Darius Zubas: verslas – tai ne karas, kuriame sprendžiasi mirties ar gyvybės klausimas

Publikuota: 2016-11-08
Darius Zubas, žemės ūkio verslo įmonių grupės AB "Linas Agro Group" generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.
Darius Zubas, žemės ūkio verslo įmonių grupės AB "Linas Agro Group" generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės aušroje gimusi bendrovė, dabar žinoma „Linas Agro Group“ vardu, yra viena pirmaujančių ne tik mūsų šalyje – kompanija rikiuojasi 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių sąraše, valdo 35 įmones, kuriose dirba daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Apie tai, kas padėjo keleto jaunų vaikinų iš Panevėžio, nepraleidusių progos įšokti į permainų traukinį, prekybinėms operacijoms užaugti iki tarptautinės kompanijos, kalbamės su pagrindiniu bendrovės įkūrėju ir vadovu Dariumi Zubu.

Ketvirčio amžiaus sukaktį pasitinkate būdami ne tik grūdų prekybos sektoriaus lyderiais, bet ir žemės ūkio produkcijos bei galutinio produkto – maisto – gamintojais. Nuo ko prasidėjo „Linas Agro“?

Viena pirmųjų mūsų prekybinių operacijų buvo rapsų ir keleto kitų produktų eksportas į Didžiąją Britaniją. Iki Nepriklausomybės egzistavusi geležinė siena nuo Vakarų pasaulio skyrė ne tik tiesiogine prasme – dauguma gamintojų Lietuvoje neįsivaizdavo, kad rinka yra ir už buvusių Tarybų Sąjungos sienų. Buvome vieni iš pradininkų, kurie pravėrė tas duris į Europą ir pasaulį, padėjo gamintojams realizuoti savo prekes ir už jas gautais pinigais toliau vystyti savo veiklą. Dar studijuojant man labai patiko mokslas apie užsienio prekybą – ji man asocijavosi su kelionėmis, bendravimu, pasaulio pažinimu, akiračio plėtimu, derybomis ir kompromisų paieška. Tada susibūrė mūsų bendraminčių komanda, jos branduolys kompanijoje dirba iki šiol. Gerai mokėjome anglų kalbą, būtiną užsienio prekybai, bet neturėjome nei patirties, nei daug žinių, mokėmės skaitydami kontraktus ir iš klaidų. Nedaug trūko, kad pirmasis mūsų išsiųstas laivas, kuriame buvo sukrautas kone visas tuometis Lietuvos rapsų derlius, būtų grįžęs atgal – paaiškėjo, kad išsiuntėme prastesnės kokybės rapsus nei buvo įrašyta sutartyje. Laimei, taip nenutiko ir galėjome savo pirmiesiems klientams išmokėti sutartus pinigus.

Pirmasis kompanijos dešimtmetis buvo užsienio prekybos laikas: eksportas plėtėsi į kaimynines šalis, vienu metu prekiavome beveik su visomis buvusiomis Tarybų Sąjungos respublikomis. Paskui pradėję galvoti apie pridėtinės vertės kūrimą, ėmėme investuoti, vienas pirmųjų žingsnių buvo grūdų saugyklų tinklo statyba. Vėliau atsirado papildomos veiklos: sėklų ruošimo verslas, grūdų auginimas ir pieno gamyba, prekyba žemės ūkio technika, galiausiai žengėme į visiškai naują, gamybinę sritį – paukštienos gamybą.

Kas per šiuos metus teikė daugiausia džiaugsmo, motyvavo, o kas buvo sunkiausia?

Ir kai krovėme laivą pirmajam užsakovui, ir dabar mes stengiamės dėl to paties – kad būtume pripažinti, gerbiami, vertinami kaip duoto žodžio besilaikanti bendrovė. Nesvarbu, kad tąsyk pirmoji prekybinė operacija nebuvo labai sėkminga – atsiprašėme užsakovų ir padėkoję už gautą pamoką, ėjome pirmyn. Taip žingsnis po žingsnio auginomės kompanijos reputaciją, ir laikui bėgant ėmė daugėti veiklos, klientų, partnerių įvairiose pasaulio šalyse. Tai negali nemotyvuoti – nesame nei iš Londono, nei iš Niujorko, net ne iš Vilniaus, bet jau ketvirtį amžiaus sugebame pasauliui parodyti kažką vertingo.

Ko gero didžiausią vidinį džiaugsmą mąstant apie tuos metus man teikia tai, kad augome kartu su Lietuva, prisidėjome prie jos žinomumo pasaulyje, ekonomikos vystymosi. Jei palygintume laikus, kuomet pradėjome verslą prie telekso aparato, o važiuodami į Klaipėdą įsimesdavome baką benzino, su šiandienos aplinka, sąlygomis, kurias turi mūsų vaikai – tai du skirtingi pasauliai. Ir labai smagu žinoti, kad prie šios pažangos prisidėjo ir „Linas Agro“.

Žinoma, buvo ir nesėkmių, skaudžių ir finansiškai, ir morališkai. Viena įsimintiniausių – kai teko prisiimti bendros su partneriais įmonės Danijoje nuostolius, kuriuos ji patyrė, tiekėjams iš Serbijos atsisakius vykdyti įsipareigojimus. Mūsų kompanijai Lietuvoje tai atrodė nemenkas išbandymas, tačiau jei būtume leidę tai įmonei tiesiog bankrutuoti, panašioje padėtyje būtų atsidūrę mūsų klientai. Šis sprendimas bendrovei kainavo ne vieną milijoną eurų, tačiau išsaugojome patikimos kompanijos, sėkmę matuojančios ne vien pinigais, veidą.

O kas dar, be finansinių rodiklių, Jūsų nuomone, apibrėžia sėkmę?

Man labai svarbu prasmingumas – sukurti kažką tvaraus, ilgalaikio, to, kas duoda naudą žmonėms: darbuotojams, visuomenei, rinkos dalyviams. Aišku, verslas turi uždirbti pinigus, jo rezultatas matuojamas finansiniais rodikliais, bet tai ne savaiminis tikslas, o labiau priemonė prasmingai veiklai. Į verslą žiūriu filosofiškai, kaip į taisykles turintį žaidimą, kuriame nebūna vien tik laimėtojų. Žinoma, nesėkmės neišvengiamos, bet svarbu nesužlugti iš vidaus, sugebėti šaltai reaguoti į praradimus ir stengtis, kad jų būtų mažiau, nei laimėjimų. Sakyčiau, „Linas Agro“ istorijoje atradimų buvo daugiau, nei praradimų.

Kas labiausiai prisidėjo prie to, kad „Linas Agro“ kelyje sėkmės ruožų buvo daugiau nei riedėjimo nuokalnėn?

Visada sakau, kad verslas – tai ne karas, kuriame sprendžiasi mirties ar gyvybės klausimas. Pagrindinė taisyklė čia, kaip ir gyvenime – moralumas. Aš nematau skirtumo tarp verslo ir kitų gyvenimo sričių, visur galioja tas pats etikos kodeksas. Veikdamas nesąžiningai, gal tąkart ir daugiau uždirbsi, bet ar tai bus tvaru? Užaugau šeimoje, kurioje daiktai ar pinigai nebuvo kultas. Tas pats, manau, galioja ir versle. Visi verslai siekia investicijų grąžos, pelno, tik jai pasiekti renkasi nevienodus kelius. Mes nuo pat pradžių laikėmės sąžiningo verslo linijos, ir šiandieniniai kompanijos rezultatai bei reputacija tik patvirtina, kad rinkomės teisingai. Kita vertus, labai svarbu, kad tai persismelktų į visą kompaniją, kad kuo daugiau žmonių jos viduje vadovautųsi tomis pačiomis elgesio taisyklėmis, nepamintų vertybių dėl gal ir geresnio, bet trumpalaikio finansinio rezultato. Jei komanda formuojama vertybiniu pagrindu, daug mažiau neaiškumų ir sunkumų kyla vėliau, jau dirbant ir priimant sprendimus. O už vertybes dar svarbiau organizacijai yra matyti horizontą ir netgi toliau už jo, turėti ilgalaikius tikslus. Manau, sėkminga organizacija gali būti tik tada, kai auga, vystosi ir tobulėja kartu su joje dirbančiais žmonėmis, leidžia jiems atsiskleisti ir surasti prasmę savo veikloje.

Su kokiomis nuotaikomis žvelgiate į ateitį? Kaip „Linas Agro Group“ atrodys po penkerių ar dešimties metų?

Žiūrime toliau nei keleri metai, galvojame apie ilgalaikes tendencijas, nebijome investicijų, kurios duos grąžą tolimoje ateityje. Kokybiškas augimas mums svarbiau nei kiekinis, norime augti tvariai. Smarkiai keičiasi ir pati industrija – dalyvaujame visoje maisto pramonės grandinėje pradedant nuo žaliavų baigiant galutiniu produktu, ir labai aiškiai stebime po pasaulį plintančias sveikos mitybos ir žaliavų maisto gamybai atsekamumo tendencijas. Žmonės nori žinoti, ką jie valgo, ar tai sveika, kokiomis sąlygomis ir iš kokių žaliavų buvo pagaminta. Tai naujas standartas, ir mes stengiamės ne tik neatsilikti, bet ir būti pokyčių iniciatoriais: AB „Linas Agro“ turėtą GTP (Geros prekybos praktikos) sertifikatą neseniai papildė GMP (Geros gamybos praktikos) sertifikatas, įpareigojantis gaminti tvariai. Latvijoje „Kekava“ prekinio ženklo paukštieną jau užauginame visiškai nenaudodami vaistų, netrukus ji pasieks ir Lietuvą. Tai – unikali produkcija ne tik Baltijos šalyse, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Tokių naujų kokybės standartų, inovacijų, kelių didesnės pridėtinės vertės kūrimui ieškosime visose savo veiklos srityse.

Kalbant apie skaičius – kažkada įspūdį darė pirmasis apyvartos milijardas, būtų smagu kada nors pasiekti tokią pat sumą eurais. Tačiau tiksliai nuspėti ilgalaikės perspektyvos skaičius sunku ir retai kada pavyksta, kur kas svarbiau kokybinis tikslas – nesustoti, visada judėti į priekį. Dvidešimt penkeri veiklos metai yra daug, tačiau matydamas, į ką išaugo „Linas Agro“, kokios asmenybės jį šiandien veda į priekį, regiu dar didesnio kokybinio augimo galimybes. Sakyčiau, šiandien daugių daugiausia esame tik savo istorijos pusiaukelėje.

Ačiū už pokalbį.

Parengta pagal interviu su AB „Linas Agro Group“ generaliniu direktoriumi D. Zubu.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kada Lietuvoje bus populiarūs kalendoriai Premium

Manau, kad daugelis „Verslo klasės“ skaitytojų vaikystėje žaisdavo gaudynes, slėpynes ar karą kieme, patys...

Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
09:34
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
08:26
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau