Vieta, kurioje ugdomi ateities lyderiai

Publikuota: 2016-12-14

1991 m. įkurtas LCC tarptautinis universitetas sėkmingai įsitvirtino ne tik mūsų šalyje, bet ir visame regione. Šįmet 25-uosius gyvavimo metus pasitinka išties tarptautinė universiteto bendruomenė – auditorijose renkasi studentai net iš trisdešimties šalių, dirbantys kartu su dėstytojais iš Amerikos, Kanados, Skandinavijos ir kitų Europos šalių bei, žinoma, Lietuvos. Universitetas nuo pat įkūrimo pradžios atstovavo amerikietiškojo tipo artes liberales išsilavinimo modelį, visapusiškai ugdantį asmenybę.

Prieš ketvirtį amžiaus tarptautinio universiteto LCC atsiradimas buvo reikšmingas žingsnis jaunai Lietuvai: viena pirmųjų privačių mokslo įstaigų buvo įsteigta bendradarbiaujant Švietimo ministerijai, Lietuvos krikščioniškajam fondui bei JAV ir Kanados labdaros fondams. Bendriems tikslams šias organizacijas sujungė idėja Lietuvoje teikti krikščioniškas vertybes atstovaujantį artes liberales išsilavinimą, kurio ugdytiniai formuotų sąmoningą, demokratišką pilietinę visuomenę. „Artes liberales susiformavo dar Antikos laikais, tuomet jis reiškė laisvam žmogui pritinkantį išsilavinimą, kurio reikia norint būti geru piliečiu, o ne tik gebėti atlikti konkretų darbą. Ta esmė – plataus profilio išsilavinimas – išliko iki šių dienų, nors pats modelis modernėjo ir keitėsi,“ – sako JD Miningeris, kitų metų pradžioje sėsiantis į LCC universiteto prorektoriaus kėdę. Su juo kalbamės ne tik apie svarbiausius universiteto veiklos etapus, bet ir apie išsilavinimo reikšmę šiuolaikiniam žmogui, o ypač ateities kartoms.

Gimėte ir užaugote JAV, ten gyvena ir Jūsų tėvai. Kokie keliai Jus atvedė į Lietuvą?

Taip, atvykau iš Amerikos , ten įgijau ir išsilavinimą – esu Minesotos universiteto filosofijos mokslų daktaras. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1994 m. – mano tėvai buvo kviečiami dirbti LCC, kartu su jais atvykau ir aš. Vėliau Lietuvoje svečiavausi daug kartų, tačiau gyventi persikraučiau tik baigęs mokslus 2007 metais. Tam mane paskatino meilė – su būsima žmona įsikūrėme Klaipėdoje. LCC tarptautiniame universitete ėmiau dėstyti literatūrą, vėliau užmezgiau ryšius ir su Vytauto Didžiojo Universitetu. Nuo kitų metų teks garbė LCC užimti administracinę poziciją.

LCC pirmasis Baltijos šalyse pristatė krikščioniškojo artes liberales studijų modelį. Kuo jis ypatingas? Kokių karjeros galimybių gali tikėtis universiteto absolventai?

Šiuolaikinis artes liberales suprantamas kaip didelis dėstomų dalykų pasirinkimas, kitaip tariant, platus lavinimas. Tačiau mes šią sąvoką suvokiame plačiau ir kalbame ne tik apie mokslą, bet ir institucinę kultūrą: santykius su dėstytojais, dėstymo bei darbo auditorijose stilių, vertybinę orientaciją. Visa tai kartu sudėjus visapusiškai lavina studijuojančio žmogaus asmenybę – jis gauna ne tik stiprų profesinį pagrindą, bet ir išsiugdo reikiamus socialinius gebėjimus: išmoksta bendradarbiauti, nebijo išsakyti savo nuomonės, yra atviras diskusijai, moka ieškoti kompromisų, pasitiki savimi. LCC studentai ruošiami taip, kad sugebėtų adaptuotis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, jie yra pasirengę pokyčiams. Juk puikiai matome, kad viskas aplinkui keičiasi milžinišku tempu, inovacijos septynmyliais žingsniais skverbiasi ne tik į technologijas, bet ir į veiklos modelius, darbo santykius ir panašiai. Todėl ruošiame žmones, kurie gebės patys sau susikurti darbo vietą ir prireikus ją keisti, sėkmingai judėti toliau, prisitaikydami prie kintančios aplinkos. Tai anaiptol nereiškia, kad mokome po truputį apie viską – studentas įgauna konkrečią specialybę ir specifinių žinių, tačiau jo akiratis ir kompetencijos – kur kas platesnės, nei vienai funkcijai atlikti reikalingi įgūdžiai. Išskirčiau keturias papildomas naudas arba gebėjimus, kurie lavinami greta specialybės žinių: komunikaciniai įgūdžiai, kūrybiškumas, bendradarbiavimas ir kritinis mąstymas. Tai bendrieji gebėjimai, kurie paverčia mus socialinėmis būtybėmis, tačiau jau dabar akivaizdu, kad būtent jie ateityje suteiks konkurencinį pranašumą.

Jūsų išvardintos savybės – bene svarbiausi bruožai, be kurių neįsivaizduojamas lyderis, vadovas.

Kas yra lyderis? Tai žmogus, gebantis suburti komandą, su kuria galima nuversti kalnus. Mes tikime, jog ruošiame ateities lyderius – žmones, pajėgius vesti kitus į priekį per neramius pokyčių vandenis. Ir kalbu ne tik apie verslą – norime formuoti bendruomenę, gebančią susitvarkyti su nemenkais ekonominiais, socialiniais, politiniais iššūkiais regione. Ir verslas, ir socialinis gyvenimas darosi be proto daugiasluoksnis, kompleksiškas, norint realiai įvertinti situaciją, nebeužtenka siaurų specifinių žinių ir fragmentiško mąstymo – būtinas platus akiratis, pasitikėjimas, žinios ir socialiniai gebėjimai. Be abejo, kūrybiškumas, mąstymo plotis, komandinio darbo įgūdžiai pravers dirbant bet kurioje pozicijoje – jie bendrąja prasme yra pagrindinis sėkmės veiksnys darbo rinkoje.

Beje, ne ką mažiau svarbus ir vertybinis aspektas – ugdome asmenybes su moraliniu stuburu, gebančius priimti vertybėmis grįstus sprendimus, analizuoti savo poelgius ir prisiimti atsakomybę. Baigę universitetą, kuriame dėsto moralę ir vertybes atstovaujantys žmonės, kuris didžiąja dalimi gyvuoja ir auga tik dėl filantropų investicijų, mūsų studentai išeina į gyvenimą ne tik pasiruošę veikti, bet ir daryti tai atsakingai, matyti ir suprasti ne tik save, bet ir aplinkinius, pasirinkti veiklos būdus, leidžiančius laimėti visiems – ir verslui, ir visuomenei, ir valstybei.

Kaip lavinami šie socialiniai gebėjimai – juk paprastai dėstymo procesas suprantamas kaip profesinių žinių perdavimas studentui?

Kaip ir minėjau, šalia kokybiškų žinių ne mažiau svarbus yra ir dėstymo stilius, mokymosi būdas. Ne tik „kas“, bet ir „kaip“: LCC mokymą grindžia iš Šiaurės Amerikos universitetų atkeliavusiu studijų modeliu, kuriam be galo svarbus interaktyvus, įvairiomis formomis pasireiškiantis darbas auditorijose ir už jų ribų. Studijos – tai ne tik keletas prezentacijų, koliokviumų ir dalyko egzaminas semestro pabaigoje, bet ir daugybė kitų galimybių būti išgirstam, veikti išvien su kitais. Dėstytojai įtraukia studentus į mokymo procesą įvairiausiais būdais, skatina formuoti ir nebijoti išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, vykdyti bendrus projektus, ieškoti kompromisų ir panašiai. Be galo svarbus grįžtamasis ryšys – jis irgi neapsiriboja vien pažymiu, dėstytojai vertina ir studento idėjas, diskutuoja su juo, ieško argumentų. Trumpiau tariant, dėstytojas ne tik perduoda žinias, bet ir moko studentą būti proaktyviu, gebėti pačiam vadovauti savo mokymosi procesui, kelti tikslus, ieškoti informacijos, ją lyginti, priimti pagrįstus sprendimus ir atsakomybę už savo veiksmus. Tuo LCC ir yra unikalus. Puikiai suprantame, kad informacija dabar prieinama kiekvienam – tam, kad įgytum žinių, net nebūtina stoti į universitetą, yra aibė virtualių kursų ir programų. Tačiau suvokti, kokios informacijos reikia, kaip iš begalinio jos srauto atskirti svarbią nuo nereikšmingos, ir galiausiai, kaip ją komunikuoti, gali tik aukšto sąmoningumo, išlavintus socialinius įgūdžius turinti asmenybė.

Šiemet LCC universitetas mini 25 metų veiklos Lietuvoje sukaktį. Kuo pasižymėjo jo istorija mūsų šalyje?

Nuo pat pradžių universitetas gyveno idėja Lietuvoje pasiūlyti tarptautinį krikščioniškos pakraipos artes liberales išsilavinimą ir, nors tai nenutiko per vieną dieną, ta kryptimi ėjo nuosekliai. Mokymosi įstaiga pirmiausia buvo įsteigta Panevėžyje, tačiau tikroji universiteto istorija ir vystymosi kelias prasidėjo persikėlus į Klaipėdą ir įgijus universiteto statusą. Kitas labai svarbus veiklos lūžis įvyko 2004 metais, kai LCC sutelkė jėgas į tarptautinio universiteto vardo pateisinimą. Jame visada būdavo studentų iš užsienio, atvykdavo jų ir pagal mainų programas vienam ar keliems semestrams, tačiau tais metais buvo tvirtai apsispręsta tapti regionine aukštąja mokykla, ruošiančia ateities lyderius Rytų ar net visam Šiaurės Europos regionui. Šiandien net 65 proc. universiteto studentų yra iš kitų šalių atvykę jauni žmonės. Jiems LCC siūlo labai įvairias studijų galimybes, suteikia paramą tiems, kas atvyksta iš sudėtingos politinės ar ekonominės situacijos kraštų ir turi ribotas finansines galimybes.

Netrukus sėsite į LCC tarptautinio universiteto prorektoriaus kėdę. Kokią universiteto ateitį piešiate, kokius tikslus keliate? Ar tikėtis naujovių jo veikloje?

Bendrą LCC strategiją formuoja jo rektorė ir ji tai puikiai geba. Savo ruožtu galiu pasakyti, jog itin didelių naujovių nebus – tiesiog stiprinsime esamas pozicijas dar daugiau dėmesio skirdami mokymo modeliui ir savo tapatybei. Dabar LCC studijuoja 522 studentai. Neturime tikslo išaugti į visas įmanomas specialybes siūlantį dešimties fakultetų universitetą – visų pirma mus riboja finansavimo modelis, kita vertus, nenorime nutolti nuo savo šaknų. Smarkiai plečiantis būtų sunku išlaikyti laikui ir žmogiškiesiems ištekliams itin imlų dėstymo modelį, o būtent jis yra LCC stiprybė ir unikalus bruožas. Toliau mąstysime, kaip galime geriausiai pasitarnauti šiam regionui, kaip pritraukti gabiausius studentus, kokias galimybes pasiūlyti talentingiems, bet brangių mokslų negalintiems sau leisti jaunuoliams. Plėsime studijų programų skaičių, jei matysime, kad to tikrai reikia, bet visada liksime į socialinius mokslus orientuota institucija. Žodžiu, augsime ne tiek kiekybiškai, kiek kokybiškai. Taip, esame mažas universitetas – tačiau turime tikslą ugdyti išties didelius žmones.

LCC Tarptautinio universiteto informacija

FOTOGALERIJA LCC (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
V. Bernatonis: Lietuvos teisinių paslaugų rinka subrendo kartų kaitai Rėmėjo turinys

Advokatų kontoros TGS Baltic Lietuvos biuro vadovaujančiuoju partneriu tapo kontoros partneris Vilius...

Samdomas vadovas kontrolės neišvengs, nes akcininkas nori būti prie reikalų Premium 3

Samdomo vadovo iniciatyva, drąsūs sprendimai ir požiūris į verslą gali ne juokais išgąsdinti akcininką. Kad...

Vadyba
2018.10.03
„Telia Lietuvą“ palieka privačių klientų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ privačių klientų vadovas Havalas van Drumptas palieka savo pareigas.

Vadyba
2018.10.03
Reforma: po 2019 m. laukia labai skirtingi darbo užmokesčio pokyčiai 6

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2018.10.03
Kaip pasirengti finansų krizei: Staškevičiaus, Dundulio ir Rusteikos patarimai Premium 3

Prieš globalias krizes nepapūsime, tačiau yra dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, todėl kai visiems...

Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius? Rėmėjo turinys 2

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir...

Vadyba
2018.10.03
Tyrimas: moterys ir vyrai vienodai blogai žongliruoja darbais

Mokslininkai paneigė nuomonę, kad moterys geba geriau atlikti daug darbų vienu metu nei vyrai. Naujasis...

Vadyba
2018.10.02
Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau Premium 1

Visiškos materialinės atsa­komybės sutartis gali­ma sudaryti tik su du vidutinius darbo už­mo­kesčius...

Finansai
2018.10.02
Pasitraukė vienas iš kultūros viceministrų

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius palieka savo pareigas dėl asmeninių priežasčių, skelbia...

Vadyba
2018.10.02
„General Electric“ netikėtai pakeitė vadovą

Prastoje situacijoje atsidūręs JAV konglomeratas „General Electric“ po mažiau nei dvejų metų pertraukos...

Vadyba
2018.10.02
„Danske Bank“ neapsikentė – atleido vadovą anksčiau nei planavo

Nors buvo planuota, kad pinigų plovimo skandale skęstančio banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas liks...

Vadyba
2018.10.01
Kiek prisiteisti iš vadovo, neteisėtai atleidusio darbuotoją? Rėmėjo turinys 2

Pastaruoju metu bendrovių vadovus dėl neteisėtų darbuotojų atleidimų vis dažniau į teismą paduoda akcininkai.

Verslo aplinka
2018.10.01
Darbo biržos nebeliko, atsirado Užimtumo tarnyba 6

Nuo spalio 1 d. Lietuvos darbo birža ir jos dešimt teritorinių biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo...

Vadyba
2018.10.01
Į darbą grįžtantys tėvai: kaip užtikrinti sėkmingą integraciją Premium 1

Sklandžiai grįžti į darbą po vienų ar dvejų metų vaikų auginimo pertraukos – sudėtinga. Lietuvos darbdaviai...

Vadyba
2018.10.01
Geidžiamiausių darbdavių algų rodikliai rugpjūtį

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai vyravo liepos mėnesį tarp geidžiamiausių šalies...

Vadyba
2018.09.30
Ką gali ir ko negali 50+ kartos darbuotojai Premium 17

50+ karta yra racionali, moka įveikti iššūkius, dirbti kūrybingai ir at­sakingai, siekti re­zul­tato, tačiau...

Vadyba
2018.09.29
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
TOP20 didžiausių darbdavių algos: dosniausių trejetuke – ligoninė

Lietuvos bendrovių rugpjūčio mėnesio atlyginimų duomenys rodo, kad tarp didžiausių šalies darbdavių,...

Vadyba
2018.09.29
K. Bagdonavičius palieka „Ergo“ Baltijos šalyse 4

„Ergo“ draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas ir gyvybės draudimo „Ergo Life Insurance SE“...

Vadyba
2018.09.28
Keičiasi „Telia Lietuvos“ valdybos pirmininkas 1

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ valdybos pirmininkė Henriette Wendt atsistatydina.

Vadyba
2018.09.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau