5,2 mlrd. vertės valstybės turtas: ką galime turėti?

Publikuota: 2016-12-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Pastarųjų savaičių įvykiai „Lietuvos geležinkeliuose“, kaip ir ankstesnė krizė „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, rodo, kad problemos valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) gali pasiekti labai rimtą mastą. Susidariusi situacija verčia skubiai imtis radikalių veiksmų pertvarkant įmonės valdymą.

Tačiau gaisrų gesinimas lokaliai vienoje įmonėje neišsprendžia sisteminės neefektyvaus VVĮ valdymo problemos. Kritinė situacija gali pasikartoti ir vėl toje pačioje ar kitoje VVĮ. Jeigu būtų imtasi sisteminės reformos, 128 įmonės, kurių nuosavas kapitalas sudaro 5,2 mlrd. Eur, galėtų tapti realią vertę kuriančiu ekonomikos elementu.

Nors pasaulyje galima rasti nemažai efektyvaus VVĮ portfelio valdymo pavyzdžių, o EBPO ir kitos organizacijos viešai skelbia pagrindinius gerojo valdymo sistemos principus, Lietuvoje VVĮ valdymo praktika vis dar yra fragmentuota ir skiriasi priklausomai nuo konkrečios įmonės ar ministerijos. Dėl to neišvengiamai susidaro situacijos, kuomet pavienėse įmonėse atsiranda ydingos praktikos, dėl kurių ir kyla krizės. Pastarosioms suvaldyti dažniausiai imamasi individualių, bet ne sisteminių sprendimų.

Nors pagal VVĮ skaičių ir jų vykdomų veiklų įvairovę Lietuvą galima pavadinti lydere, neturime kuo didžiuotis. Tarp 2015 m. veikusių 128 VVĮ, neskaičiuojant būrio antrinių bendrovių, galima rasti 42 miškų urėdijas, 11 regioninių kelių priežiūros įmonių, žirgyną, poilsio namus, mašinų bandymo stotį ir pan. Akivaizdu, kad veiklos konsolidavimo potencialas nėra išnaudotas, o tokia įmonių gausa išpučia jų administravimo sąnaudas ir valdymą daro neefektyviu.

Net 79 įmonės turi „Valstybės įmonės“ teisinę formą, kurios analogų Europoje sunku surasti. Tik 22 VVĮ yra priskirtos prie komercinę veiklą vykdančių, 62 atlieka ir komercines, ir socialines funkcijas, likusios (pavyzdžiui – „Regitra“, „Registrų centras“, kelių priežiūros įmonės, valdančios 1,9 mlrd. Eur vertės kelius) priskiriamos prie socialines funkcijas vykdančių įmonių, todėl joms nėra keliami finansiniai tikslai. Be abejonės, socialinių funkcijų vykdymas yra labai svarbi valstybės pareiga, tačiau kelių priežiūra ar keleivių vežimas yra paslauga, kuri gali būti užsakoma komerciniais pagrindais. Tai leistų padidinti paslaugų efektyvumą bei kokybę.

Nors visos VVĮ yra valstybės turtas, šiuo metu jų valdymas yra 24 skirtingų akcininkų (savininkų) rankose, iš kurių net 14 valdo tik po 1 VVĮ. Tai įvairios ministerijos, įstaigos, kurių pagrindinės funkcijos niekaip nesusijusios su VVĮ valdymu. Dėl to neretai susiduriama su situacija, kuomet VVĮ valdymas šioms įstaigoms lieka antraeile veikla, kuriai neskiriamas pakankamas dėmesys ir nepritraukiamos reikalingos kompetencijos. Neretai ministerijų tarnautojai, šalia savo pagrindinių pareigų yra priversti „sėdėti“ valdybose ir prisiimti atsakomybę už verslo sprendimus, į kuriuos net neturi galimybių ir patirties įsigilinti.

VVĮ veiklų išgryninimas – t. y., visų veiklų peržiūrėjimas atsisakant nereikalingų, apjungiant besidubliuojančias ir centralizuojant aptarnaujančias funkcijas, sudarytų prielaidas sukurti vieningą VVĮ valdymo modelį, o kartu turėti efektyvesnę VVĮ sistemą. VVĮ skaičius galėtų sumažėti nuo 128 iki 30-40 (net 3-4 kartus). Tuo tarpu VVĮ valdymo atsakomybės sutelkimas vienoje vietoje leistų pagerinti VVĮ valdymo kompetenciją. Jei turėtume mažiau akcininko teises įgyvendinančių įstaigų, tai leistų išvengti abejonių ir klausimų dėl kompetencijos stokos ar šališkumo, o ministerijoms susikoncentruoti į savo srities politikos formavimą.

Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad VVĮ valdyme vis dar labai trūksta aiškumo ir skaidrumo. Pavyzdys – informacijos apie VVĮ vadovų atlygį skelbimas. Kaip parodė „Verslo žinių“ bandymas surinkti visų vadovų atlygius, tai vis dar yra neįmanoma misija. Net ir ten, kur informacija yra skelbiama, ji nėra pilna arba pateikiama „praskiesta“ (pavyzdžiui, pateikiamas vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas). Be to, nėra aišku kokiais principais ir kokiu būdu yra skiriamos valdybos, atrenkami vadovai, nustatomas jų atlygis ar vertinama veikla. Neaiški ir VVĮ paramos skyrimo tvarka, o tai taip pat kelia klausimų dėl skaidrumo.

Bendras aiškus standartas, apimantis aukščiau paminėtus elementus, leistų užtikrinti didesnį pasitikėjimą VVĮ sistema. Nulinės tolerancijos korupcijai, aiškios valdybų ir vadovų skyrimo, jų veiklos vertinimo ir atlygio sistemos įvedimas, strateginių tikslų iškėlimas bei jų įgyvendinimo siekimas, įmonių (įskaitant ir valdomų netiesiogiai) veiklos informacijos viešinimas ir pan., leistų sukurti sistemą, kuri atitiktų pažangiausią šiuo metu esančią tarptautinę praktiką.

Vyriausybės iškeltas nuosavo kapitalo grąžos (ROE) tikslas 2013 – 2015 m. siekė 5%. Tačiau 2015 m. tik trečdalis VVĮ įvykdė iškeltus ROE tikslus, o vidutinis VVĮ portfelio ROE tesiekė 3,7%. Net 62% įmonių, kurių bendras įstatinis kapitalas sudaro apie 3 mlrd. Eur, neįvykdė LR Vyriausybės nustatyto tikslo.

Tuo tarpu už 2015 m. visų VVĮ sumokėtų dividendų suma buvo gerokai mažesnė už uždirbtą pelną ir siekė 111 mln. Eur. Iš 128 VVĮ net 40 (31%) įmonių dividendų apskritai nemokėjo, o 22 įmonės veikė nuostolingai. Daugiau kaip 90% visų dividendų atkeliavo iš dviejų VVĮ („Lietuvos energija“ išmokėjo 85,991 mln. Eur, „Klaipėdos nafta“ – 12,749 mln. Eur).

Sutvarkius VVĮ sistemą – išgryninus ir suefektyvinus veiklas, įdiegus aiškius ir vienodus standartus – realu tikėtis ir didesnės VVĮ grąžos valstybei. Remiantis tarptautine praktika, jei Lietuvos VVĮ sistema veiktų efektyviai, tokiu atveju VVĮ nuosavo kapitalo grąžos potencialas galėtų siekti tarp 8-10–%, o sumokamų valstybei dividendų suma tokiu atveju išaugtų net tris kartus.

Tai, kad dabartiniam Lietuvos VVĮ portfeliui trūksta efektyvumo, nėra naujiena. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kaip išspręsti įvardintas problemas? Atsakymas akivaizdus – vienintelis kelias yra imtis sprendimų sisteminiame VVĮ lygmenyje.

Visas VVĮ apimanti korporatyvinio valdymo sistema sukurtų vieningą standartą, kai visoms VVĮ be jokių išimčių būtų taikomos vienodos žaidimo taisyklės. Turėtume efektyvų aukščiausiais skaidrumo bei atsakomybės standartais grįstą VVĮ sektorių, o tai leistų užtikrinti didesnę VVĮ grąžą valstybei.

Jei jau dabar imtumės spręsti sistemines problemas, dar iki 2020 m. būtų galima pasiekti esminių pokyčių, kurie Lietuvai ne tik atvertų duris į EBPO, bet ir galėtų tapti sėkmės pavyzdžiu kitoms šalims.

Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
6 darbuotojų savybės, kurių labiausiai ieško darbdaviai 7

Plečiantis automatizacijai, darbdaviams vis svarbiau tampa darbuotojų asmeninės savybės arba vadinamieji...

Vadyba
2019.01.22
R. Masiulis: E. Radvilė pašalinta iš valdybų dėl jos veiklos „Lietuvos geležinkeliuose“  15

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja, buvusi „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių...

Vadyba
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 22

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Galvų medžiotojai: Lietuvoje iš vadovų reikalaujama daugiau Premium

Šiais laikais akcininkai Lietuvoje vadovams kelia didesnius reikalavimus ir yra labiau linkę juos keisti,...

Vadyba
2019.01.22
Tarp darbuotojų laimės komponentų – ir pozityvūs netikėtumai Premium

Psichologai brėžia tiesiogines sąsajas tarp laimingų darbuotojų ir bendrovės rezultatų. Įmonės teigia nuolat...

Vadyba
2019.01.21
Pirmos baudos po BDAR įsigaliojimo: ko iš to galime pasimokyti? Rėmėjo turinys 1

Europos Sąjungos šalyse skirtos pirmos baudos už asmens duomenų apsaugos pažeidimus po Bendrojo duomenų...

Vadyba
2019.01.21
Keičiasi „Barboros“ vadovas 12

„Maxima grupė“ įsteigė klientų patirties vadovo poziciją, kurią nuo vasario 1 d. užims Tomas Kibildis, UAB...

Vadyba
2019.01.21
Darbo pokalbis: kaip elgtis nereikėtų 20

Karjeros planavimas yra sveikintinas dalykas, tačiau specialistai akcentuoja, kad, norint pasiekti trokštamų...

Vadyba
2019.01.20
Tyrimas: vis dažniau darbuotojai patiria emocinį perdegimą 6

Nors darbuotojų perdegimas tampa vis skaudesne rykšte šiandienos bendrovėms, bet praktika rodo, kad toli...

Vadyba
2019.01.19
Trys žingsniai bebaimės bendrovės link Premium

Baimė bendrovės kolektyve užkerta kelią tobulėti ir daro žalą ne tik darbuotojų moralei, bet ir įmonės...

Vadyba
2019.01.18
„Tesla“ naikina 3.000 darbo vietų 10

Elektromobilių gamintoja „Tesla“ po sunkių praėjusių metų nusprendė sumažinti savo darbo jėgą 7%. Tai...

Vadyba
2019.01.18
Kaip samdomam vadovui užsitarnauti sprendimų laisvę Premium

Verslo įkūrėjui atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo – rizikinga, bet naujas vadovas dažnai ateina su...

Vadyba
2019.01.17
Kurios Lietuvos įmonės pernai sukūrė daugiausia naujų darbo vietų Premium 19

„Verslo žinių“ sudarytame daugiausia pernai naujų darbo vietų sukūrusių bendrovių sąraše dominuoja logistikos...

Vadyba
2019.01.16
Rinkodaros ir pardavimų jungtuvės „Deeper“ - galimybė augti ar eksperimentas Premium 1

Išmaniųjų echolotų žvejybai gamintoja „Deeper“, pernai nepasiekusi tikslų ir ieškodama galimybių augti, be...

Rinkodara
2019.01.16
Vadovų viliojimo pamokos: regionų bendrovės ne ten deda akcentus Premium 1

Regionuose veikiančios bendrovės neslepia, kad pasamdyti norimos kvalifikacijos vadovą, kuris sutiktų dirbti...

Vadyba
2019.01.16
Registrų centras dėl pertvarkos apie atleidimą įspėjo 241 darbuotoją 5

Valstybės įmonė Registrų centras gruodį apie galimą atleidimą įspėjo 241 darbuotoją, rodo Užimtumo tarnybos...

Vadyba
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kodėl bent pusvalandis, rastas pabendrauti su jaunimu, atsiperka

Kai patyręs verslininkas pradedančiajam pataria, ką daryti, o kokių klaidų vengti, pastarojo verslas...

Vadyba
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau