Yra įstatymas, komisija ir galvos skausmas verslui

Publikuota: 2015-12-12
„Reuters“  nuotr.
„Reuters“ nuotr.
 

Siekiant įsigyti daugiau nei 5% tam tikruose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijų, privalu gauti specialios vyriausybės komisijos leidimą. Jei sandoris sudarytas leidimo negavus, kyla grėsmė, kad jis gali būti laikomas negaliojančiu.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis įstatymo galiojimo sritis išplėsta į tam tikrus verslo sektorius.

Dabar įstatymas skelbia, kad svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie ūkio sektoriai: energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito. Be to, potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis, veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje.

„Įmonių akcijų ir atitinkamo turto įgijėjai turi atitikti nacionalinio saugumo interesus, jeigu jie siekia įsigyti bet kurios bendrovės, veikiančios išvardytuose sektoriuose, akcijų, suteikiančių 5% ir daugiau balsų pirmą kartą, arba padidina esamą paketą ir taip viršija 1/3 akcijų tose įmonėse“, — įstatymo pakeitimą komentuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ partnerė, įmonių bei susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovė.

Nacionalinio saugumo interesų atitikimą vertina Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, kurią sudaro Vyriausybė.

„Prieš priimdama sprendimą komisija gauna išvadas iš Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ar kitų institucijų. Jeigu Komisija priima neigiamą sprendimą, tai reiškia, kad valstybė prieštarauja, jog asmuo atliktų investiciją Lietuvoje. Komisija sprendimą turi priimti per 30 dienų nuo kreipimosi, jei nepriima ir nieko investuotojui neatsako – vadinasi, investicijai neprieštarauja“, — procedūras aiškina p. Burgienė.

Negaliotų

Vyriausybės kanceliarija skaičiuoja, kad nuo tada, kai įsigaliojo pataisa, taigi per kiek daugiau nei metus, verslo atstovai dėl leidimo investuoti kreipėsi 20 kartų. Komisija įvertinimą atliko 16 kartų ir pateikė 1 neigiamą išvadą, taigi investicijai nepritarė. 4 kartus komisija vertinimo neatliko, nes pareiškėjai neatitiko įstatymu nustatytos potencialaus dalyvio apibrėžties ar kitų įstatyme nustatytų sąlygų.

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, paklaustas, kas būtų, jei nesikreipęs į komisiją investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo — įsigytų akcijų bendrovės, veikiančios įstatyme nurodytuose sektoriuose, nurodo, kad toks sandoris gali tapti negaliojančiu.

„Fiziniam ar juridiniam asmeniui įsigijus akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų įmonės, kuri veikia 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, prieš tai nesikreipus į komisiją, tokiam sandoriui galėtų būti taikomi sandorio negaliojimo pagrindai, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis“, — aiškina p. Onaitis.

Finansų ministerijos pateiktame atsakyme į VŽ klausimus rašoma:

„Veikiančiame įstatyme nėra numatyta sankcijų, jeigu akcijas įsigijęs asmuo nėra prieš tai atlikęs būtinų veiksmų, t. y. komisijos neinformavo ir jos leidimo negavo. Tačiau šiuo metu rengiamos įstatymo pataisos, kur į tai gali būti atsižvelgta.“

Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nurodo, kad nors įstatyme nėra numatyta sankcijų, Vyriausybės patvirtintame apraše vartojamas žodis „privalo“.

„Jei privalo, vadinasi, įstatymas įpareigoja padaryti šį tyrimą. Ir jeigu tyrimo nebūtų padaryta, manau, atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu“, — VŽ komentuoja p. Paulauskas.

Laikas – taip pat pinigai

Pasak p. Burgienės, pateikti prašymą komisijai nieko nekainuoja, tačiau investuotojams dažniausiai prireikia samdyti konsultantus, o prašymą nagrinėti Komisijoje užtrunka.

„Taigi verslui ši procedūra tampa brangi. Apskritai 2014 m. įstatymo pakeitimai smarkiai išplėtė jo taikymą steigiant privačias bendroves bei perleidžiant akcijas ir apsunkino investavimą į Lietuvą“, — sako p. Burgienė.

Jos nuomone, abejotina, ar vertėjo išplėsti įstatymo taikymą visoms bendrovėms, veikiančioms aprašytuose sektoriuose.

„Didelės dalies bendrovių, veikiančių šiuose sektoriuose, veikla neturi jokios reikšmės ir įtakos nacionalinio saugumo interesams. Ypač tai pasakytina apie IT sektorių, kur veikia daug ir smulkių įmonių“, — komentuoja p. Burgienė.

Anot advokatės, vertėtų atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisę, pagal kurią abejotina, ar valstybės gali drausti investicijas į tam tikrus sektorius ar įmones.

„Galima numatyti pareigą valstybei pasinaudoti pirmumo teise perkant, bet klausimas, ar valstybės draudimas investuoti nebūtų laikomas ES teisės pažeidimu, jei koks nors investuotojas dėl to pasiskųstų. Dėl to labai svarbu, kad toks svarbus reguliavimas, kaip nacionalinis saugumas kontroliuojant investicijas į Lietuvą, būtų patikimas ir nebūtų abejonės dėl jo taikymo galimumo“, – sako p. Burgienė.

Nekonkretu

Profesorė Gerda Žigienė, Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė, teigia, kad finansų ir kredito sektoriai iš tiesų svarbūs nacionaliniam saugumui, tačiau finansų rinkas reguliuoja Lietuvos bankas, kuris užtikrina ir investuotojų į sektoriaus įmones patikrą.

„Reikalavimas gauti specialios komisijos pritarimą yra trukdys verslui, nes jis dubliuoja Lietuvos banko darbą“, — tvirtina p. Žigienė.

VŽ kalbinti verslininkai įstatymo pataisas įvardija kaip nekonkrečias, miglotas.

„Pavyzdžiui, prekyba internete besiverčianti įmonė yra labiau IT, nes šiomis technologijomis grįsta jos veikla, ar vis dėlto – mažmeninės prekybos“, — retoriškai klausia Mindaugas Glodas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Panašių abejonių kyla ir kitiems VŽ kalbintiems profesionalams.

„Sektorių apibrėžimai įstatymuose nėra aiškiai pateikti. Todėl kartais neaišku, ar konkreti įmonė priklauso tam tikram sektoriui. Pavyzdžiui, ar naujos veiklos, tokios, kaip sutelktinis finansavimas (angl. crowd funding), yra finansų sektoriaus dalis? Investuojant į tokią įmonę būtų neaišku, ar turėtų būti taikomas šis reguliavimas. Taigi verslui nelieka saugumo, kad jis elgiasi pagal įstatymus“, — abejonėmis dalijasi p. Žigienė.

Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „LitCapital“ įkūrėjas ir vadovaujantysis partneris, įsitikinęs, kad dauguma transporto, IT ir aukštųjų technologijų įmonių neturi nieko bendra su nacionaliniu saugumu ar strategine reikšme valstybei.

„Be to, kas gali tiksliai nustatyti, kuri konkreti įmonė yra technologijų, o kuri — jau aukštųjų technologijų? Šis įstatymas tik apsunkina investicijų į išvardytų sektorių įmonių pritraukimą. Investicijų pritraukimas šiandien yra svarbiau nei noras užkrauti tokį platų biurokratinį mechanizmą dėl to, kad įstatymo leidėjai nesivargino detaliau pagalvoti ir susiaurinti sąvokas“, — pritaria p. Šiugžda.

Ūkio ministerija į šį klausimą žvelgia paprasčiau.

„Ar įmonė priskirtina konkrečiam sektoriui, žiūrima tiesiog pagal įmonės vykdomą veiklą“, — nurodo p. Onaitis.

„Į šį klausimą galėtų atsakyti teisininkai, išanalizavę daugiau teisės aktų, nei vien šį įstatymą. Jei nerastų atsakymų, telieka teismai, nes poziciją formuoja ir teismai“, — svarsto p. Paulauskas.

Kaip efektyviau

Tai, kad valstybės saugumas šiais neramiais laikais yra be galo svarbus, niekam nekyla abejonių. Šio įstatymo pataisas taip pat lėmė su saugumu susijęs atvejis. Ponas Paulauskas primena, kad įstatymo pataisos inicijuotos po to, kai Rusijos piliečių valdoma UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ buvo įsigijusi sklypą šalia karinio Zoknių oro uosto ir ketino jame kurti styginiais bėgiais riedančių traukinių laboratoriją. 2014 m. rugsėjo pabaigoje Šiaulių miesto taryba nusprendė nutraukti investicijų sutartį su „Rail Skyway Systems Ltd“.

„Ši istorija paskatino įstatymo pataisų projektą. Taigi nuspręsta įstatyme ne tik išvardyti įmones, kurios itin svarbios nacionaliniam saugumui, bet ir įkurti jų apsaugos zonas. Taip pat į įstatymo pataisas įtraukti sektoriai, kurie yra jautriausi, nes susiję su gyvybiškai svarbiomis mūsų valstybės funkcijomis. Tai – transportas, energetika, telekomunikacijos, finansai. Jei šiose srityse atsirastų žmogus, turintis piktų kėslų, galėtų padaryti daug žalos. Šios sritys kaip labiausiai pažeidžiamos yra išskiriamos ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“, — kalba p. Paulauskas.

Tačiau, specialistų nuomone, įstatymo vykdymą būtų galima koreguoti.

„Būtų tikslinga vietoj pareigos gauti komisijos sprendimą prieš investuojant į atitinkamą sektorių numatyti investuotojo pareigą informuoti tam tikrą paskirtą instituciją, kurios darbas būtų perduoti informaciją Valstybės saugumo departamentui, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, ir tik turėdama įtarimų dėl investuotojo patikimumo Komisija galėtų pareikalauti jau tik dalies investuotojų pateikti prašymus investavimo leidimui gauti. Tokiu būdu valstybės ištekliai būtų panaudoti efektyviau ir būtų telkiamas dėmesys tik į didesnės rizikos investicijas, neliečiant smulkių ir nereikšmingų įmonių“, — siūlo p. Burgienė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 18

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Inovacijos iš esmės transformuos mūsų kasdienį apsipirkimą 3

Prekybos sektoriuje vis didesnį vaidmenį vaidina ne parduodamas produktas, o pirkėjo patirtis įsigyjant jį.

Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kiek pinigų reikia oriam pragyvenimui Vilniuje, Rygoje ir Taline 21

Kiek skirtingose Baltijos šalių sostinėse reikia uždirbti, kad galėtum gyventi oriai, ir kiek žmonių...

Vadyba
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 13

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apeliacinis teismas neleido „tvarkiečiams“ naudoti 359.000 Eur 1

Lietuvos Apeliacinis teismas penktadienį atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl teismo sprendimo...

Verslo aplinka
2018.12.14
Populiariausi – konservatoriai ir „valstiečiai“, auga socdemai 

Lapkritį truputį pakilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas, tačiau juos ir toliau...

Verslo aplinka
2018.12.14
JK premjerės žygis į Briuselį – nesėkmingas 13

Theresos May, JK premjerės, žygis į Briuselį ir prašymas padėti jai užsitikrinti savo parlamento paramą...

Verslo aplinka
2018.12.14
G. Landsbergis aiškinosi teismui dėl pažinties su R. Kurlianskiu  1

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė...

Europos lyderiai pritaria ES kovai su melagingomis naujienomis 2

Europos Vadovų Taryba (EVT) pritarė ES kovos su dezinformacija veiksmų planui ir paragino jį vykdyti, kad...

Verslo aplinka
2018.12.14
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Technologijos
2018.12.14
Porą mėnesių rengs pasiūlymus dėl biudžetininkų algų didinimo 1

Vyriausybinės darbo grupės nariai per porą mėnesių turi parengti konkrečius pasiūlymus, kaip ir kiek  kelti...

Verslo aplinka
2018.12.14
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau