5,2 mlrd. vertės valstybės turtas: ką galime turėti?

Publikuota: 2016-12-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Pastarųjų savaičių įvykiai „Lietuvos geležinkeliuose“, kaip ir ankstesnė krizė „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, rodo, kad problemos valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) gali pasiekti labai rimtą mastą. Susidariusi situacija verčia skubiai imtis radikalių veiksmų pertvarkant įmonės valdymą.

Tačiau gaisrų gesinimas lokaliai vienoje įmonėje neišsprendžia sisteminės neefektyvaus VVĮ valdymo problemos. Kritinė situacija gali pasikartoti ir vėl toje pačioje ar kitoje VVĮ. Jeigu būtų imtasi sisteminės reformos, 128 įmonės, kurių nuosavas kapitalas sudaro 5,2 mlrd. Eur, galėtų tapti realią vertę kuriančiu ekonomikos elementu.

Nors pasaulyje galima rasti nemažai efektyvaus VVĮ portfelio valdymo pavyzdžių, o EBPO ir kitos organizacijos viešai skelbia pagrindinius gerojo valdymo sistemos principus, Lietuvoje VVĮ valdymo praktika vis dar yra fragmentuota ir skiriasi priklausomai nuo konkrečios įmonės ar ministerijos. Dėl to neišvengiamai susidaro situacijos, kuomet pavienėse įmonėse atsiranda ydingos praktikos, dėl kurių ir kyla krizės. Pastarosioms suvaldyti dažniausiai imamasi individualių, bet ne sisteminių sprendimų.

Nors pagal VVĮ skaičių ir jų vykdomų veiklų įvairovę Lietuvą galima pavadinti lydere, neturime kuo didžiuotis. Tarp 2015 m. veikusių 128 VVĮ, neskaičiuojant būrio antrinių bendrovių, galima rasti 42 miškų urėdijas, 11 regioninių kelių priežiūros įmonių, žirgyną, poilsio namus, mašinų bandymo stotį ir pan. Akivaizdu, kad veiklos konsolidavimo potencialas nėra išnaudotas, o tokia įmonių gausa išpučia jų administravimo sąnaudas ir valdymą daro neefektyviu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Net 79 įmonės turi „Valstybės įmonės“ teisinę formą, kurios analogų Europoje sunku surasti. Tik 22 VVĮ yra priskirtos prie komercinę veiklą vykdančių, 62 atlieka ir komercines, ir socialines funkcijas, likusios (pavyzdžiui – „Regitra“, „Registrų centras“, kelių priežiūros įmonės, valdančios 1,9 mlrd. Eur vertės kelius) priskiriamos prie socialines funkcijas vykdančių įmonių, todėl joms nėra keliami finansiniai tikslai. Be abejonės, socialinių funkcijų vykdymas yra labai svarbi valstybės pareiga, tačiau kelių priežiūra ar keleivių vežimas yra paslauga, kuri gali būti užsakoma komerciniais pagrindais. Tai leistų padidinti paslaugų efektyvumą bei kokybę.

Nors visos VVĮ yra valstybės turtas, šiuo metu jų valdymas yra 24 skirtingų akcininkų (savininkų) rankose, iš kurių net 14 valdo tik po 1 VVĮ. Tai įvairios ministerijos, įstaigos, kurių pagrindinės funkcijos niekaip nesusijusios su VVĮ valdymu. Dėl to neretai susiduriama su situacija, kuomet VVĮ valdymas šioms įstaigoms lieka antraeile veikla, kuriai neskiriamas pakankamas dėmesys ir nepritraukiamos reikalingos kompetencijos. Neretai ministerijų tarnautojai, šalia savo pagrindinių pareigų yra priversti „sėdėti“ valdybose ir prisiimti atsakomybę už verslo sprendimus, į kuriuos net neturi galimybių ir patirties įsigilinti.

VVĮ veiklų išgryninimas – t. y., visų veiklų peržiūrėjimas atsisakant nereikalingų, apjungiant besidubliuojančias ir centralizuojant aptarnaujančias funkcijas, sudarytų prielaidas sukurti vieningą VVĮ valdymo modelį, o kartu turėti efektyvesnę VVĮ sistemą. VVĮ skaičius galėtų sumažėti nuo 128 iki 30-40 (net 3-4 kartus). Tuo tarpu VVĮ valdymo atsakomybės sutelkimas vienoje vietoje leistų pagerinti VVĮ valdymo kompetenciją. Jei turėtume mažiau akcininko teises įgyvendinančių įstaigų, tai leistų išvengti abejonių ir klausimų dėl kompetencijos stokos ar šališkumo, o ministerijoms susikoncentruoti į savo srities politikos formavimą.

Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad VVĮ valdyme vis dar labai trūksta aiškumo ir skaidrumo. Pavyzdys – informacijos apie VVĮ vadovų atlygį skelbimas. Kaip parodė „Verslo žinių“ bandymas surinkti visų vadovų atlygius, tai vis dar yra neįmanoma misija. Net ir ten, kur informacija yra skelbiama, ji nėra pilna arba pateikiama „praskiesta“ (pavyzdžiui, pateikiamas vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas). Be to, nėra aišku kokiais principais ir kokiu būdu yra skiriamos valdybos, atrenkami vadovai, nustatomas jų atlygis ar vertinama veikla. Neaiški ir VVĮ paramos skyrimo tvarka, o tai taip pat kelia klausimų dėl skaidrumo.

Bendras aiškus standartas, apimantis aukščiau paminėtus elementus, leistų užtikrinti didesnį pasitikėjimą VVĮ sistema. Nulinės tolerancijos korupcijai, aiškios valdybų ir vadovų skyrimo, jų veiklos vertinimo ir atlygio sistemos įvedimas, strateginių tikslų iškėlimas bei jų įgyvendinimo siekimas, įmonių (įskaitant ir valdomų netiesiogiai) veiklos informacijos viešinimas ir pan., leistų sukurti sistemą, kuri atitiktų pažangiausią šiuo metu esančią tarptautinę praktiką.

Vyriausybės iškeltas nuosavo kapitalo grąžos (ROE) tikslas 2013 – 2015 m. siekė 5%. Tačiau 2015 m. tik trečdalis VVĮ įvykdė iškeltus ROE tikslus, o vidutinis VVĮ portfelio ROE tesiekė 3,7%. Net 62% įmonių, kurių bendras įstatinis kapitalas sudaro apie 3 mlrd. Eur, neįvykdė LR Vyriausybės nustatyto tikslo.

Tuo tarpu už 2015 m. visų VVĮ sumokėtų dividendų suma buvo gerokai mažesnė už uždirbtą pelną ir siekė 111 mln. Eur. Iš 128 VVĮ net 40 (31%) įmonių dividendų apskritai nemokėjo, o 22 įmonės veikė nuostolingai. Daugiau kaip 90% visų dividendų atkeliavo iš dviejų VVĮ („Lietuvos energija“ išmokėjo 85,991 mln. Eur, „Klaipėdos nafta“ – 12,749 mln. Eur).

Sutvarkius VVĮ sistemą – išgryninus ir suefektyvinus veiklas, įdiegus aiškius ir vienodus standartus – realu tikėtis ir didesnės VVĮ grąžos valstybei. Remiantis tarptautine praktika, jei Lietuvos VVĮ sistema veiktų efektyviai, tokiu atveju VVĮ nuosavo kapitalo grąžos potencialas galėtų siekti tarp 8-10–%, o sumokamų valstybei dividendų suma tokiu atveju išaugtų net tris kartus.

Tai, kad dabartiniam Lietuvos VVĮ portfeliui trūksta efektyvumo, nėra naujiena. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kaip išspręsti įvardintas problemas? Atsakymas akivaizdus – vienintelis kelias yra imtis sprendimų sisteminiame VVĮ lygmenyje.

Visas VVĮ apimanti korporatyvinio valdymo sistema sukurtų vieningą standartą, kai visoms VVĮ be jokių išimčių būtų taikomos vienodos žaidimo taisyklės. Turėtume efektyvų aukščiausiais skaidrumo bei atsakomybės standartais grįstą VVĮ sektorių, o tai leistų užtikrinti didesnę VVĮ grąžą valstybei.

Jei jau dabar imtumės spręsti sistemines problemas, dar iki 2020 m. būtų galima pasiekti esminių pokyčių, kurie Lietuvai ne tik atvertų duris į EBPO, bet ir galėtų tapti sėkmės pavyzdžiu kitoms šalims.

Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Kokias algų medianas balandį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai Premium

„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų balandį ant aukščiausiojo atlyginimų medianų laiptelio ir toliau laikosi...

Vadyba
09:29
M. Navickienė – apie nuo liepos įsigaliosiančią reformą, pensinį amžių, NPD, darbo rinkos tendencijas Premium

Nedarbas Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2021-ųjų pradžios. Ši teigiama tendencija darbo rinkoje turėtų...

„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
Didžiausios balandžio algų medianos Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kurios šalies bendrovės ketvirtąjį šių metų mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2022.05.25
Vidutinis darbo užmokestis pernai padidėjo 10,6%

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje pernai augo 10,6% iki 1.579 Eur, o atskaičius mokesčius –...

Vadyba
2022.05.25
Teismas: kol neišspręsta byla, VVT profsąjunga negali stabdyti darbuotojų sutarčių

Teismas neleido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai stabdyti darbuotojų sutarčių, kadangi...

Logistika
2022.05.25
Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna 1

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
2022.05.25
Žingsniu arčiau atviros darbo rinkos – Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant neįgaliuosius...

Vadyba
2022.05.24
Ir ilsėtis reikia motyvacijos: neatostogaujantys darbuotojai – įspėjimas apie darbovietės ydas Premium

Artėjant vasaros atostogų bumui, personalo atrankos specialistai rekomenduoja įsigilinti, dėl kokių...

Vadyba
2022.05.24
A. Grabinskė: geriausias vadovas yra tas, kuris pajaučia, kad komandoje yra nebereikalingas Premium 1

Pastarieji keleri metai visam pasauliui dosniai pametėjo iššūkių – COVID-19 pandemija, jai rimstant – karas...

Vadyba
2022.05.24
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
„NanoAvionics“ vadovas: kitais metais planuojame išaugti iki 300 darbuotojų Premium 3

Lietuvos mažųjų palydovų gamintoja „NanoAvionics“ šį birželį jau bus visiškai persikėlusi į naujas patalpas...

Vadyba
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 11

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
J. Adomavičius: sunku uždaryti įmonę Rusijoje, kai du mūsų akcininkai sėdi Baltarusijos kalėjime Premium 1

Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja,...

Logistika
2022.05.23
Verslas sukūrė platformą „Svetingi.lt“: kaip pakviesti vakarienės ukrainiečius ir prasmingai įtraukti darbuotojus Premium

Verslas ir visuomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. skyrė visokeriopą paramą: kuriam laikui...

Gazelė
2022.05.23
Kaip auginti verslą: 13-oje „Spiečių“ praktinė verslo akceleravimo programa

13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose „Spiečiuose“ gegužę ir birželį prasideda verslo akceleravimo programa,...

Gazelė
2022.05.21
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
Kas šiemet labiausiai motyvuoja Lietuvos darbuotojus 2

Darbo užmokestis ir stipri komanda yra labiausiai darbuotojus motyvuojantys veiksniai, rodo žmogiškųjų...

Vadyba
2022.05.21
Nuotolinis darbas: kaip motyvuoti, kad tai netaptų mirusių sielų komanda Premium

Dauguma vadovų pritaria, kad visų pirma pats žmogus turi būti motyvuotas, o tada jau galima pagalvoti ir apie...

Vadyba
2022.05.21
Brangi draugystė: premijos už rekomenduotą kolegą dažniausiai pasiteisina, už IT specialistą – auga Premium 2

Įdarbinimo specialistai teigia, kad būdas ieškoti naujų darbuotojų tarp jau esamų kolegų draugų dažniau...

Vadyba
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku