Biuro sienos efektyvumo negarantuoja

Apibendrinus apklausos, kurioje dalyvavo 3.100 dirbančiųjų, rezultatus „FlexJobs“ konstatuoja, kad tik 7% respondentų nurodė, jog biuras yra ta vieta, kurioje jie dirba efektyviausiai.

51% apklausos dalyvių pažymėjo, kad geriausiai dirbti jiems sekasi namuose. 8% biurą iškeistų į kavinę, bendradarbystės erdvę, biblioteką ar kokią kitą vietą. Dar 8% darbuotųsi ir biure, jei tai būtų galima daryti ne įprastomis darbo valandomis. 26% apklausos dalyvių nurodė, kad jie dirba biure tik todėl, kad neturi kito pasirinkimo.

65% tyrimo dalyvių mano, kad patys pasirinkę jiems priimtiną darbo vietą, dirbtų efektyviau, nei įprastame biure.

Mažiau trukdžių

Pagrindinės priežastys, dėl kurių darbuotojai linkę iškeisti biurą į kitą vietą yra sparčiai atlikti užduotis trukdantys kolegos, kiti trukdžiai, pavyzdžiui, skambantys telefonai, aplinkinių pokalbiai ir pan. Šie nusiskundimai nėra laužti iš piršto.

Gloria Mark, Kalifornijos universiteto (JAV) Donaldo Brento Informatikos ir kompiuterijos mokyklos docentė, drauge su kolegomis tiria ir trukdžius darbe.

„Mūsų tyrimai rodo, kad vidutiniškai darbuotojas prie vienos užduoties dirba 3 minutes ir 5 sekundes. Tada jį arba kas nors pertraukia, arba jis pats atsitraukia nuo darbo“, — pabrėžia p. Mark.

Pasak jos, mėginant įvertinti, kiek užtrunka, kol darbuotojas vėl grįžta prie pradėtos užduoties, skaičiuotos tik tos, prie kurių grįžtama tą pačią dieną.

„Gera žinia ta, kad 81,9% atvejų darbuotojai tą pačią dieną vėl imasi užduočių, nuo kurių buvo atitraukti. Tačiau vidutiniškai darbuotojai užtrunka 23 minutes ir 15 sekundžių, kol imasi tos pačios užduoties. Be to, tyrimas parodė, kad kai žmogus atitraukiamas nuo darbo, prie pirminės užduoties jis grįžta tik po poros kokių nors kitų užsiėmimų“, — tyrimo rezultatais dalijasi p. Mark.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::9a0eb2a0-3a37-4ca1-8237-0f8fbb8a011d

Patrauklu tėvams

Lanksčiomis darbo sąlygomis apibūdinamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas pats priima sprendimus savo kompetencijų ribose ir tam tikrą sutartą valandų skaičių gali dirbti ne biure. Lygiai taip sutariama, kuriomis valandomis, kai darbuotojas dirba ne biure, jis yra pasiekiamas tam tikromis ryšio priemonėmis.

Apklausa rodo, kad labiausiai tokiomis lanksčiomis darbo sąlygomis džiaugtųsi dirbantys tėvai. Specialistai pažymi, kad lankstus darbo grafikas yra viena iš didžiausių nepiniginių motyvavimo priemonių daugeliui dirbančiųjų. Ypač tai esą svarbu jaunajai kartai, kuri prireikus dirba tiek, kiek reikia, tačiau vargiai suprastų reikalavimą „atsėdėti“ darbo valandas biure, kai krūvis sumažėja.

Tad nieko keista, kad nelanksčios darbo sąlygos bent jau dalį darbuotojų paskatina dairytis kito darbdavio. Kiek daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad yra metę darbą, nes jiems stigo lankstumo. 14% apklausos dalyvių pažymėjo, kad dėl tos pačios priežasties yra svarstę mesti darbą. Beveik penktadalis apklaustųjų tikino, kad dėl nelanksčių darbo sąlygų kaip tik galvoja pasidairyti naujo darbdavio.

Beje, 81% apklausos dalyvių pažymėjo, kad turėdami galimybę dirbti ne tik biure, jie būtų lojalesni esamai darbovietei.

Aukotų ir atlygį

Dirbantieji pažymi, kad dėl galimybės dirbti iš namų, jie būtų linkę leistis ir į tam tikrus kompromisus. Trečdalis nurodė, kad dėl laisvesnių darbo sąlygų jie atsisakytų nuo 10 iki 20% atlyginimo. 22 % tikino, kad atsisakytų atostogų, o 15% sutiktų, jog darbdavys nemokėtų pensinio draudimo įmokų.