Leidimai gyventi Lietuvoje: juodoji rinka toliau klesti

Publikuota: 2016-10-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Keli tūkstančiai eurų – tiek pakanka apie persikėlimą į Šengeno erdvę svajojantiems asmenims iš Rusijos, Baltarusijos ar bet kurios kitos ne ES šalies. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad tam palankią landą, padedant darbštiems tarpininkams, rasti mūsų įstatymuose nesudėtinga. Tiesa, Lietuva šiuo metu rengiasi naujam verslo imigracijos įstatymų sugriežtinimui, visgi verslas sako, kad tai daryti reiktų protingai, neapkartinant gyvenimo sąžiningai šalyje dirbančioms užsienio įmonėms.

Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiams verslą šalyje plėtoti pageidaujančių asmenų iš trečiųjų (ES nepriklausančių) šalių, tačiau galima daryti išvadą, kad ne visuomet vartai į Šengeno zoną jiems atveriami pagrįstai.

„Verslo žinios“ ir portalas „Novaja gazeta – Baltija“ šiemet liepą surengė žurnalistinę provokaciją ir patikrino rinkoje sklandančias kalbas, ar užsieniečiai leidimą gyventi Lietuvoje vos už kelis tūkstančius visai lengvai gali įsigyti juodojoje rinkoje.

Apie tai, kad šis kelias nesudėtingas, sufleravo ir gausybė interneto tinklalapių, siūlančių tarpininkavimo paslaugas gaunant laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ir verslininkai, pavyzdžiui, Gediminas Žiemelis, kurie apie juodojoje rinkoje parduodamus tokius leidimus kalba lyg apie savaime suprantamą dalyką.

Žurnalistų iškelta hipotezė pasitvirtino – iš tarpininkų sulaukta toli gražu nevienareikšmiškų pasiūlymų padėti steigti įmones, o pats Migracijos departamentas pripažįsta, kad problema egzistuoja, ir teigia, kad barjerai piktnaudžiautojams bus kuriami naujomis reguliavimo priemonėmis.

Tęsinys žemiau

infogr.am::f710827a-81af-4227-a3b4-a2774cacf98c

Kaina pakilo

„Verslo žinios“ dar 2014-ųjų vasarį rašė apie tai, kad internetas mirga nuo Lietuvos ir užsienio tarpininkų pasiūlymų vos už kelis tūkstančius eurų įsigyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Paplitusi schema tuomet buvo gana paprasta – iš įmones steigiančių tarpininkų asmuo iš trečiųjų šalių įsigyja „tuščią“ jau įregistruotą įmonę, pasikeičia jos akcininkas, ir paraiška, jau Lietuvoje investavusio verslininko, keliauja į Migracijos departamentą.

Nors departamentas tuomet gynėsi, kad ne jo darbas tikrinti, ar įmonių Lietuvoje įsigiję užsieniečiai iš trečiųjų šalių realiai vykdo veiklą, dar tų pačių metų lapkritį įstatymas buvo sugriežtintas. Pavyzdžiui, numatyta, kad įmonė iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo turi veikti bent pusmetį, įsigaliojo vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė, kuri numato, kad bendrovėje turi būti sukurtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo dieną dirba Lietuvos piliečiai, be to, buvo padidinti minimalūs kapitalo reikalavimai įmonei.

Tačiau toliau šiame straipsnyje aprašomas eksperimentas rodo, kad vadinamoji akcininkų landa išliko, pasikeitė tik kaina – prieš tai, kai buvo sugriežtinti įstatymai, tarpininkai visus formalumus sutvarkyti siūlė už 2.500–3.500 Eur, o dabar tai gali atsieiti iki 10.000 Eur per metus.

Išgalvotas personažas

Tyrimui vykdyti buvo sukurtas veikėjas – Aleksandras Viktorovičius Kuznecovas, smulkus verslininkas iš Pamaskvės, svajojantis persikelti į Lietuvą.

Išgalvotasis veikėjas kreipėsi į 26-ias leidimą gyventi Lietuvoje padedančias gauti įmones, kurios apie tokią savo paslaugą viešai skelbia internete: 24-ios įmonės sulaukė p. Kuznecovo elektroninio laiško, o dar dviem įmonėms išsiųstos elektroninės užklausos užpildžius jų tinklalapiuose esančias formas.

Į rusų kalba išsiųstą užklausą iš viso atsakė 10 įmonių ir daugelio jų pasiūlymai buvo neperžengiantys jokių legalumo rėmų, tačiau dvi įmonės po tolesnio susirašinėjimo pateikė gana nevienareikšmiškų siūlymų dėl „pagalbos“ gaunant leidimą gyventi Lietuvoje.

Nevienareikšmiški pasiūlymai

„Įmonės darbuotojai gali būti nominalūs, mes tokių rasime“, „Visai nevykdyti veiklos negalima, bet galima tiesiog nominaliai parodyti, kad ji vykdoma“, „Sumokėję 2.100–2.400 Eur, gausite vaizdą, kad įmonė veikia“, – tokiomis ir panašiomis frazėmis savo pagalbą p. Kuznecovui siūlė viena Vilniuje įsikūrusi įmonė.

Laiškuose šios įmonės atstovas aiškino, kad įmonės veikla bus imituojama per įmonės kasą „į vieną ir kitą pusę stumdant orderius ir faktūras“, o formaliai įmonėje įdarbinti darbuotojai už tokią pagalbą tiesiog gaus „vienkartines išmokas“.

Tęsinys po lentele

infogr.am::5e5331f4-535d-486e-9bbd-bf9b7d4fab45

Nevienareikšmišką pasiūlymą realybėje neegzistuojančiam p. Kuznecovui pateikė ir kita įmonių steigimo specializaciją turinti bendrovė, kuri pasiūlė pasinaudoti kita įstatyme įtvirtinta laikino leidimo gyventi Lietuvoje gavimo galimybe įsteigiant užsienio įmonės atstovybę ir leidimą forminant kaip atstovybės atstovui.

„Tokį variantą renkasi 90% klientų. Tai garantuoja, kad ID kortelę gausite per 2 mėnesius“, – rašė antrosios įmonės atstovai.

Ši įmonė siūlė įsigyti ir 33% „nominaliai“ veikiančios įmonės akcijų su trimis joje dirbančiais darbuotojais, kad tik būtų tenkinami visi keliami reikalavimai.

Abiejų įmonių pavadinimai kartu su visa susirašinėjimo medžiaga yra saugomi ir pareikalavus bus perduoti teisėsaugos institucijoms.

Tęsinys po lentele

infogr.am::aa305df3-687b-4451-915f-3e792af35603

Žino, bet seka

Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, teigia, kad departamentas žino apie atvejus, kai įvairios teisinių paslaugų bendrovės užsieniečiams iš trečiųjų šalių siūlo įsigyti fiktyvias Lietuvoje registruotas įmones su formaliai jose įdarbintais žmonėmis arba padeda įsteigti formalią užsienio įmonės atstovybę Lietuvoje vien tik tam, kad perkantysis asmuo gautų leidimą gyventi Lietuvoje, o kartu ir Šengeno vizą.

„Tačiau departamentas visiškai nėra susijęs su minėtomis įmonėmis ir jų teikiamomis paslaugomis. Todėl užsieniečiai, sumokėję tokiai įmonei pinigus, neturi jokių garantijų, kad gaus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje“, – aiškina p. Gudzinskaitė.

Ji pabrėžia, kad departamentas, siekdamas nustatyti tokius fiktyvius atvejus, bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, pradedant Darbo inspekcija ir baigiant policija, renkant informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą ir jos darbuotojus.

„Netgi tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas, tačiau įtarimų, kad įmonė yra fiktyvi, išlieka, departamentas periodiškai organizuoja tokių užsieniečių įmonių patikrinimus ir, surinkęs pakankamai duomenų, panaikina jau išduotus leidimus“, – aiškina departamento atstovė.

Laukia naujovių porcija

Pasak valdininkų, visai užkardyti nelegalią prekybą leidimais gyventi Lietuvoje turėtų padėti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos, kurios greta dabar galiojančių reikalavimų numatys, kad užsienių įmonės departamentui turės pateikti savo verslo planą. Be to, bus susiaurintas su besikreipiančia įmone susijusių asmenų, kuriems gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, ratas.

„Bus atsisakyta nuostatų, pagal kurias laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, kolegialaus valdymo organo narių skaičius nėra ribojamas, o priežiūros organo narių gali būti iki 15. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kai sudaromas įmonės kolegialaus valdymo organas, kurį sudaro 20 narių, taip pat suformuojamas priežiūros organas, kuriame narių skaičius yra maksimaliai galimas, nors įmonė atitinka tik minimalius standartus. Tokiais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, ar minėtų subjektų gyvenimas Lietuvoje, kurį suteikia jam išduodamas leidimas, yra būtinas įmonės veiklai“, – sako p. Gudzinskaitė.

Įstatymo pataisomis taip pat bus įvedamas naujas leidimų išdavimo pagrindas startuoliams. Pastarųjų atstovai galės gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jei dėl jų tarpininkaus ūkio ministro įgaliota institucija (t.y. ji įvertins ir patvirtins startuolio „realumą“).

Įnešti pokyčių į sistemą bus siekiama ir keičiant prašymų išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje verslo pagrindu padavimo tvarką. Numatoma, kad prašymus dėl leidimų išdavimo užsieniečiai verslininkai, startuoliai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsieniečiai pateiks ne policijos teritoriniuose migracijos padaliniuose, o Migracijos departamente.

Tęsinys po lentele

infogr.am::bb0a7233-5901-4850-9281-3d5e89226f08

Ragina nepersistengti

Visgi, nors tvarkos dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje tobulinimas yra teigiamas dalykas, svarbu neperspausti ir suprasti, kad dėl leidimų kreipiasi ne tik šešėliniai, bet ir sąžiningai verslą Lietuvoje norintys plėtoti užsieniečiai.

Tuo įsitikinusi pernai verslą Vilniuje kartu su vyru įsteigusi buvusi maskvietė Ana (vardas pakeistas), kuri teigė, kad ankstesnis tvarkos sugriežtinimas jai sukėlė daug sunkumų.

„Kai 2014 m. persikėlėme į Lietuvą, mes, kaip žmonės iš Rusijos, manėme, kad teks pereiti itin sudėtingas biurokratines procedūras tam, kad gautume visus veiklai būtinus leidimus. Tačiau buvome gana pozityviai nustebę, kai procedūros nebuvo tokios sudėtingos“, – pasakoja p. Ana.

Tiesa, pasak jos, netrukus tokį požiūrį teko pakeisti, nes Lietuva sugriežtino užsieniečių įsikūrimo Lietuvoje tvarką.

„Didžiausia problema, su kuria susidūrėme, yra vadinamoji trijų darbuotojų taisyklė. Nors verslas auga, kol kas nėra būtinybės išlaikyti tris visu etatu dirbančius darbuotojus. Dėl šio reikalavimo patiriame daug nepatogumų, esame priversti darbuotojus forminti visam etatui, nors realiai jie dirba pusę. Nežinau, gal ką ir pažeidžiame, bet kitų būdų išsilaikyti versle nėra. Juk konkuruojame su vietos įmonėmis, kurioms panašių veiklos suvaržymų nėra, mokesčius mokame taip pat, kaip ir jie“, – kalba pašnekovė.

Pasak pašnekovės, jos kartu su vyru investicijos į verslą Lietuvoje jau siekia apie 85.000 Eur ir verslą perkelti į kitą šalį jau vėlu, nes čia esą įdėta „per daug finansinių ir laiko išteklių“.

„Niekaip nesuprantame, kodėl sugalvojami tokie reikalavimai, kurie gerokai apsunkina verslą. Juk viską galima daryti paprasčiau, pavyzdžiui, iš verslo prašyti banko sąskaitų išrašų su visais gautais ar įvykdytais mokėjimais, taip pat daryti kontrolinius skambučius į įmones ir teirautis, ar šios iš tiesų užsiima tuo, kuo deklaruoja. Jei direktorius bus kur nors Kipre, taps iš karto aišku, kad įmonė tėra formali priedanga, o ne realus verslas“, – kalba pašnekovė, nenorėjusi viešinti savo pavardės (ji redakcijai žinoma).

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rizikos, kurios kelia grėsmę įmonių reputacijai Premium 1

Norint versle pelnyti reputaciją reikia dvidešimties metų, o ją sugriauti galima per penkias minutes, yra...

Vadyba
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
Patrauklaus darbdavio įvaizdis: nemotyvuoto personalo spąstuose Premium

Labiausiai motyvuoti darbuotojai Lietuvoje sudaro mažumą – vos dešimtadalį, o dominuojančias pozicijas užima...

Rinkodara
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalijo verslus 30

Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas keičia iki šiol kartu valdyto verslo modelį ir savo...

Prekyba
2019.05.21
J. Oliverio restoranų veikla sustabdyta, pasiekta bankroto riba

Žymaus britų virėjo Jamie Oliverio restoranų tinklas „Jamie‘s Italian“, kuriame dirba daugiau nei 1.000...

Vadyba
2019.05.21
Klaipėda įmones kviečia „darbostogų“, siūlo specialias kainas

Klaipėdiečiai šiemet pristatė „Workation Klaipėda’19“ programą, kviesdami šiltuoju sezonu paslaugų sektoriaus...

Gazelė
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
Atlyginimas – savaime suprantama, ko dar darbuotojai tikisi iš įmonių Premium

Nors darbo užmokestis išlieka svarbus motyvacinis veiksnys, darbuotojai įmonėms kelia ir daugiau sąlygų.

Vadyba
2019.05.21
Po skandalų „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų 

Kadaise geriausia darboviete JAV laikytai bendrovei „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų. Jos...

Vadyba
2019.05.20
„Omberg“ turi naują vadovą 2

NT bendrovės „Omberg“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Petras Kirdeika, buvęs telekomunikacijų UAB „Cgates“...

Vadyba
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
„Amazon“ negandos dėl brutalių darbo sąlygų auga Premium 2

„Amazon“ – viena iš didžiųjų pasaulio inovatorių. Tačiau vienoje srityje ji progresyvumu nepasižymi – tiek...

Vadyba
2019.05.19
Papildoma veikla vienus verslus skandina, kitus - gelbsti 1

Verslininkai puikiai žino taisyklę, kad vienoje kraitelėje visų kiaušinių laikyti negalima. Todėl dažnas...

Gazelė
2019.05.19
Kaip vadovauti brandesnio amžiaus darbuotojams ir kaip juos motyvuoti

Bet kokio amžiaus darbuotojams reikia vadovybės dėmesio, supratimo bei paskatinimo. Kiekvienu amžiaus...

Vadyba
2019.05.18
Kada verslininkams bankrotas išeina į naudą Premium

Bankrotas daugeliui skamba tarsi nuosprendis, tačiau kartais jis – nesvarbu, savos įmonės ar buvusios...

Gazelė
2019.05.17
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Jaunimas sugeba užsidirbti ir švęsdamas 

Penktadienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko savo ateitį su verslu siejantys moksleiviai. Tai, kad jie...

Gazelė
2019.05.17
Andrius Baranauskas: „Krizė – ne problema, bet simptomas“ Verslo tribūna

Įmones ištinkančios krizės būna įvairios: dažniausiai netikėtos, kartais ilgalaikės, taip pat tokios, kurias...

Rinkodara
2019.05.17
„Telia“ įsikraustė į naują būstinę: sieks tapti „žaliausia“ bendrove Lietuvoje 16

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ įsikėlė į naują biurą, į kurį bendrovė investavo 5 mln. Eur.

Vadyba
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau