Leidimai gyventi Lietuvoje: juodoji rinka toliau klesti

Publikuota: 2016-10-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Keli tūkstančiai eurų – tiek pakanka apie persikėlimą į Šengeno erdvę svajojantiems asmenims iš Rusijos, Baltarusijos ar bet kurios kitos ne ES šalies. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad tam palankią landą, padedant darbštiems tarpininkams, rasti mūsų įstatymuose nesudėtinga. Tiesa, Lietuva šiuo metu rengiasi naujam verslo imigracijos įstatymų sugriežtinimui, visgi verslas sako, kad tai daryti reiktų protingai, neapkartinant gyvenimo sąžiningai šalyje dirbančioms užsienio įmonėms.

Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiams verslą šalyje plėtoti pageidaujančių asmenų iš trečiųjų (ES nepriklausančių) šalių, tačiau galima daryti išvadą, kad ne visuomet vartai į Šengeno zoną jiems atveriami pagrįstai.

„Verslo žinios“ ir portalas „Novaja gazeta – Baltija“ šiemet liepą surengė žurnalistinę provokaciją ir patikrino rinkoje sklandančias kalbas, ar užsieniečiai leidimą gyventi Lietuvoje vos už kelis tūkstančius visai lengvai gali įsigyti juodojoje rinkoje.

Apie tai, kad šis kelias nesudėtingas, sufleravo ir gausybė interneto tinklalapių, siūlančių tarpininkavimo paslaugas gaunant laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ir verslininkai, pavyzdžiui, Gediminas Žiemelis, kurie apie juodojoje rinkoje parduodamus tokius leidimus kalba lyg apie savaime suprantamą dalyką.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Žurnalistų iškelta hipotezė pasitvirtino – iš tarpininkų sulaukta toli gražu nevienareikšmiškų pasiūlymų padėti steigti įmones, o pats Migracijos departamentas pripažįsta, kad problema egzistuoja, ir teigia, kad barjerai piktnaudžiautojams bus kuriami naujomis reguliavimo priemonėmis.

Tęsinys žemiau

infogr.am::f710827a-81af-4227-a3b4-a2774cacf98c

Kaina pakilo

„Verslo žinios“ dar 2014-ųjų vasarį rašė apie tai, kad internetas mirga nuo Lietuvos ir užsienio tarpininkų pasiūlymų vos už kelis tūkstančius eurų įsigyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Paplitusi schema tuomet buvo gana paprasta – iš įmones steigiančių tarpininkų asmuo iš trečiųjų šalių įsigyja „tuščią“ jau įregistruotą įmonę, pasikeičia jos akcininkas, ir paraiška, jau Lietuvoje investavusio verslininko, keliauja į Migracijos departamentą.

Nors departamentas tuomet gynėsi, kad ne jo darbas tikrinti, ar įmonių Lietuvoje įsigiję užsieniečiai iš trečiųjų šalių realiai vykdo veiklą, dar tų pačių metų lapkritį įstatymas buvo sugriežtintas. Pavyzdžiui, numatyta, kad įmonė iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo turi veikti bent pusmetį, įsigaliojo vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė, kuri numato, kad bendrovėje turi būti sukurtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo dieną dirba Lietuvos piliečiai, be to, buvo padidinti minimalūs kapitalo reikalavimai įmonei.

Tačiau toliau šiame straipsnyje aprašomas eksperimentas rodo, kad vadinamoji akcininkų landa išliko, pasikeitė tik kaina – prieš tai, kai buvo sugriežtinti įstatymai, tarpininkai visus formalumus sutvarkyti siūlė už 2.500–3.500 Eur, o dabar tai gali atsieiti iki 10.000 Eur per metus.

Išgalvotas personažas

Tyrimui vykdyti buvo sukurtas veikėjas – Aleksandras Viktorovičius Kuznecovas, smulkus verslininkas iš Pamaskvės, svajojantis persikelti į Lietuvą.

Išgalvotasis veikėjas kreipėsi į 26-ias leidimą gyventi Lietuvoje padedančias gauti įmones, kurios apie tokią savo paslaugą viešai skelbia internete: 24-ios įmonės sulaukė p. Kuznecovo elektroninio laiško, o dar dviem įmonėms išsiųstos elektroninės užklausos užpildžius jų tinklalapiuose esančias formas.

Į rusų kalba išsiųstą užklausą iš viso atsakė 10 įmonių ir daugelio jų pasiūlymai buvo neperžengiantys jokių legalumo rėmų, tačiau dvi įmonės po tolesnio susirašinėjimo pateikė gana nevienareikšmiškų siūlymų dėl „pagalbos“ gaunant leidimą gyventi Lietuvoje.

Nevienareikšmiški pasiūlymai

„Įmonės darbuotojai gali būti nominalūs, mes tokių rasime“, „Visai nevykdyti veiklos negalima, bet galima tiesiog nominaliai parodyti, kad ji vykdoma“, „Sumokėję 2.100–2.400 Eur, gausite vaizdą, kad įmonė veikia“, – tokiomis ir panašiomis frazėmis savo pagalbą p. Kuznecovui siūlė viena Vilniuje įsikūrusi įmonė.

Laiškuose šios įmonės atstovas aiškino, kad įmonės veikla bus imituojama per įmonės kasą „į vieną ir kitą pusę stumdant orderius ir faktūras“, o formaliai įmonėje įdarbinti darbuotojai už tokią pagalbą tiesiog gaus „vienkartines išmokas“.

Tęsinys po lentele

infogr.am::5e5331f4-535d-486e-9bbd-bf9b7d4fab45

Nevienareikšmišką pasiūlymą realybėje neegzistuojančiam p. Kuznecovui pateikė ir kita įmonių steigimo specializaciją turinti bendrovė, kuri pasiūlė pasinaudoti kita įstatyme įtvirtinta laikino leidimo gyventi Lietuvoje gavimo galimybe įsteigiant užsienio įmonės atstovybę ir leidimą forminant kaip atstovybės atstovui.

„Tokį variantą renkasi 90% klientų. Tai garantuoja, kad ID kortelę gausite per 2 mėnesius“, – rašė antrosios įmonės atstovai.

Ši įmonė siūlė įsigyti ir 33% „nominaliai“ veikiančios įmonės akcijų su trimis joje dirbančiais darbuotojais, kad tik būtų tenkinami visi keliami reikalavimai.

Abiejų įmonių pavadinimai kartu su visa susirašinėjimo medžiaga yra saugomi ir pareikalavus bus perduoti teisėsaugos institucijoms.

Tęsinys po lentele

infogr.am::aa305df3-687b-4451-915f-3e792af35603

Žino, bet seka

Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, teigia, kad departamentas žino apie atvejus, kai įvairios teisinių paslaugų bendrovės užsieniečiams iš trečiųjų šalių siūlo įsigyti fiktyvias Lietuvoje registruotas įmones su formaliai jose įdarbintais žmonėmis arba padeda įsteigti formalią užsienio įmonės atstovybę Lietuvoje vien tik tam, kad perkantysis asmuo gautų leidimą gyventi Lietuvoje, o kartu ir Šengeno vizą.

„Tačiau departamentas visiškai nėra susijęs su minėtomis įmonėmis ir jų teikiamomis paslaugomis. Todėl užsieniečiai, sumokėję tokiai įmonei pinigus, neturi jokių garantijų, kad gaus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje“, – aiškina p. Gudzinskaitė.

Ji pabrėžia, kad departamentas, siekdamas nustatyti tokius fiktyvius atvejus, bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, pradedant Darbo inspekcija ir baigiant policija, renkant informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą ir jos darbuotojus.

„Netgi tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas, tačiau įtarimų, kad įmonė yra fiktyvi, išlieka, departamentas periodiškai organizuoja tokių užsieniečių įmonių patikrinimus ir, surinkęs pakankamai duomenų, panaikina jau išduotus leidimus“, – aiškina departamento atstovė.

Laukia naujovių porcija

Pasak valdininkų, visai užkardyti nelegalią prekybą leidimais gyventi Lietuvoje turėtų padėti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos, kurios greta dabar galiojančių reikalavimų numatys, kad užsienių įmonės departamentui turės pateikti savo verslo planą. Be to, bus susiaurintas su besikreipiančia įmone susijusių asmenų, kuriems gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, ratas.

„Bus atsisakyta nuostatų, pagal kurias laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, kolegialaus valdymo organo narių skaičius nėra ribojamas, o priežiūros organo narių gali būti iki 15. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kai sudaromas įmonės kolegialaus valdymo organas, kurį sudaro 20 narių, taip pat suformuojamas priežiūros organas, kuriame narių skaičius yra maksimaliai galimas, nors įmonė atitinka tik minimalius standartus. Tokiais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, ar minėtų subjektų gyvenimas Lietuvoje, kurį suteikia jam išduodamas leidimas, yra būtinas įmonės veiklai“, – sako p. Gudzinskaitė.

Įstatymo pataisomis taip pat bus įvedamas naujas leidimų išdavimo pagrindas startuoliams. Pastarųjų atstovai galės gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jei dėl jų tarpininkaus ūkio ministro įgaliota institucija (t.y. ji įvertins ir patvirtins startuolio „realumą“).

Įnešti pokyčių į sistemą bus siekiama ir keičiant prašymų išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje verslo pagrindu padavimo tvarką. Numatoma, kad prašymus dėl leidimų išdavimo užsieniečiai verslininkai, startuoliai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsieniečiai pateiks ne policijos teritoriniuose migracijos padaliniuose, o Migracijos departamente.

Tęsinys po lentele

infogr.am::bb0a7233-5901-4850-9281-3d5e89226f08

Ragina nepersistengti

Visgi, nors tvarkos dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje tobulinimas yra teigiamas dalykas, svarbu neperspausti ir suprasti, kad dėl leidimų kreipiasi ne tik šešėliniai, bet ir sąžiningai verslą Lietuvoje norintys plėtoti užsieniečiai.

Tuo įsitikinusi pernai verslą Vilniuje kartu su vyru įsteigusi buvusi maskvietė Ana (vardas pakeistas), kuri teigė, kad ankstesnis tvarkos sugriežtinimas jai sukėlė daug sunkumų.

„Kai 2014 m. persikėlėme į Lietuvą, mes, kaip žmonės iš Rusijos, manėme, kad teks pereiti itin sudėtingas biurokratines procedūras tam, kad gautume visus veiklai būtinus leidimus. Tačiau buvome gana pozityviai nustebę, kai procedūros nebuvo tokios sudėtingos“, – pasakoja p. Ana.

Tiesa, pasak jos, netrukus tokį požiūrį teko pakeisti, nes Lietuva sugriežtino užsieniečių įsikūrimo Lietuvoje tvarką.

„Didžiausia problema, su kuria susidūrėme, yra vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė. Nors verslas auga, kol kas nėra būtinybės išlaikyti tris visu etatu dirbančius darbuotojus. Dėl šio reikalavimo patiriame daug nepatogumų, esame priversti darbuotojus forminti visam etatui, nors realiai jie dirba pusę. Nežinau, gal ką ir pažeidžiame, bet kitų būdų išsilaikyti versle nėra. Juk konkuruojame su vietos įmonėmis, kurioms panašių veiklos suvaržymų nėra, mokesčius mokame taip pat, kaip ir jie“, – kalba pašnekovė.

Pasak pašnekovės, jos kartu su vyru investicijos į verslą Lietuvoje jau siekia apie 85.000 Eur ir verslą perkelti į kitą šalį jau vėlu, nes čia esą įdėta „per daug finansinių ir laiko išteklių“.

„Niekaip nesuprantame, kodėl sugalvojami tokie reikalavimai, kurie gerokai apsunkina verslą. Juk viską galima daryti paprasčiau, pavyzdžiui, iš verslo prašyti banko sąskaitų išrašų su visais gautais ar įvykdytais mokėjimais, taip pat daryti kontrolinius skambučius į įmones ir teirautis, ar šios iš tiesų užsiima tuo, kuo deklaruoja. Jei direktorius bus kur nors Kipre, taps iš karto aišku, kad įmonė tėra formali priedanga, o ne realus verslas“, – kalba pašnekovė, nenorėjusi viešinti savo pavardės (ji redakcijai žinoma).

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Brangi draugystė: premijos už rekomenduotą kolegą dažniausiai pasiteisina, už IT specialistą – auga Premium 1

Įdarbinimo specialistai teigia, kad būdas ieškoti naujų darbuotojų tarp jau esamų kolegų draugų dažniau...

Vadyba
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
Vilniuje pradėtos privačios britiškos mokyklos statybos 12

Sostinės Antakalnio mikrorajone pradėtos privačios mokyklos „British School of Vilnius“ naujo pastato...

Statyba ir NT
2022.05.20
Sėskite, du! Neišmoktos projektų valdymo pamokos Premium

Projektas baigtas: vieni laimingi, kiti – nelabai. Nors vis daugiau komandų po visko susėda aptarti...

Vadyba
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Verslo aplinka
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Ispanija ketina suteikti atostogas moterims, kurios patiria didelį skausmą dėl menstruacijų 4

Ispanijos ministrų kabinetas antradienį pritarė įstatymo projektui, numatančiam apmokamas medicinines...

Vadyba
2022.05.18
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
2022.05.18
Lietuvos pašto vadovė: reikia ne bijoti prarasti klientus, o rasti su jais dialogą Premium 11

Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyrė 6,4 mln. Eur grynojo nuostolio ir planuoja...

Logistika
2022.05.18
„Atvažiuojamasis“ verslas Palangoje: kai kurie vietas vaikams rezervavo dar pernai Premium

Vasaros sezoną pajūryje pradeda ne tik vietinis verslas, bet ir atvykstantieji, kurie, pritrūkę paslaugų...

Gazelė
2022.05.18
Infliacija ir intensyvėjančios audros šalyje: kaip šias rizikas valdyti verslui Verslo tribūna

Pastaraisiais metais Lietuvoje intensyvėjančios audros, nors savo mastu ir neprilygsta uraganams bei...

Regioninis verslas
2022.05.18
LTG profsąjunga: dalį atleidžiamų darbuotojų žada įdarbinti geležinkelių subrangovų įmonės

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė apie atleidimą įspėjo 1.950 darbuotojų. Artūras...

Logistika
2022.05.17
Psichologiškai pavargęs kolektyvas: kaip kalbėtis su kolegomis ir organizuoti darbą Premium

Rimantė Ribačiauskaitė, „Omnisend“ vykdomoji direktorė, sako, kad prasidėjus pandemijai pajuto poreikį...

Vadyba
2022.05.17
„Sodra“: gimstamumui mažėjant, motinystės išmokų gavėjų skaičius išlieka stabilus

Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. „Sodros“ teigimu, taip...

Vadyba
2022.05.16
Startuolių komandų formavimas: kaip tinkamai pasirinkti ir nepamiršti nusamdytų talentų Premium

Gegužės 26 d. VŽ organizuojamoje Personalo konferencijoje bus apdovanoti TOP 3 darbdaviai bei antrus metus iš...

Vadyba
2022.05.16
Darbo rinkoje toliau auga pasiūlos ir paklausos neatitikimas

Visuose ūkio sektoriuose išaugęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis dar labiau išryškino darbo jėgos pasiūlos...

Vadyba
2022.05.16
Paskirtas naujas „Vilniaus vandenų“ vadovas 1

Vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ baigė metų pradžioje pradėtą atvirą generalinio direktoriaus...

Vadyba
2022.05.16
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Statyba ir NT
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku