EK bankrutavusiems verslininkams siūlo antrą šansą

Komisijos teikiamose taisyklėse numatoma daugiau galimybių atlikti restruktūrizaciją ankstyvame etape ir taip išvengti bankroto bei būtinybės atleisti darbuotojų, pranešime pažymi EK. Be to, pagal šią iniciatyvą verslininkai turės galimybę iš naujo imtis verslo po bankroto.

„Norime įmonėms padėti atlikti restruktūrizaciją laiku, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas ir kuriamą naudą. Taip pat norime padėti suklupusiems verslininkams greičiau vėl atsistoti ant kojų ir mėginti išmintingiau imtis verslo“, – EK pranešime cituojamas Fransas Timmermansas, EK vicepirmininkas.

„Laikas verslininkams suteikti galimybę iš naujo pradėti verslą per ne daugiau kaip trejus metus visiškai panaikinant jų skolas“, – priduria Vera Jourova, už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė.

EK skaičiavimais, Bendrijoje kasmet bankrutuoja 200.000 įmonių ir dėl to prarandama 1,7 mln. darbo vietų. Manoma, kad veiksmingesnės nemokumo ir restruktūrizavimo procedūros to padėtų išvengti.

„Šiuo metu per daug finansinių sunkumų patiriančių gyvybingų įmonių likviduojamos, o ne restruktūrizuojamos ankstyvame etape, ir galimybę pradėti verslą iš naujo gauna per mažai verslininkų“, – nurodo EK.

Galimi pokyčiai Lietuvoje

EK duomenimis, pagal nemokumo procedūrų veiksmingumą Lietuva ES yra 26 vietoje. Vidutinė nemokumo procedūrų trukmė metais siekia 2,3 metų (ES vidurkis – 2 metai). Užtikrintų kreditų susigrąžinimo norma po nemokumo procedūrų sudaro 45% (ES – 65%). Finansinių sunkumų patiriantys skolininkai Lietuvoje paprastai bankrutuoja.

EK taip pat konstatuoja, kad Lietuvoje beveik nėra arba veikia neefektyvios priemonės, leidžiančios skolininkams anksti perspėti dėl nemokumo rizikos ir imtis priemonių bankrotui išvengti. Naujosios europinės taisyklės esą padėtų panaikinti šiuos trūkumus.

Paulius Markovas, teisinių paslaugų kontoros „Cobalt“ partneris, Bankroto ir restruktūrizavimo praktikos grupės vadovas, VŽ komentuoja, kad siūlomos EK nuostatos gali turėti įtakos Lietuvos įmonių restruktūrizavimo įstatymui.

„Arba tai sukurtų poreikį priimti visiškai naują taip vadinamą „finansinio gydymo“ arba „įsipareigojimų vykdymo atostogų“ įstatymą“, – sako p. Markovas.

Anot jo, tokio reglamentavimo idėja daliai ES valstybių nėra visiškai nauja. Pavyzdžiui, Latvijoje galima taikyti vadinamąją „įmonės gydymo“ procedūrą pagal Nemokumo įstatymą. O Lietuvoje įmonės, susidūrusios su laikinais finansiniais sunkumais dėl esamo netobulo teisinio reglamentavimo, dažniausiai ne visai pagal paskirtį naudojasi LR įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatyta pirmąja restruktūrizavimo stadija, t.y. laikina apsauga iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

EK atstovai anksčiau komentavo, kad naujosios taisyklės primena JAV Nemokumo įstatymo 11-ojo straipsnio, suteikiančio įmonėms laikiną apsaugą nuo kreditorių, perkėlimą į ES teisę.

Ponas Markovas pažymi, kad šio straipsnio esmė – laikina apsauga nuo kreditorių puolimo, leidžiant pačiai įmonei su jos vadovybe ir kreditorių daugumos pritarimu atlikti „kūlverstį“ optimizuojant veiklą ir įmonės finansus.

„Teigiamos rezultatų pasekmės būna ilgalaikės ir naudingos tiek įmonei, tiek jos kreditoriams ar net ištisoms vyriausybėms – prisiminkime „General Motors“ atvejį ir Vokietijos vyriausybės žingsnius nemokumo akivaizdoje“, – primena p. Markovas.

Jo nuomone, papildomų galimybių stabilizuoti finansinę padėtį įtvirtinimas nacionalinėje ar ES teisėje suteiktų šansą daliai įmonių nepradėti ilgai trunkančių, nepigių bei formalizuotų restruktūrizavimo ar net bankroto procedūrų, sukurtų daugiau lankstumo iškilusias problemas spręsti kreditoriams bei įmonei tarpusavyje, be teisminių procedūrų.

„Vis dėlto tik sąžiningiems rinkos dalyviams į rankas galima duoti papildomus teisinius instrumentus, todėl įstatymų leidėjas turėtų užtikrinti atitinkamus saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti naująja procedūra“, – apibendrina ekspertas.

Trys aspektai

Siūlomoje EK direktyvoje dėmesys sutelkiamas į tris pagrindinius aspektus. Pirmasis – bendri ankstyvo restruktūrizavimo sistemų, padėsiančių įmonėms tęsti veiklą ir išsaugoti darbo vietas, naudojimo principai. Antroji direktyvos atrama – taisyklės, kurios suteiks verslininkams antrą galimybę, nes per ne daugiau nei trejus metus jų skolos bus visiškai panaikinamos. Šiuo metu pusė europiečių teigia, kad nepradėtų verslo, nes bijo, kad nepasisektų.

Trečiasis aspektas – valstybėms narėms skirtos tikslinės priemonės, kuriomis bus siekiama didinti nemokumo, restruktūrizavimo ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų veiksmingumą. Tai, EK teigimu, padės daugelyje valstybių narių sutrumpinti pernelyg ilgas procedūras ir sumažinti su tuo susijusias išlaidas.