Auksinis „Rokiškio sūrio“ amžius

Publikuota: 2016-11-09
Dalius Trumpa, AB "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.
Dalius Trumpa, AB "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.

Mūsų šalyje nedaug įmonių, kurių istorijoje yra žyma tarp „tada“ ir „dabar“. Viena iš jų – sūrių ir pieno produktų gamintoja AB „Rokiškio sūris“. Pirmoji fermentinių sūrių partija nuo jos konvejerių išvažiavo 1966 m. Iš planinės ekonomikos lokomotyvo persėdusi į greitąjį laisvosios rinkos traukinį, įmonė ne tik nenulėkė nuo bėgių, bet ir užaugo iki didžiausios ir moderniausios gamybinės kompanijos Baltijos šalyse. Vargu, ar Lietuvoje rastume dar vieną bendrovę, kurios vairą savo rankose jau kone pusę amžiaus tvirtai laikytų tas pats žmogus – „Rokiškio sūriui“ iki šiol vadovauja ilgametis direktorius Antanas Trumpa.

Poną Antaną, savo karjerą Rokiškyje pradėjusį nuo mechaniko pareigų tikriausiai galima vadinti vieninteliu kompanijos pastovumo simboliu – visa kita pasikeitę kone nepažįstamai. Kadaise statyta kaip pieno bei sūrių tiekėja tuometiniam Leningradui, šiandien įmonė savo produkcija prekiauja daugiau nei 40-yje pasaulio šalių. Fermentiniai sūriai, nuo kurių prasidėjo įmonės istorija, dabar užima gerokai mažiau vietos kur kas turtingesniame produktų krepšelyje. Nors ir neatsiejama nuo Rokiškio, bendrovė savo gimtojo miesto marškinėlius jau išaugo ir dabar puikiai šalyje ir pasaulyje žinomus produktus gamina trijuose Lietuvos miestuose. Už pieno gamybos įmones kompanijoje atsakingas tėčio pėdomis pasekęs Dalius Trumpa, visuomenei geriau žinomas kaip bendrovės valdybos pirmininkas. „Jau šeštoje klasėje žinojau, kur noriu mokytis ir dirbti,“ – apie natūraliai susiklosčiusį profesinį gyvenimo kelią kalba p. Dalius.

„Rokiškio sūrio“ istorija nužymėta daugybe reikšmingų įvykių, bet didžiausias lūžis tikriausiai vyko 1991 m. keičiantis ekonomikos santvarkoms, kai iš pagrindų kito absoliučiai visi veiklos principai. Kaip tik tuomet baigęs mokslus atėjote dirbti į įmonę. Kas padėjo susidoroti su to meto iššūkiais?

Keisti reikėjo išties viską, pradedant nuo gamybos technikos iki strateginio mąstymo. Vienas iš daugelio iššūkių – nusipirkti tinkamą techniką, kad galėtume gaminti pagal vakarietiškus standartus. Nusprendėme ne pulti į naujausias technologijas, o pirmiausia išbandyti paprastesnius įrengimus. Ir tai pasiteisino: investicijų tuo laiku ir taip užteko, tad ne pati brangiausia įranga leido ir sutaupyti, ir kartu palengva išmokti dirbti su ja. Nuo to laiko įrangą keitėme jau keletą kartų, šiandien turima nė kiek neatsilieka nuo tų, kurias galima rasti didžiosiose Europos gamyklose, o kartais ir lenkia jas. Vis dėlto didžiausias iššūkis buvo atsiradęs poreikis ieškoti pardavimo rinkų ir klientų užsienyje. Sovietmečiu „Rokiškio sūris“ kaip ir kitos bendrovės gaudavo metinius gamybos planus , o įžengus į laisvą rinką prireikė visiškai naujų kompetencijų. Pardavėjų profesionalų komandą formavome gan ilgai. Vienas iš didesnių vadybinių pokyčių vyko apie 2000-uosius, kuomet į įmonę vienu metu atėjo dirbti keliolika naujų pardavimo profesionalų, suformavusių dabartinės komandos branduolį. Sakau „atėjo dirbti“, nes kol įsiliejo į tvirtą, ilgametį kolektyvą, praėjo nemažai laiko. Sakyčiau, esminis įmonės virsmas ir įvyko tada, kai pardavimai tapo galios centru, veiklos ašimi, vedančia į priekį visą bendrovę. Nors pradžioje buvo visko, pardavimų skyriui net pravardė prilipinta buvo...

Nuo ko prasidėjo „Rokiškio sūrio“ kelias į Vakarų rinkas?

Natūralu, kad viena pirmųjų valstybių, kurioje pradėjome, arba tiksliau, tęsėme prekybą – Rusija. Ne tik mūsų sūris ar sviestas, apskritai lietuviška produkcija ten buvo gerai pažįstama, turėjo aukštos vakarietiškos kokybės reputaciją, tad žmonės noriai ją pirko. Vis dėlto jau tuomet supratome, kad rizikinga visus kiaušinius dėti į vieną krepšį, tad pradėjome ieškoti kontaktų Vakaruose. „Rokiškio sūrio“ produkcija po pasaulį pasklido per Olandiją – pirmieji mūsų pardavimai buvo per vadinamuosius „treiderius“, o jais ši šalis garsėja nuo seno. Praėjus maždaug šešeriems metams po pertvarkos „Rokiškio sūris“ jau tvirtai stovėjo ant kojų, susiformavo partnerių tinklas. Dabar „Rokiškio sūrio“ eksporto žemėlapyje rikiuojasi virš 40 šalių, o pagrindinė užsienio rinka – Italija. Jei svečiuodamiesi ten valgote picą ar makaronus, beveik galite būti tikri, kad jie pagardinti Rokiškyje gimusiu sūriu.

Panašu, kad sugebėjote parduoti ledus eskimams?

Keldami savo kokybės kartelę, dar praeitame dešimtmetyje pradėjome dirbti su pažangiais užsienio technologais. Vienas jų – italas Angelo Frosio, su kuriuo bendradarbiaujame iki šiol. Italams, kaip ir beje, kitoms Vakarų šalims, nereikia pagrindinio mūsų sūrio, nuo kurio prasidėjo įmonės kelias – jiems parduodame ilgo brandinimo kietąjį sūrį „Grand“ ir mozzarellą. Tiesa, joks save gerbiantis italas nepirks sūrio paženklinto neitališku ženklu, tad dirbame su platintojais, tiekiančiais produktus restoranams, viešbučiams, kavinėms. Tokiu principu pagrįstas ir eksportas į kitas užsienio rinkas, išskyrus Rusiją.

Kaip per įmonės gyvavimo istoriją keitėsi produkcijos krepšelis?

1992 m. pradžioje atsiradusi akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ gamino dviejų rūšių puskietį sūrį ir pieno produktus. Šiandien puskiečiai sūriai teužima dešimtadalį bendro produkcijos krepšelio, o ženklią dalį jame sudaro visiškai nauji gaminiai, įkvėpti vartotojų poreikių ir gimę mūsų technologų laboratorijose: jogurtai, glaistyti sūreliai, atsirado naujo sūrio kategorijos – švieži bei kietieji sūriai. Daug potencialo turi ir produktai skirti konditerijos pramonei. Turėti asortimente kietąjį sūrį – savotiškas prestižo klausimas. Jo gamyba gerokai sudėtingesnė. Tarkime, naujo skonio jogurtas gali gimti per mėnesį, o jei naujos rūšies kietąjį sūrį sukuri per du metus, jau labai gerai. Šviežių ir kietųjų sūrių gamybos technologijos buvo nuo pradžios iki galo sukurtos mūsų įmonėje, bendradarbiaujant su p. Frosio.

Viena iš pamatinių „Rokiškio sūrio“ vertybių – darnus kolektyvas ir geras valdymas. Kokiais principais vadovaujatės bendraudami su darbuotojais?

Iš viso grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių. Tai, kad mūsų padaliniai išsiskirstę per penkis Lietuvos miestus, turi ir savų pliusų, ir minusų. Viena vertus, reikia gerokai labiau stengtis, kad žmonės jaustųsi vieno kolektyvo dalimi. Kita vertus, žmonėms patogu dirbti arčiau namų, o ir mums lengviau rasti rinkodaros ar pardavimo profesionalų Vilniuje. Negalime skųstis darbuotojų stygiumi ir Rokiškyje: „Rokiškio sūris“ yra stambiausia vietos bendrovė su konkurencingiausiu atlyginimu, glaudžiai bendraujame su mokslo įstaigomis. Be to, naujų darbuotojų dažniausiai ieškome tik plėsdamiesi, nes kaita – labai maža. Didelei daliai jų „Rokiškio sūris“ buvo ir yra pirmoji ir vienintelė darbo vieta, ne vienas mechanikas ar technologas jau dirba kartu su suaugusiais vaikais. Aš įsitikinęs, kad įmonė žmogui savo svarba, praleidžiamu laiko kiekiu konkuruoja su šeima. Ar matėte kur nors šeimoje ant sienos iškabintą vertybių sąrašą?.. Svarbu ne skambūs šūkiai, o kasdienis elgesys, vadovų pavyzdys. Manau, didžiausia mūsų stiprybė – abipusė pagarba. Pirmiausia turi žmogui duoti, pasitikėti juo, o ne spausti iki paskutinio lašo. Įmonėje turi būti malonu dirbti ir nugyventi dieną, tad ir vadovas turi pagalvoti apie tai, ne vien tik skaičiuoti gaunamą pelną.

Kaip manote, kokia yra ilgamečio kompanijos gyvavimo ir sėkmingos veiklos paslaptis?

Išties kertinis indėlis į sėkmingą kompanijos gyvavimą yra vadovo. Nuo jo sugebėjimo pasirinkti tinkamus žmones, ugdyti juos per deleguojamą atsakomybę ir mokėjimo parodyti, kaip jie yra vertinami, nuo jo šeimininkiško požiūrio priklauso labai daug. Sakyčiau, „Rokiškio sūriui“ šia prasme pasisekė. Per daugiau nei pusšimtį metų įmonė ne karta buvo patekusi į kritines situacijas, bet sugebėjo ne tik atsitiesti, bet ir dar labiau užaugti.

Kur matote didžiausias perspektyvas ateityje?

Jau pora metų gyvename užsitęsusioje pasaulinės pieno produktų rinkos krizėje, tačiau pastebime jos pabaigą liudijančių ženklų. Aš visada buvau optimistas ir neabejojau, kad mūsų žmonės, įveikę jau ne vieną išbandymą, susidoros ir su šiuo. Daugumos „Rokiškio sūrio“ gaminamų produktų užsienyje parduodama vis daugiau, plečiasi ir eksporto rinkos. Tikime Lietuvos pieno pramonės ateitimi, nes ji turi galybę neišnaudoto potencialo ir visas prielaidas augimui, kurių neišnaudoti būtų tiesiog nelogiška. Tad dabar telkiame jėgas tolimesnei įmonės plėtrai, dar labiau tobuliname tai, kuo jau garsėjame – savo produkciją – ir planuojame su ja įeiti į naujas pasaulio rinkas.

Ačiū už pokalbį.

AB „Rokiškio sūris“ informacija

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
09:34
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
08:26
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19
Ministras: po streiko mokiniams teks vytis programą, tai reiškia kompensacijas mokytojams 2

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad...

Verslo aplinka
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau