„Think big“ paieškos lietuviškame versle

Ambicingiausiai plėtros tikslus, minėtos apklausos duomenimis, Lietuvoje kelia didžiosios verslo įmonės – tapti šalies rinkos lyderiais ir iškovoti pripažinimą tarptautiniu mastu siekia daugiau nei pusė jų. Smulkiajame versle tikslą išaugti iki nacionalinės rinkos lyderio kelia 8%, įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje – 21% įmonių. Kas Lietuvos verslininkus sulaiko nuo ambicingesnių plėtros planų, ir kodėl dalis (10%) apskritai sakosi neturintys jokių augimo ambicijų?

Patys verslininkai dažniausiai vardija išorės priežastis: lėšų trūkumą, darbuotojų stygių, taip pat mažą namų rinką ir nestabilią geopolitinę situaciją. Vidiniai ambicijas ribojantys veiksniai nurodomi rečiau. Pavyzdžiui, viso labo 15% apklaustų įmonių pripažįsta, kad išsikelti ambicingesnius plėtros tikslus jiems trukdo taip pat ir idėjų trūkumas. Tačiau geriausiai santūrias lietuviško verslo ambicijas, ko gero, paaiškina faktas, kad svarbi mūsų savivokos dalis tebėra kuklumas.

Kultūroje, kur nuo mažų dienų mokoma, kad „kuklumas puošia“ ir „neperšokęs griovio, nesakome op“, į ambicijų neslepiantį žmogų neretai žiūrima kaip į išsišokėlį. Tokios vertybinės nuostatos gali neišvengiamai daryti drausminantį poveikį ir mūsų verslo kultūrai. Dažnai iš užsienio investuotojų tenka girdėti Lietuvos verslininkams žarstomus komplimentus už darbštumą ir patikimumą, palydimus tiesmuku patarimu išmokti geriau „parduoti savo idėjas“. Ambicingi ir drąsių tikslų nevengiantys verslo atstovai siunčia žinią, kad jie žino, ką daro, ir tiki tuo, ką daro.

Norėdami žaisti aukščiausioje lygoje, pirmiausia turime išmokti mąstyti taip, kaip mąsto čempionai. Atsitiktinė sėkmė versle, kaip ir sporte, reta. Genealiųjų stivų džobsų ir neįtikėtinų verslo vienaragių pavyzdžiai rodo, kad sėkmė aplanko tuos, kurie nebijo mąstyti drąsiai ir garsai kalbėti apie savo verslo ambicingus planus. Lietuviškas pamokymas „neperšokę griovio...“ šioje čempionų lygoje, ko gero, liktų visiškai nesuprastas.

Pasaulį keičiančiais verslininkais tampa vienetai, bet ir nepretenduojantiems į šį titulą verta kilstelėti verslo ambicijų kartelę. Įprotis mąstyti drąsiai ir kelti sau ambicingus tikslus ne tik suteikia aiškesnį krypties jausmą įmonės viduje. Jis taip pat skatina pačius įmonės darbuotojus aktyviau dairytis naujoviškų plėtros galimybių, kurių dinamiška konkurencinė aplinka nuolat pasiūlo.

Komentaro autorius – Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas