Leidimai gyventi Lietuvoje: juodoji rinka toliau klesti

Publikuota: 2016-10-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Keli tūkstančiai eurų – tiek pakanka apie persikėlimą į Šengeno erdvę svajojantiems asmenims iš Rusijos, Baltarusijos ar bet kurios kitos ne ES šalies. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad tam palankią landą, padedant darbštiems tarpininkams, rasti mūsų įstatymuose nesudėtinga. Tiesa, Lietuva šiuo metu rengiasi naujam verslo imigracijos įstatymų sugriežtinimui, visgi verslas sako, kad tai daryti reiktų protingai, neapkartinant gyvenimo sąžiningai šalyje dirbančioms užsienio įmonėms.

Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiams verslą šalyje plėtoti pageidaujančių asmenų iš trečiųjų (ES nepriklausančių) šalių, tačiau galima daryti išvadą, kad ne visuomet vartai į Šengeno zoną jiems atveriami pagrįstai.

„Verslo žinios“ ir portalas „Novaja gazeta – Baltija“ šiemet liepą surengė žurnalistinę provokaciją ir patikrino rinkoje sklandančias kalbas, ar užsieniečiai leidimą gyventi Lietuvoje vos už kelis tūkstančius visai lengvai gali įsigyti juodojoje rinkoje.

Apie tai, kad šis kelias nesudėtingas, sufleravo ir gausybė interneto tinklalapių, siūlančių tarpininkavimo paslaugas gaunant laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ir verslininkai, pavyzdžiui, Gediminas Žiemelis, kurie apie juodojoje rinkoje parduodamus tokius leidimus kalba lyg apie savaime suprantamą dalyką.

Žurnalistų iškelta hipotezė pasitvirtino – iš tarpininkų sulaukta toli gražu nevienareikšmiškų pasiūlymų padėti steigti įmones, o pats Migracijos departamentas pripažįsta, kad problema egzistuoja, ir teigia, kad barjerai piktnaudžiautojams bus kuriami naujomis reguliavimo priemonėmis.

Tęsinys žemiau

infogr.am::f710827a-81af-4227-a3b4-a2774cacf98c

Kaina pakilo

„Verslo žinios“ dar 2014-ųjų vasarį rašė apie tai, kad internetas mirga nuo Lietuvos ir užsienio tarpininkų pasiūlymų vos už kelis tūkstančius eurų įsigyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Paplitusi schema tuomet buvo gana paprasta – iš įmones steigiančių tarpininkų asmuo iš trečiųjų šalių įsigyja „tuščią“ jau įregistruotą įmonę, pasikeičia jos akcininkas, ir paraiška, jau Lietuvoje investavusio verslininko, keliauja į Migracijos departamentą.

Nors departamentas tuomet gynėsi, kad ne jo darbas tikrinti, ar įmonių Lietuvoje įsigiję užsieniečiai iš trečiųjų šalių realiai vykdo veiklą, dar tų pačių metų lapkritį įstatymas buvo sugriežtintas. Pavyzdžiui, numatyta, kad įmonė iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo turi veikti bent pusmetį, įsigaliojo vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė, kuri numato, kad bendrovėje turi būti sukurtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo dieną dirba Lietuvos piliečiai, be to, buvo padidinti minimalūs kapitalo reikalavimai įmonei.

Tačiau toliau šiame straipsnyje aprašomas eksperimentas rodo, kad vadinamoji akcininkų landa išliko, pasikeitė tik kaina – prieš tai, kai buvo sugriežtinti įstatymai, tarpininkai visus formalumus sutvarkyti siūlė už 2.500–3.500 Eur, o dabar tai gali atsieiti iki 10.000 Eur per metus.

Išgalvotas personažas

Tyrimui vykdyti buvo sukurtas veikėjas – Aleksandras Viktorovičius Kuznecovas, smulkus verslininkas iš Pamaskvės, svajojantis persikelti į Lietuvą.

Išgalvotasis veikėjas kreipėsi į 26-ias leidimą gyventi Lietuvoje padedančias gauti įmones, kurios apie tokią savo paslaugą viešai skelbia internete: 24-ios įmonės sulaukė p. Kuznecovo elektroninio laiško, o dar dviem įmonėms išsiųstos elektroninės užklausos užpildžius jų tinklalapiuose esančias formas.

Į rusų kalba išsiųstą užklausą iš viso atsakė 10 įmonių ir daugelio jų pasiūlymai buvo neperžengiantys jokių legalumo rėmų, tačiau dvi įmonės po tolesnio susirašinėjimo pateikė gana nevienareikšmiškų siūlymų dėl „pagalbos“ gaunant leidimą gyventi Lietuvoje.

Nevienareikšmiški pasiūlymai

„Įmonės darbuotojai gali būti nominalūs, mes tokių rasime“, „Visai nevykdyti veiklos negalima, bet galima tiesiog nominaliai parodyti, kad ji vykdoma“, „Sumokėję 2.100–2.400 Eur, gausite vaizdą, kad įmonė veikia“, – tokiomis ir panašiomis frazėmis savo pagalbą p. Kuznecovui siūlė viena Vilniuje įsikūrusi įmonė.

Laiškuose šios įmonės atstovas aiškino, kad įmonės veikla bus imituojama per įmonės kasą „į vieną ir kitą pusę stumdant orderius ir faktūras“, o formaliai įmonėje įdarbinti darbuotojai už tokią pagalbą tiesiog gaus „vienkartines išmokas“.

Tęsinys po lentele

infogr.am::5e5331f4-535d-486e-9bbd-bf9b7d4fab45

Nevienareikšmišką pasiūlymą realybėje neegzistuojančiam p. Kuznecovui pateikė ir kita įmonių steigimo specializaciją turinti bendrovė, kuri pasiūlė pasinaudoti kita įstatyme įtvirtinta laikino leidimo gyventi Lietuvoje gavimo galimybe įsteigiant užsienio įmonės atstovybę ir leidimą forminant kaip atstovybės atstovui.

„Tokį variantą renkasi 90% klientų. Tai garantuoja, kad ID kortelę gausite per 2 mėnesius“, – rašė antrosios įmonės atstovai.

Ši įmonė siūlė įsigyti ir 33% „nominaliai“ veikiančios įmonės akcijų su trimis joje dirbančiais darbuotojais, kad tik būtų tenkinami visi keliami reikalavimai.

Abiejų įmonių pavadinimai kartu su visa susirašinėjimo medžiaga yra saugomi ir pareikalavus bus perduoti teisėsaugos institucijoms.

Tęsinys po lentele

infogr.am::aa305df3-687b-4451-915f-3e792af35603

Žino, bet seka

Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, teigia, kad departamentas žino apie atvejus, kai įvairios teisinių paslaugų bendrovės užsieniečiams iš trečiųjų šalių siūlo įsigyti fiktyvias Lietuvoje registruotas įmones su formaliai jose įdarbintais žmonėmis arba padeda įsteigti formalią užsienio įmonės atstovybę Lietuvoje vien tik tam, kad perkantysis asmuo gautų leidimą gyventi Lietuvoje, o kartu ir Šengeno vizą.

„Tačiau departamentas visiškai nėra susijęs su minėtomis įmonėmis ir jų teikiamomis paslaugomis. Todėl užsieniečiai, sumokėję tokiai įmonei pinigus, neturi jokių garantijų, kad gaus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje“, – aiškina p. Gudzinskaitė.

Ji pabrėžia, kad departamentas, siekdamas nustatyti tokius fiktyvius atvejus, bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, pradedant Darbo inspekcija ir baigiant policija, renkant informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą ir jos darbuotojus.

„Netgi tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas, tačiau įtarimų, kad įmonė yra fiktyvi, išlieka, departamentas periodiškai organizuoja tokių užsieniečių įmonių patikrinimus ir, surinkęs pakankamai duomenų, panaikina jau išduotus leidimus“, – aiškina departamento atstovė.

Laukia naujovių porcija

Pasak valdininkų, visai užkardyti nelegalią prekybą leidimais gyventi Lietuvoje turėtų padėti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos, kurios greta dabar galiojančių reikalavimų numatys, kad užsienių įmonės departamentui turės pateikti savo verslo planą. Be to, bus susiaurintas su besikreipiančia įmone susijusių asmenų, kuriems gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, ratas.

„Bus atsisakyta nuostatų, pagal kurias laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, kolegialaus valdymo organo narių skaičius nėra ribojamas, o priežiūros organo narių gali būti iki 15. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kai sudaromas įmonės kolegialaus valdymo organas, kurį sudaro 20 narių, taip pat suformuojamas priežiūros organas, kuriame narių skaičius yra maksimaliai galimas, nors įmonė atitinka tik minimalius standartus. Tokiais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, ar minėtų subjektų gyvenimas Lietuvoje, kurį suteikia jam išduodamas leidimas, yra būtinas įmonės veiklai“, – sako p. Gudzinskaitė.

Įstatymo pataisomis taip pat bus įvedamas naujas leidimų išdavimo pagrindas startuoliams. Pastarųjų atstovai galės gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jei dėl jų tarpininkaus ūkio ministro įgaliota institucija (t.y. ji įvertins ir patvirtins startuolio „realumą“).

Įnešti pokyčių į sistemą bus siekiama ir keičiant prašymų išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje verslo pagrindu padavimo tvarką. Numatoma, kad prašymus dėl leidimų išdavimo užsieniečiai verslininkai, startuoliai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsieniečiai pateiks ne policijos teritoriniuose migracijos padaliniuose, o Migracijos departamente.

Tęsinys po lentele

infogr.am::bb0a7233-5901-4850-9281-3d5e89226f08

Ragina nepersistengti

Visgi, nors tvarkos dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje tobulinimas yra teigiamas dalykas, svarbu neperspausti ir suprasti, kad dėl leidimų kreipiasi ne tik šešėliniai, bet ir sąžiningai verslą Lietuvoje norintys plėtoti užsieniečiai.

Tuo įsitikinusi pernai verslą Vilniuje kartu su vyru įsteigusi buvusi maskvietė Ana (vardas pakeistas), kuri teigė, kad ankstesnis tvarkos sugriežtinimas jai sukėlė daug sunkumų.

„Kai 2014 m. persikėlėme į Lietuvą, mes, kaip žmonės iš Rusijos, manėme, kad teks pereiti itin sudėtingas biurokratines procedūras tam, kad gautume visus veiklai būtinus leidimus. Tačiau buvome gana pozityviai nustebę, kai procedūros nebuvo tokios sudėtingos“, – pasakoja p. Ana.

Tiesa, pasak jos, netrukus tokį požiūrį teko pakeisti, nes Lietuva sugriežtino užsieniečių įsikūrimo Lietuvoje tvarką.

„Didžiausia problema, su kuria susidūrėme, yra vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė. Nors verslas auga, kol kas nėra būtinybės išlaikyti tris visu etatu dirbančius darbuotojus. Dėl šio reikalavimo patiriame daug nepatogumų, esame priversti darbuotojus forminti visam etatui, nors realiai jie dirba pusę. Nežinau, gal ką ir pažeidžiame, bet kitų būdų išsilaikyti versle nėra. Juk konkuruojame su vietos įmonėmis, kurioms panašių veiklos suvaržymų nėra, mokesčius mokame taip pat, kaip ir jie“, – kalba pašnekovė.

Pasak pašnekovės, jos kartu su vyru investicijos į verslą Lietuvoje jau siekia apie 85.000 Eur ir verslą perkelti į kitą šalį jau vėlu, nes čia esą įdėta „per daug finansinių ir laiko išteklių“.

„Niekaip nesuprantame, kodėl sugalvojami tokie reikalavimai, kurie gerokai apsunkina verslą. Juk viską galima daryti paprasčiau, pavyzdžiui, iš verslo prašyti banko sąskaitų išrašų su visais gautais ar įvykdytais mokėjimais, taip pat daryti kontrolinius skambučius į įmones ir teirautis, ar šios iš tiesų užsiima tuo, kuo deklaruoja. Jei direktorius bus kur nors Kipre, taps iš karto aišku, kad įmonė tėra formali priedanga, o ne realus verslas“, – kalba pašnekovė, nenorėjusi viešinti savo pavardės (ji redakcijai žinoma).

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

70% įmonėse diegiamų pokyčių žlunga: kaip to išvengti Premium 3

Nors pokyčiai yra neatsiejama verslo dalis, tačiau dažnam darbuotojui jie kelia stresą ir pasipriešinimą.

Vadyba
2019.08.22
A.Škarnulis palieka Lietuvos banką, dirbs Pasaulio banke 7

Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas, palieka Lietuvos banką.

Rinkos
2019.08.22
„Dev­bridge Group“ amerikietišką darbo kultūrą diegia Lietuvoje Premium 5

Kai specialistas nėra tik užsakymų vykdytojas, o jam suteikta visiška atsakomybė už kuriamą produktą, įmonė...

Vadyba
2019.08.21
SEB bankas ir toliau investuos į Lietuvos jaunimo verslumo ugdymą Verslo tribūna

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) mecenatas SEB bankas, jau dvejus metus įsitraukęs į vyresniųjų klasių...

Vadyba
2019.08.21
Paskirtas VŠT direktorius, buvęs įmonės vadovas dirbs „Lietuvos geležinkeliuose“ 12

Gerimantas Bakanas paskirtas sostinės savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovu.

Vadyba
2019.08.21
Paskirta „LG Cargo“ Operatyvinio valdymo departamento vadovė 18

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LG Cargo“ Operatyvinio valdymo departamentui nuo rugpjūčio...

Vadyba
2019.08.20
Ar galima bendrovės vadovo darbo sutartį nutraukti darbdavio valia nesant darbuotojo kaltės? Verslo tribūna

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, skirtingai nei ankstesniame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo...

Vadyba
2019.08.20
Keičiasi „Achemos grupės“ vadovas 26

Keičiasi koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius. Valdybos sprendimu į šias pareigas paskirtas...

Vadyba
2019.08.20
„Tasker“ ir Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkai“ – naujas žingsnis į efektyvų klientų aptarnavimą Verslo tribūna 3

Spaudos, laiškų, siuntinių ar sumokėti mokesčių – į artimiausią pašto skyrių. Toks iki šiol buvo atokesnėse...

Verslo aplinka
2019.08.20
Lietuvos smulkiesiems įprasti produktai paklausūs Kinijoje, bet sėkmei trūksta vadybos darnos  Premium

Kinijoje, kur bet koks kontaktas jau atrodo vertas ilgo darbo, nišinius produktus galėtų realizuoti daug...

Gazelė
2019.08.20
JAV verslo milžinės: pelnas – nebe pagrindinis tikslas 19

Didžiosios JAV įmonės nori pakeisti apibrėžimą, kas yra verslo tikslas.

Rinkos
2019.08.19
Mirė „Jysk“ įkūrėjas L. Larsenas

Mirė Larsas Larsenas, vienas turtingiausių Danijos verslininkų, bendrovės „Jysk“ įkūrėjas, praneša įmonė. Jam...

Vadyba
2019.08.19
Vilniaus universitetas skelbia rektoriaus konkursą 6

Vilniaus universiteto (VU) Taryba skelbia viešą tarptautinį konkursą VU rektoriaus pareigoms eiti. Šiuo metu...

Vadyba
2019.08.19
4 dienų darbo savaitė: įmonių patirtis  Premium 5

Verslas vis drąsiau bando trumpesnę darbo savaitę. Įmonių patirtis rodo, kad sutrumpinus darbo valandas...

Vadyba
2019.08.18
Išsiaiškino, kokio amžiaus darbuotojai diskriminuojami labiausiai  8

Nors darbo rinkoje specialistų tragiškai trūksta, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai neslepia susiduriantys...

Vadyba
2019.08.17
„Lietuvos geležinkelių“ valdyboje – naujas nepriklausomas narys  11

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės valdybą papildė 7-asis narys – švedas Matsas Hansonas.

Prekybos tinklų algų medianos: „Lidl“ ir „Norfa“ jos išlieka didžiausios 22

Tarp didžiausių prekybos tinklų vidutinio darbo užmokesčio mediana išsiskiria mažmeninės prekybos tinklas...

Prekyba
2019.08.16
Muzikos festivalis Latviją garsina tarptautinėje erdvėje Verslo tribūna

„Kas galėtų londonietį ar Berlyno gyventoją sudominti atvykti į Latviją?“ Atsakymo į šį klausimą paieškos...

Laisvalaikis
2019.08.16
Gyvenimas po 4.500 krizių, kurias įmonės patyrė per 5 metus Premium

Įmonės neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus būtų galima lyg kokonu apsiginti nuo išorės veiksnių –...

Finansai
2019.08.16
Kodėl klientai prieštarauja?

Visi mes įsigydami daiktą ar pirkdami paslaugą daugiau ar mažiau, labiau sąmoningai ar mažiau sąmoningai...

Pardavimai
2019.08.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau