Darius Zubas: verslas – tai ne karas, kuriame sprendžiasi mirties ar gyvybės klausimas

Publikuota: 2016-11-08
Darius Zubas, žemės ūkio verslo įmonių grupės AB "Linas Agro Group" generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.
Darius Zubas, žemės ūkio verslo įmonių grupės AB "Linas Agro Group" generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės aušroje gimusi bendrovė, dabar žinoma „Linas Agro Group“ vardu, yra viena pirmaujančių ne tik mūsų šalyje – kompanija rikiuojasi 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių sąraše, valdo 35 įmones, kuriose dirba daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Apie tai, kas padėjo keleto jaunų vaikinų iš Panevėžio, nepraleidusių progos įšokti į permainų traukinį, prekybinėms operacijoms užaugti iki tarptautinės kompanijos, kalbamės su pagrindiniu bendrovės įkūrėju ir vadovu Dariumi Zubu.

Ketvirčio amžiaus sukaktį pasitinkate būdami ne tik grūdų prekybos sektoriaus lyderiais, bet ir žemės ūkio produkcijos bei galutinio produkto – maisto – gamintojais. Nuo ko prasidėjo „Linas Agro“?

Viena pirmųjų mūsų prekybinių operacijų buvo rapsų ir keleto kitų produktų eksportas į Didžiąją Britaniją. Iki Nepriklausomybės egzistavusi geležinė siena nuo Vakarų pasaulio skyrė ne tik tiesiogine prasme – dauguma gamintojų Lietuvoje neįsivaizdavo, kad rinka yra ir už buvusių Tarybų Sąjungos sienų. Buvome vieni iš pradininkų, kurie pravėrė tas duris į Europą ir pasaulį, padėjo gamintojams realizuoti savo prekes ir už jas gautais pinigais toliau vystyti savo veiklą. Dar studijuojant man labai patiko mokslas apie užsienio prekybą – ji man asocijavosi su kelionėmis, bendravimu, pasaulio pažinimu, akiračio plėtimu, derybomis ir kompromisų paieška. Tada susibūrė mūsų bendraminčių komanda, jos branduolys kompanijoje dirba iki šiol. Gerai mokėjome anglų kalbą, būtiną užsienio prekybai, bet neturėjome nei patirties, nei daug žinių, mokėmės skaitydami kontraktus ir iš klaidų. Nedaug trūko, kad pirmasis mūsų išsiųstas laivas, kuriame buvo sukrautas kone visas tuometis Lietuvos rapsų derlius, būtų grįžęs atgal – paaiškėjo, kad išsiuntėme prastesnės kokybės rapsus nei buvo įrašyta sutartyje. Laimei, taip nenutiko ir galėjome savo pirmiesiems klientams išmokėti sutartus pinigus.

Pirmasis kompanijos dešimtmetis buvo užsienio prekybos laikas: eksportas plėtėsi į kaimynines šalis, vienu metu prekiavome beveik su visomis buvusiomis Tarybų Sąjungos respublikomis. Paskui pradėję galvoti apie pridėtinės vertės kūrimą, ėmėme investuoti, vienas pirmųjų žingsnių buvo grūdų saugyklų tinklo statyba. Vėliau atsirado papildomos veiklos: sėklų ruošimo verslas, grūdų auginimas ir pieno gamyba, prekyba žemės ūkio technika, galiausiai žengėme į visiškai naują, gamybinę sritį – paukštienos gamybą.

Kas per šiuos metus teikė daugiausia džiaugsmo, motyvavo, o kas buvo sunkiausia?

Ir kai krovėme laivą pirmajam užsakovui, ir dabar mes stengiamės dėl to paties – kad būtume pripažinti, gerbiami, vertinami kaip duoto žodžio besilaikanti bendrovė. Nesvarbu, kad tąsyk pirmoji prekybinė operacija nebuvo labai sėkminga – atsiprašėme užsakovų ir padėkoję už gautą pamoką, ėjome pirmyn. Taip žingsnis po žingsnio auginomės kompanijos reputaciją, ir laikui bėgant ėmė daugėti veiklos, klientų, partnerių įvairiose pasaulio šalyse. Tai negali nemotyvuoti – nesame nei iš Londono, nei iš Niujorko, net ne iš Vilniaus, bet jau ketvirtį amžiaus sugebame pasauliui parodyti kažką vertingo.

Ko gero didžiausią vidinį džiaugsmą mąstant apie tuos metus man teikia tai, kad augome kartu su Lietuva, prisidėjome prie jos žinomumo pasaulyje, ekonomikos vystymosi. Jei palygintume laikus, kuomet pradėjome verslą prie telekso aparato, o važiuodami į Klaipėdą įsimesdavome baką benzino, su šiandienos aplinka, sąlygomis, kurias turi mūsų vaikai – tai du skirtingi pasauliai. Ir labai smagu žinoti, kad prie šios pažangos prisidėjo ir „Linas Agro“.

Žinoma, buvo ir nesėkmių, skaudžių ir finansiškai, ir morališkai. Viena įsimintiniausių – kai teko prisiimti bendros su partneriais įmonės Danijoje nuostolius, kuriuos ji patyrė, tiekėjams iš Serbijos atsisakius vykdyti įsipareigojimus. Mūsų kompanijai Lietuvoje tai atrodė nemenkas išbandymas, tačiau jei būtume leidę tai įmonei tiesiog bankrutuoti, panašioje padėtyje būtų atsidūrę mūsų klientai. Šis sprendimas bendrovei kainavo ne vieną milijoną eurų, tačiau išsaugojome patikimos kompanijos, sėkmę matuojančios ne vien pinigais, veidą.

O kas dar, be finansinių rodiklių, Jūsų nuomone, apibrėžia sėkmę?

Man labai svarbu prasmingumas – sukurti kažką tvaraus, ilgalaikio, to, kas duoda naudą žmonėms: darbuotojams, visuomenei, rinkos dalyviams. Aišku, verslas turi uždirbti pinigus, jo rezultatas matuojamas finansiniais rodikliais, bet tai ne savaiminis tikslas, o labiau priemonė prasmingai veiklai. Į verslą žiūriu filosofiškai, kaip į taisykles turintį žaidimą, kuriame nebūna vien tik laimėtojų. Žinoma, nesėkmės neišvengiamos, bet svarbu nesužlugti iš vidaus, sugebėti šaltai reaguoti į praradimus ir stengtis, kad jų būtų mažiau, nei laimėjimų. Sakyčiau, „Linas Agro“ istorijoje atradimų buvo daugiau, nei praradimų.

Kas labiausiai prisidėjo prie to, kad „Linas Agro“ kelyje sėkmės ruožų buvo daugiau nei riedėjimo nuokalnėn?

Visada sakau, kad verslas – tai ne karas, kuriame sprendžiasi mirties ar gyvybės klausimas. Pagrindinė taisyklė čia, kaip ir gyvenime – moralumas. Aš nematau skirtumo tarp verslo ir kitų gyvenimo sričių, visur galioja tas pats etikos kodeksas. Veikdamas nesąžiningai, gal tąkart ir daugiau uždirbsi, bet ar tai bus tvaru? Užaugau šeimoje, kurioje daiktai ar pinigai nebuvo kultas. Tas pats, manau, galioja ir versle. Visi verslai siekia investicijų grąžos, pelno, tik jai pasiekti renkasi nevienodus kelius. Mes nuo pat pradžių laikėmės sąžiningo verslo linijos, ir šiandieniniai kompanijos rezultatai bei reputacija tik patvirtina, kad rinkomės teisingai. Kita vertus, labai svarbu, kad tai persismelktų į visą kompaniją, kad kuo daugiau žmonių jos viduje vadovautųsi tomis pačiomis elgesio taisyklėmis, nepamintų vertybių dėl gal ir geresnio, bet trumpalaikio finansinio rezultato. Jei komanda formuojama vertybiniu pagrindu, daug mažiau neaiškumų ir sunkumų kyla vėliau, jau dirbant ir priimant sprendimus. O už vertybes dar svarbiau organizacijai yra matyti horizontą ir netgi toliau už jo, turėti ilgalaikius tikslus. Manau, sėkminga organizacija gali būti tik tada, kai auga, vystosi ir tobulėja kartu su joje dirbančiais žmonėmis, leidžia jiems atsiskleisti ir surasti prasmę savo veikloje.

Su kokiomis nuotaikomis žvelgiate į ateitį? Kaip „Linas Agro Group“ atrodys po penkerių ar dešimties metų?

Žiūrime toliau nei keleri metai, galvojame apie ilgalaikes tendencijas, nebijome investicijų, kurios duos grąžą tolimoje ateityje. Kokybiškas augimas mums svarbiau nei kiekinis, norime augti tvariai. Smarkiai keičiasi ir pati industrija – dalyvaujame visoje maisto pramonės grandinėje pradedant nuo žaliavų baigiant galutiniu produktu, ir labai aiškiai stebime po pasaulį plintančias sveikos mitybos ir žaliavų maisto gamybai atsekamumo tendencijas. Žmonės nori žinoti, ką jie valgo, ar tai sveika, kokiomis sąlygomis ir iš kokių žaliavų buvo pagaminta. Tai naujas standartas, ir mes stengiamės ne tik neatsilikti, bet ir būti pokyčių iniciatoriais: AB „Linas Agro“ turėtą GTP (Geros prekybos praktikos) sertifikatą neseniai papildė GMP (Geros gamybos praktikos) sertifikatas, įpareigojantis gaminti tvariai. Latvijoje „Kekava“ prekinio ženklo paukštieną jau užauginame visiškai nenaudodami vaistų, netrukus ji pasieks ir Lietuvą. Tai – unikali produkcija ne tik Baltijos šalyse, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Tokių naujų kokybės standartų, inovacijų, kelių didesnės pridėtinės vertės kūrimui ieškosime visose savo veiklos srityse.

Kalbant apie skaičius – kažkada įspūdį darė pirmasis apyvartos milijardas, būtų smagu kada nors pasiekti tokią pat sumą eurais. Tačiau tiksliai nuspėti ilgalaikės perspektyvos skaičius sunku ir retai kada pavyksta, kur kas svarbiau kokybinis tikslas – nesustoti, visada judėti į priekį. Dvidešimt penkeri veiklos metai yra daug, tačiau matydamas, į ką išaugo „Linas Agro“, kokios asmenybės jį šiandien veda į priekį, regiu dar didesnio kokybinio augimo galimybes. Sakyčiau, šiandien daugių daugiausia esame tik savo istorijos pusiaukelėje.

Ačiū už pokalbį.

Parengta pagal interviu su AB „Linas Agro Group“ generaliniu direktoriumi D. Zubu.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vaikėjanti visuomenė: nykštys pražudys vadovus Premium

Jeigu kyla klausimas, kaip Y karta drįsta keisti darbus kas keturis–šešis mėnesius, pagalvokite, kaip...

Buvę darbuotojai ir pikti klientai – didžiausias rizikos šaltinis

Gegužę įsigalios naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Nors verslai tam įnirtingai rengiasi,...

Rinkodara
17:45
Augo nekvalifikuotų darbuotojų ir reklamos specialistų pajamos 3

Pernai labiausiai augo nekvalifikuotų darbuotojų, rinkodaros specialistų, mėsininkų ir dailidžių pajamos.

Finansai
11:59
Pas partnerius į Vilnių iš Kauno keliavo per Graikiją

Kuo naujesnė idėja, tuo sunkiau gali rasti būdų jai įgyvendinti, taip pat – atrasti ir tinkamų partnerių. Vis...

Pramonė
08:55
Vaikėjanti visuomenė: nesuaugusiųjų kaprizai 1

Didžiųjų valstybių prezidentai pastaraisiais metais stebina samurajiškais sprendimais. Vis dėlto politiniai...

Verslo klasė
2018.03.31
Už agresyvų bendravimą atleistas padavėjas: aš ne grubus, aš prancūzas

Padavėjas iš Kanados buvo atleistas iš darbo, nes su kolegomis elgėsi agresyviai ir nepagarbiai. Vyriškis su...

Vadyba
2018.03.31
Geidžiamiausių darbdavių algos: bankų proveržis 7

Paskelbti nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai sausio mėn. vyravo įmonėse,...

Vadyba
2018.03.31
Į miškus taikosi nomenklatūra: į aukštus postus pretenduoja buvę urėdai Premium 1

Tarp pretendentų vadovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniams padaliniams yra ir buvusių...

Agroverslas
2018.03.30
IRT specialistų algos Lietuvoje: kas ir kur uždirba daugiausiai 8

Naujas rinkos tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų vidutinės algos...

Vadyba
2018.03.30
BDAR: kaip ruošiasi mobiliųjų programėlių valdytojai  Premium

Įmonės, prekėms ar paslaugoms parduoti naudojančios mobiliąsias programėles, sako, kad prisitaikyti prie...

Perskaičiavo: iki 2020 m. Lietuvoje reikės 13.300 IRT specialistų 13

Per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13.300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų...

Vadyba
2018.03.29
Jekaterina Rojaka palieka „Luminor“ banką 16

Ekonomistė Jekaterina Rojaka paskelbė po 15 metų darbo paliekanti „Luminor“ banką (anksčiau „DnB Nord“).

Vadyba
2018.03.29
Vadovai bus baudžiami, jei darbuotojams Niujorke po darbo valandų siųs el. laiškus 6

Niujorkas (JAV) gali tapti dar vienu miestu, kuriame darbuotojams pasibaigus darbo dienai nebebus galima...

Vadyba
2018.03.28
Pasikeitė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas 4

Nuo trečiadienio draudimo paslaugas teikiančio „Ergo Insurance SE” Lietuvos filialo generalinio direktoriaus...

Vadyba
2018.03.28
„Kitron“ augina ir „Boxer“: pernai apyvarta kilo beveik 30% Premium 1

Sparčiai augantis elektronikos poreikis norvegiško kapitalo elektronikos gamybos paslaugų UAB „Kitron“...

Pramonė
2018.03.28
Po akcijų sandorio atsistatydina du „Linas Agro Group“ valdybos nariai

Iš AB „Linas Agro Group“ valdybos traukiasi du nariai. Vienas jų atsistatydina dėl parduotų akcijų, kitas dėl...

Vadyba
2018.03.28
Dėl buvusių urėdų postų varžosi po keturis kandidatus

Į VĮ Valstybinės miškų urėdijos (VMU) 26 regioninių padalinių vadovų postus pretenduoja 106...

Agroverslas
2018.03.28
BDAR: kaip legaliai vykdyti darbuotojų atranką   Premium

Milžiniškomis baudomis grasinantis naujasis ES bendrasis asmens duomenų reglamentas (BDAR, angl. GDPR) palies...

Vadyba
2018.03.28
Jei darbuotojui nepatinka biuras – atsisakoma ir darbo pasiūlymo 8

Jei „tūkstantmečio“ kartos atstovui nepatinka biuras, jis gali atsisakyti darbo pasiūlymo.

Vadyba
2018.03.27
Didžiausių Lietuvos darbdavių algos vasarį 2

„Sodros“ pateikti duomenys leidžia pažiūrėti, kiek vidutiniškai mokėjo didžiausi Lietuvos darbdaviai šių metų...

Vadyba
2018.03.27

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau