5,2 mlrd. vertės valstybės turtas: ką galime turėti?

Publikuota: 2016-12-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Pastarųjų savaičių įvykiai „Lietuvos geležinkeliuose“, kaip ir ankstesnė krizė „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, rodo, kad problemos valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) gali pasiekti labai rimtą mastą. Susidariusi situacija verčia skubiai imtis radikalių veiksmų pertvarkant įmonės valdymą.

Tačiau gaisrų gesinimas lokaliai vienoje įmonėje neišsprendžia sisteminės neefektyvaus VVĮ valdymo problemos. Kritinė situacija gali pasikartoti ir vėl toje pačioje ar kitoje VVĮ. Jeigu būtų imtasi sisteminės reformos, 128 įmonės, kurių nuosavas kapitalas sudaro 5,2 mlrd. Eur, galėtų tapti realią vertę kuriančiu ekonomikos elementu.

Nors pasaulyje galima rasti nemažai efektyvaus VVĮ portfelio valdymo pavyzdžių, o EBPO ir kitos organizacijos viešai skelbia pagrindinius gerojo valdymo sistemos principus, Lietuvoje VVĮ valdymo praktika vis dar yra fragmentuota ir skiriasi priklausomai nuo konkrečios įmonės ar ministerijos. Dėl to neišvengiamai susidaro situacijos, kuomet pavienėse įmonėse atsiranda ydingos praktikos, dėl kurių ir kyla krizės. Pastarosioms suvaldyti dažniausiai imamasi individualių, bet ne sisteminių sprendimų.

Nors pagal VVĮ skaičių ir jų vykdomų veiklų įvairovę Lietuvą galima pavadinti lydere, neturime kuo didžiuotis. Tarp 2015 m. veikusių 128 VVĮ, neskaičiuojant būrio antrinių bendrovių, galima rasti 42 miškų urėdijas, 11 regioninių kelių priežiūros įmonių, žirgyną, poilsio namus, mašinų bandymo stotį ir pan. Akivaizdu, kad veiklos konsolidavimo potencialas nėra išnaudotas, o tokia įmonių gausa išpučia jų administravimo sąnaudas ir valdymą daro neefektyviu.

Net 79 įmonės turi „Valstybės įmonės“ teisinę formą, kurios analogų Europoje sunku surasti. Tik 22 VVĮ yra priskirtos prie komercinę veiklą vykdančių, 62 atlieka ir komercines, ir socialines funkcijas, likusios (pavyzdžiui – „Regitra“, „Registrų centras“, kelių priežiūros įmonės, valdančios 1,9 mlrd. Eur vertės kelius) priskiriamos prie socialines funkcijas vykdančių įmonių, todėl joms nėra keliami finansiniai tikslai. Be abejonės, socialinių funkcijų vykdymas yra labai svarbi valstybės pareiga, tačiau kelių priežiūra ar keleivių vežimas yra paslauga, kuri gali būti užsakoma komerciniais pagrindais. Tai leistų padidinti paslaugų efektyvumą bei kokybę.

Nors visos VVĮ yra valstybės turtas, šiuo metu jų valdymas yra 24 skirtingų akcininkų (savininkų) rankose, iš kurių net 14 valdo tik po 1 VVĮ. Tai įvairios ministerijos, įstaigos, kurių pagrindinės funkcijos niekaip nesusijusios su VVĮ valdymu. Dėl to neretai susiduriama su situacija, kuomet VVĮ valdymas šioms įstaigoms lieka antraeile veikla, kuriai neskiriamas pakankamas dėmesys ir nepritraukiamos reikalingos kompetencijos. Neretai ministerijų tarnautojai, šalia savo pagrindinių pareigų yra priversti „sėdėti“ valdybose ir prisiimti atsakomybę už verslo sprendimus, į kuriuos net neturi galimybių ir patirties įsigilinti.

VVĮ veiklų išgryninimas – t. y., visų veiklų peržiūrėjimas atsisakant nereikalingų, apjungiant besidubliuojančias ir centralizuojant aptarnaujančias funkcijas, sudarytų prielaidas sukurti vieningą VVĮ valdymo modelį, o kartu turėti efektyvesnę VVĮ sistemą. VVĮ skaičius galėtų sumažėti nuo 128 iki 30-40 (net 3-4 kartus). Tuo tarpu VVĮ valdymo atsakomybės sutelkimas vienoje vietoje leistų pagerinti VVĮ valdymo kompetenciją. Jei turėtume mažiau akcininko teises įgyvendinančių įstaigų, tai leistų išvengti abejonių ir klausimų dėl kompetencijos stokos ar šališkumo, o ministerijoms susikoncentruoti į savo srities politikos formavimą.

Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad VVĮ valdyme vis dar labai trūksta aiškumo ir skaidrumo. Pavyzdys – informacijos apie VVĮ vadovų atlygį skelbimas. Kaip parodė „Verslo žinių“ bandymas surinkti visų vadovų atlygius, tai vis dar yra neįmanoma misija. Net ir ten, kur informacija yra skelbiama, ji nėra pilna arba pateikiama „praskiesta“ (pavyzdžiui, pateikiamas vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas). Be to, nėra aišku kokiais principais ir kokiu būdu yra skiriamos valdybos, atrenkami vadovai, nustatomas jų atlygis ar vertinama veikla. Neaiški ir VVĮ paramos skyrimo tvarka, o tai taip pat kelia klausimų dėl skaidrumo.

Bendras aiškus standartas, apimantis aukščiau paminėtus elementus, leistų užtikrinti didesnį pasitikėjimą VVĮ sistema. Nulinės tolerancijos korupcijai, aiškios valdybų ir vadovų skyrimo, jų veiklos vertinimo ir atlygio sistemos įvedimas, strateginių tikslų iškėlimas bei jų įgyvendinimo siekimas, įmonių (įskaitant ir valdomų netiesiogiai) veiklos informacijos viešinimas ir pan., leistų sukurti sistemą, kuri atitiktų pažangiausią šiuo metu esančią tarptautinę praktiką.

Vyriausybės iškeltas nuosavo kapitalo grąžos (ROE) tikslas 2013 – 2015 m. siekė 5%. Tačiau 2015 m. tik trečdalis VVĮ įvykdė iškeltus ROE tikslus, o vidutinis VVĮ portfelio ROE tesiekė 3,7%. Net 62% įmonių, kurių bendras įstatinis kapitalas sudaro apie 3 mlrd. Eur, neįvykdė LR Vyriausybės nustatyto tikslo.

Tuo tarpu už 2015 m. visų VVĮ sumokėtų dividendų suma buvo gerokai mažesnė už uždirbtą pelną ir siekė 111 mln. Eur. Iš 128 VVĮ net 40 (31%) įmonių dividendų apskritai nemokėjo, o 22 įmonės veikė nuostolingai. Daugiau kaip 90% visų dividendų atkeliavo iš dviejų VVĮ („Lietuvos energija“ išmokėjo 85,991 mln. Eur, „Klaipėdos nafta“ – 12,749 mln. Eur).

Sutvarkius VVĮ sistemą – išgryninus ir suefektyvinus veiklas, įdiegus aiškius ir vienodus standartus – realu tikėtis ir didesnės VVĮ grąžos valstybei. Remiantis tarptautine praktika, jei Lietuvos VVĮ sistema veiktų efektyviai, tokiu atveju VVĮ nuosavo kapitalo grąžos potencialas galėtų siekti tarp 8-10–%, o sumokamų valstybei dividendų suma tokiu atveju išaugtų net tris kartus.

Tai, kad dabartiniam Lietuvos VVĮ portfeliui trūksta efektyvumo, nėra naujiena. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kaip išspręsti įvardintas problemas? Atsakymas akivaizdus – vienintelis kelias yra imtis sprendimų sisteminiame VVĮ lygmenyje.

Visas VVĮ apimanti korporatyvinio valdymo sistema sukurtų vieningą standartą, kai visoms VVĮ be jokių išimčių būtų taikomos vienodos žaidimo taisyklės. Turėtume efektyvų aukščiausiais skaidrumo bei atsakomybės standartais grįstą VVĮ sektorių, o tai leistų užtikrinti didesnę VVĮ grąžą valstybei.

Jei jau dabar imtumės spręsti sistemines problemas, dar iki 2020 m. būtų galima pasiekti esminių pokyčių, kurie Lietuvai ne tik atvertų duris į EBPO, bet ir galėtų tapti sėkmės pavyzdžiu kitoms šalims.

Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo įkūrėjų patirtis: net ir nedidelė klaida kainuoja 

Verslo pradžioje klaidų pridaroma daugiausia – pirmaisiais metais uždaroma kone pusė pradėjusių dirbti...

Gazelė
16:06
Pasitenkinimas darbu ima mažėti jau po vienų metų įmonėje

Pirmieji metai darbe – laimingiausi, vėliau entuziazmas, įsitraukimas bei motyvacija blėsta, rodo tyrimas.

Vadyba
12:43
Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 7

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai

Beveik pusė darbuotojų šiuo metu jaučia stresą savo darbe, rodo „LinkedIn“ tyrimas, kuris taip pat...

Vadyba
2019.04.20
Bankrutavo įmonė: ką daryti su savo karjera Premium

Darbo praradimas sukelia didelį stresą ir įtampą. Praktika rodo, kad nemalonų laikotarpį greičiau įveikia tie...

Vadyba
2019.04.19
Kalbėti reikia daryti – būtina spręsti socialines problemas pasitelkiant socialines inovacijas ir socialinį verslą Verslo tribūna

Balandžio 17d. Rise Vilnius, kasmetinio Socialinio verslo forumo išvakarėse aptarti socialinių inovacijų,...

2019.04.19
Fintech įmonės „Bankera“ ir „SpectroCoin“ plečiasi: įdarbins per 50 specialistų Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvių įkurtos finansinių technologijų įmonės — kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ ir technologijų...

FinTech sprendimai
2019.04.19
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  4

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 9

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 15

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
Kai liežuvis tampa CEO priešu – įmonei tai gali brangiai kainuoti

Kartais nereikšminga frazė gali sukelti sumaištį, ypač jei tą frazę ištarė vadovas. Vadybos specialistai...

Vadyba
2019.04.14
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Kokia „Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso metinė alga 9

Jeffo Bezoso, JAV prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir turtingiausio pasaulio žmogaus, darbo užmokestis...

Vadyba
2019.04.13
Kaip „Danske Bank“ darbuotojų mokymo trukmę sumažino 5 kartus Premium 12

Standartizuoti veiklos procesai įmonėje padeda darbuotojams taupyti laiką bei įgalina juos dirbti...

Vadyba
2019.04.12
Teatras ir verslas: ko iš režisierių gali išmokti vadovai? Verslo tribūna

Teatras ir verslas yra panašūs tuo, kad tiek spektaklio premjerą, tiek verslo projektų sėkmę nulemia stipri...

Rinkodara
2019.04.11
Kaip „Air Asia“ CEO 0,26 USD vertės bendrovę išaugino iki milijardinio verslo 1

Sėkmingam vadovui svarbu ne tik mokėti keistis pačiam, bet ir gebėti suburti gabių specialistų komandą,...

Vadyba
2019.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau