks sandoris gali tapti negaliojančiu.

„Fiziniam ar juridiniam asmeniui įsigijus akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų įmonės, kuri veikia 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, prieš tai nesikreipus į komisiją, tokiam sandoriui galėtų būti taikomi sandorio negaliojimo pagrindai, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis“, — aiškina p. Onaitis.

Finansų ministerijos pateiktame atsakyme į VŽ klausimus rašoma:

„Veikiančiame įstatyme nėra numatyta sankcijų, jeigu akcijas įsigijęs asmuo nėra prieš tai atlikęs būtinų veiksmų, t. y. komisijos neinformavo ir jos leidimo negavo. Tačiau šiuo metu rengiamos įstatymo pataisos, kur į tai gali būti atsižvelgta.“

Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nurodo, kad nors įstatyme nėra numatyta sankcijų, Vyriausybės patvirtintame apraše vartojamas žodis „privalo“.

„Jei privalo, vadinasi, įstatymas įpareigoja padaryti šį tyrimą. Ir jeigu tyrimo nebūtų padaryta, manau, atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu“, — VŽ komentuoja p. Paulauskas.

Laikas – taip pat pinigai

Pasak p. Burgienės, pateikti prašymą komisijai nieko nekainuoja, tačiau investuotojams dažniausiai prireikia samdyti konsultantus, o prašymą nagrinėti Komisijoje užtrunka.

„Taigi verslui ši procedūra tampa brangi. Apskritai 2014 m. įstatymo pakeitimai smarkiai išplėtė jo taikymą steigiant privačias bendroves bei perleidžiant akcijas ir apsunkino investavimą į Lietuvą“, — sako p. Burgienė.

Jos nuomone, abejotina, ar vertėjo išplėsti įstatymo taikymą visoms bendrovėms, veikiančioms aprašytuose sektoriuose.

„Didelės dalies bendrovių, veikiančių šiuose sektoriuose, veikla neturi jokios reikšmės ir įtakos nacionalinio saugumo interesams. Ypač tai pasakytina apie IT sektorių, kur veikia daug ir smulkių įmonių“, — komentuoja p. Burgienė.

Anot advokatės, vertėtų atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisę, pagal kurią abejotina, ar valstybės gali drausti investicijas į tam tikrus sektorius ar įmones.

„Galima numatyti pareigą valstybei pasinaudoti pirmumo teise perkant, bet klausimas, ar valstybės draudimas investuoti nebūtų laikomas ES teisės pažeidimu, jei koks nors investuotojas dėl to pasiskųstų. Dėl to labai svarbu, kad toks svarbus reguliavimas, kaip nacionalinis saugumas kontroliuojant investicijas į Lietuvą, būtų patikimas ir nebūtų abejonės dėl jo taikymo galimumo“, – sako p. Burgienė.

Nekonkretu

Profesorė Gerda Žigienė, Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė, teigia, kad finansų ir kredito sektoriai iš tiesų svarbūs nacionaliniam saugumui, tačiau finansų rinkas reguliuoja Lietuvos bankas, kuris užtikrina ir investuotojų į sektoriaus įmones patikrą.

„Reikalavimas gauti specialios komisijos pritarimą yra trukdys verslui, nes jis dubliuoja Lietuvos banko darbą“, — tvirtina p. Žigienė.

VŽ kalbinti verslininkai įstatymo pataisas įvardija kaip nekonkrečias, miglotas.

„Pavyzdžiui, prekyba internete besiverčianti įmonė yra labiau IT, nes šiomis technologijomis grįsta jos veikla, ar vis dėlto – mažmeninės prekybos“, — retoriškai klausia Mindaugas Glodas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Panašių abejonių kyla ir kitiems VŽ kalbintiems profesionalams.

„Sektorių apibrėžimai įstatymuose nėra aiškiai pateikti. Todėl kartais neaišku, ar konkreti įmonė priklauso tam tikram sektoriui. Pavyzdžiui, ar naujos veiklos, tokios, kaip sutelktinis finansavimas (angl. crowd funding), yra finansų sektoriaus dalis? Investuojant į tokią įmonę būtų neaišku, ar turėtų būti taikomas šis reguliavimas. Taigi verslui nelieka saugumo, kad jis elgiasi pagal įstatymus“, — abejonėmis dalijasi p. Žigienė.

Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „LitCapital“ įkūrėjas ir vadovaujantysis partneris, įsitikinęs, kad dauguma transporto, IT ir aukštųjų technologijų įmonių neturi nieko bendra su nacionaliniu saugumu ar strategine reikšme valstybei.

„Be to, kas gali tiksliai nustatyti, kuri konkreti įmonė yra technologijų, o kuri — jau aukštųjų technologijų? Šis įstatymas tik apsunkina investicijų į išvardytų sektorių įmonių pritraukimą. Investicijų pritraukimas šiandien yra svarbiau nei noras užkrauti tokį platų biurokratinį mechanizmą dėl to, kad įstatymo leidėjai nesivargino detaliau pagalvoti ir susiaurinti sąvokas“, — pritaria p. Šiugžda.

Ūkio ministerija į šį klausimą žvelgia paprasčiau.

„Ar įmonė priskirtina konkrečiam sektoriui, žiūrima tiesiog pagal įmonės vykdomą veiklą“, — nurodo p. Onaitis.

„Į šį klausimą galėtų atsakyti teisininkai, išanalizavę daugiau teisės aktų, nei vien šį įstatymą. Jei nerastų atsakymų, telieka teismai, nes poziciją formuoja ir teismai“, — svarsto p. Paulauskas.

Kaip efektyviau

Tai, kad valstybės saugumas šiais neramiais laikais yra be galo svarbus, niekam nekyla abejonių. Šio įstatymo pataisas taip pat lėmė su saugumu susijęs atvejis. Ponas Paulauskas primena, kad įstatymo pataisos inicijuotos po to, kai Rusijos piliečių valdoma UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ buvo įsigijusi sklypą šalia karinio Zoknių oro uosto ir ketino jame kurti styginiais bėgiais riedančių traukinių laboratoriją. 2014 m. rugsėjo pabaigoje Šiaulių miesto taryba nusprendė nutraukti investicijų sutartį su „Rail Skyway Systems Ltd“.

„Ši istorija paskatino įstatymo pataisų projektą. Taigi nuspręsta įstatyme ne tik išvardyti įmones, kurios itin svarbios nacionaliniam saugumui, bet ir įkurti jų apsaugos zonas. Taip pat į įstatymo pataisas įtraukti sektoriai, kurie yra jautriausi, nes susiję su gyvybiškai svarbiomis mūsų valstybės funkcijomis. Tai – transportas, energetika, telekomunikacijos, finansai. Jei šiose srityse atsirastų žmogus, turintis piktų kėslų, galėtų padaryti daug žalos. Šios sritys kaip labiausiai pažeidžiamos yra išskiriamos ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“, — kalba p. Paulauskas.

Tačiau, specialistų nuomone, įstatymo vykdymą būtų galima koreguoti.

„Būtų tikslinga vietoj pareigos gauti komisijos sprendimą prieš investuojant į atitinkamą sektorių numatyti investuotojo pareigą informuoti tam tikrą paskirtą instituciją, kurios darbas būtų perduoti informaciją Valstybės saugumo departamentui, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, ir tik turėdama įtarimų dėl investuotojo patikimumo Komisija galėtų pareikalauti jau tik dalies investuotojų pateikti prašymus investavimo leidimui gauti. Tokiu būdu valstybės ištekliai būtų panaudoti efektyviau ir būtų telkiamas dėmesys tik į didesnės rizikos investicijas, neliečiant smulkių ir nereikšmingų įmonių“, — siūlo p. Burgienė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas patvirtino „Žemaitijos pieno“ ir Investuotojų asociacijos taikos sutartį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino AB „Žemaitijos pienas“ ir Investuotojų asociacijos bei...

„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
„Google“ Europoje gavo 4,34 mlrd. Eur baudą 23

Europos konkurencijos sargai JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 4,34 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Technologijos
2018.07.18
Doktorantų stipendijos kitąmet padidės bemaž dvigubai 5

Nuo 2019 m. pradžios beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos...

Verslo aplinka
2018.07.18
Teismas atmetė Panevėžio mero skundą dėl nušalinimo

Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas atmetė Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko skundą ir paliko galioti...

Verslo aplinka
2018.07.18
Ruošia plačiau atverti „Infostatybą“: visi galėtų peržiūrėti statybos projektus 3

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo pakeitimo projektui. Jei jam pritars Seimas, statybos...

Statyba ir NT
2018.07.18
Vyriausybės kancleris kovos su šešėline ekonomika 7

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis vadovaus specialiai tarpinstitucinei kovos su šešėline ekonomika...

Verslo aplinka
2018.07.18
Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą

Vyriausybė trečiadienį Seimui rekomendavo nesvarstyti opozicinių konservatorių teikiamą įstatymo projektą,...

Agroverslas
2018.07.18
Valstybinių miškų urėdija kratosi tarnybinių butų

Valstybinių miškų urėdija (VMU) Turto bankui perdavė 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esančius...

Statyba ir NT
2018.07.18
E. Masiuliui nepavyko atgauti per kratas rastų pinigų 8

Politinės korupcijos byloje teisiamam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui nepavyko...

TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
„Ecoservice“ įgijo „Marijampolės švaros“ kontrolę

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ įsigijo 66,31% komunalinių paslaugų, antrinių žaliavų bei aplinkos...

Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Prezidento rinkimų reitingų trejetukas – be Skvernelio 1

Premjeras Saulius Skvernelis dėl sumažėjusio pasitikėjimo juo iškrito ir pirmojo prezidentinių reitingų...

Verslo aplinka
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
Trumpas pasiaiškino per susitikimą su Putinu neteisingai sumalęs liežuviu 24

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris po pirmadienio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tapo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Junckeris keliaus pas Trumpą 2

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris kitą savaitę susitiks su JAV Prezidentu...

Verslo aplinka
2018.07.17
Obama kalboje neįvardijo Trumpo, bet  užuomina buvo aiški 5

Pietų Afrikoje viešintis kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama kalboje, skirtoje Nelsono Mandelos...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau