Išeitis nenorintiems dirbti namuose: pranašumų nestinga

Publikuota: 2015-12-26
Artūras Bulota, vienas iš UAB „Buro LT“, valdančios bendradarbystės centrą „Talent Garden Kaunas“, įkūrėjų: „Bendradarbystė yra ateitis, prasidėjusi vakar. Laisvai samdomų darbuotojų nuolat daugėja, gabūs žmonės nebenori dirbti korporacijoms, tačiau jiems reikia bendros erdvės profesinei veiklai.“ Algio Barzdžiaus (VŽ) nuotr.
Artūras Bulota, vienas iš UAB „Buro LT“, valdančios bendradarbystės centrą „Talent Garden Kaunas“, įkūrėjų: „Bendradarbystė yra ateitis, prasidėjusi vakar. Laisvai samdomų darbuotojų nuolat daugėja, gabūs žmonės nebenori dirbti korporacijoms, tačiau jiems reikia bendros erdvės profesinei veiklai.“ Algio Barzdžiaus (VŽ) nuotr.
 

Suskaičiuoti, kiek žmonių pasaulyje dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai, vargiai įmanoma. Tačiau tendencija aiški – kasmet jų daugėja. Nenorintieji dirbti namuose ar kavinėse kuriasi bendradarbystės erdvėse – čia, rodo tyrimai, darbuotojai jaučiasi puikiai.

Šarūnas Legeckas, UAB „CodeIn“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų, prieš kelias savaites atsisakė biuro ir persikėlė į „Pakrantės“ kūrybinių industrijų centrą, esantį Vilniaus Valakampių rajone, kuris siūlo ir bendradarbystės (angl. coworking) erdvę.

Paklaustas, kas lėmė tokį sprendimą, p. Legeckas vardija bent keletą priežasčių. Pirmiausia jaunos bendrovės kolektyvas tai padidėja, tai sumažėja, kam nors tenka išvykti į ilgalaikes komandiruotes.

„Turint biurą, tenka mokėti už jį visą. Bendradarbystės erdvėse viskas organizuojama daug lanksčiau. Prireikus galima nuomoti daugiau ar mažiau darbo vietų. Jei tektų keisti biurą, užtruktume jo ieškodami, be to, varžytų įsipareigojimai. Kartais tenka turėti ir savo baldus. Pigesniuose biuruose ne visuomet tinka kokybė, tenka pasirūpinti administraciniais, buitiniais reikalais, o bendradarbystės erdvėse dėl to nereikia sukti galvos“, — motyvus rikiuoja p. Legeckas.

Populiaryn

Bendradarbystės judėjimą pasaulyje stebinčio ir tiriančio portalo „Deskmag.com“ naujausiais duomenimis, 2013 m. pasaulyje veikė 3.400 tokių darbo erdvių. Šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 7.800, jomis naudojasi per 0,5 mln. asmenų.

Tokia augimo tendencija, pasak Dariaus Žakaičio, vieno iš „Vilnius Tech Park“ projekto vykdytojų, veikiausiai išliks, nes vis daugiau specialistų renkasi laisvai samdomą darbą ir dalis jų nori kurtis bendradarbystės erdvėse.

„Bendradarbystė yra ateitis, prasidėjusi vakar. Laisvai samdomų darbuotojų nuolat daugėja, gabūs žmonės nebenori dirbti korporacijoms. Pasaulio globalumas nebėra tik skambi frazė. Mūsų nariai dirba Italijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Amerikoje. Talentų eksportas vyksta iš Kauno“, — kalba Artūras Bulota, vienas iš UAB „Buro LT“, valdančios bendradarbystės centrą „Talent Garden Kaunas“ (TAG Kaunas), įkūrėjų.

Pranašumų nestinga

Kalbėdamas apie motyvus biurą iškeisti į bendradarbystės erdvę p. Legeckas greta lankstumo ir patrauklios mažai įmonei kainos vardija ir daugiau pranašumų.

„Mažos bendrovės, kuri dirba su internetiniais užsienio projektais, darbuotojams trūksta bendravimo su daugiau žmonių. Bendradarbystės erdvėje susipažinome su kitais nariais, dalijamės patirtimi, matome, kaip dirba ir mąsto aplinkiniai. Be to, su kompanija tiesiog linksmiau“, — šypsosi p. Legeckas.

Yra ir kitų priežasčių, kodėl rinkosi „Pakrantės“ bendradarbystės erdvę: galimybė be vargo pasistatyti automobilį. Nuo darbų neatitraukia miesto šurmulys.

Tiesa, p. Legeckas pripažįsta, kad kartais savo biuro norėtų, nes šis būtų tinkamesnis kad ir asmeniniams pokalbiams su klientais.

„Manau, bendradarbystės erdvė vargiai tiktų didesnėms įmonėms ar komandoms. Sakyčiau, kad didžiausias galimas kolektyvas – 5–7 žmonės“, — svarsto jis.

Darbuotojai klesti

„Mes ilgus metus tyrėme, kokioje aplinkoje darbuotojai jaučiasi geriausiai. Bendradarbystės erdvės turi kai ką išskirtinio. Mus nustebino, kad tokių erdvių darbuotojai, vertindami savo gerovę, renkasi įvertį „6“ 7 balų skalėje ir yra vidutiniškai visu balu aukščiau, palyginti su tais, kurie dirba įprastuose biuruose. Tai buvo taip netikėta, kad surinktus duomenis peržiūrėjome dar kartą“, — „Harvard Business Review“ žurnale nuostaba dalijasi dr. Gretchen Spreitzer, Mičigano universiteto Rosso verslo mokyklos tyrėja.

Analizuodami gerovės dirbant bendradarbystės erdvėse priežastis, ši mokslininkė ir kolegos sako, kad laisvai samdomi specialistai, kurių vis daugėja, dažniausiai dirbti renkasi namus ar greta jų esančias kavines. Deja, dirbantieji namuose neretai jaučiasi per darbo dieną turintys suskubti atlikti ir visus namų ruošos darbus. Kavinės taip pat vargiai tinka ilgiau susitelkti į užduotis dėl triukšmingos aplinkos. Be to, ir vienu, ir kitu atveju ilgainiui ima stigti paprasčiausio bendravimo, jausmo, kaip mini p. Legeckas, kad priklausai didesnei bendruomenei.

„Ryšiai su kitais bendros darbo erdvės nariais yra rimta priežastis, kodėl žmonės sutinka mokėti už darbo vietą, užuot dirbę iš namų nemokamai“, — nurodo p. Spreitzer.

Nauji ryšiai

„Deskmag.com“ naujausio tyrimo duomenimis, 60% bendradarbystės erdvių narių vieni iš kitų tikisi, kad bus dalijamasi naujomis idėjomis, 55% mano, kad čia galės sulaukti ir naujų darbo pasiūlymų ar galimybių prisidėti prie naujų projektų.

Pasak p. Legecko, glaudesnis ryšys su aplinkiniais priklauso nuo įmonės veiklos, tačiau tokios erdvės yra tinkama vieta pasidairyti naujų klientų.

„Mes dirbame su užsienio projektais, tačiau mums pravartu sutikti įvairių sričių žmonių, su jais dalytis patirtimi ir idėjomis, išgirsti kitokią nuomonę. Čia sukuriama galimybė pažvelgti į projektą kitomis akimis, kitu kampu“, — kalba p. Legeckas.

Bendradarbiavimo galimybę, kaip vieną iš tokių erdvių pranašumų, nurodo dauguma užsienyje veikiančių bendradarbystės erdvių valdytojų. Ponas Bulota dalijasi kiek kitokia patirtimi.

„Nuo pat pradžios turėjome viziją, kad „TAG Kaunas“ nariai galėtų dirbti tarpusavyje. Realybė yra kiek kitokia: įsivaizduokite keliolikos skirtingų šakų sportininkus, kurie atsiduria futbolo stadione ir treneris liepia jiems žaisti. Mums prireikė pusmečio iki pirmųjų mažųjų projektų tarp narių“, — pasakoja p. Bulota.

Ir renginiai

Ponas Legeckas patvirtina, kad jam itin svarbios bendradarbystės erdvių valdytojų siūlomos papildomos paslaugos: paskaitos, seminarai, susitikimai su galimais investuotojais.

„Paskaitų, seminarų būna. Greta yra investuotojų, kurie atsiveža įdomių žmonių. Pasitaiko progų su jais susitikti ir pristatyti savo idėjas“, — kalba jis.

Ponas Bulota pabrėžia nuo pat pradžių žinojęs, kad vien erdvės nuoma užsiimanti įmonė rizikuoja dirbti nerentabiliai.

„Dirbame be ES ar kitų projektinių pinigų, todėl veiklos plane nuo pat atidarymo numatėme papildomos veiklos: mokymą, infrastruktūros nuomą kitiems organizatoriams, konferencijas, renginių ciklus“, — vardija p. Bulota.

Jis skaičiuoja, kad papildomomis paslaugomis naudojasi apie trečdalis rezidentų, tačiau sunku nuspėti, kuriam koks renginys pasirodys įdomus.

„Kas atrodys svarbu architektui, nebūtinai turi tikti žaidimų kūrėjui, o kartais priešingai — konferencijų ar paskaitų temos kviečia skirtingų sferų kolegas bendrai diskutuoti“, — pasakoja p. Bulota.

Prieš metus bendradarbystės erdvę Kaune įkūrusi bendrovė jau visiškai suformavo ir kitų metų renginių tinklelį, kuriame numatytas ir tarptautinis festivalis, mažoji konferencija laisvai samdomiems specialistams, miestiečiams skirtas renginys.

„TAG Kaunas“ šiuo metu siūlo tris mėnesio nuomos planus už 79 eurus, 129 eurus ir 159 eurus. Ponas Bulota nurodo, kad buvo svarstyta įvesti nuomos planą, pagal kurį būtų mokama tik už bendradarbystės erdvėje praleistas valandas, tačiau jo neprireikė, nes bendro darbo erdvė visiškai užpildyta, o dauguma yra pasirinkę brangiausią narystės planą.

„Nemažai konsultuojame kolegas, pradedančius šią veiklą ar jau plėtojančius bendro darbo erdves, dalijamės žiniomis. Logiška, kad mums norint plėstis kitas žingsnis turėtų būti į Vilnių“, — planais dalijasi p. Bulota.

Kitų metų vasaros pradžioje į bendradarbystės erdvę planuoja pakviesti ir „Vilnius TechPark“.

„Dar tik dėliojant koncepciją supratome, kad tokios erdvės poreikis labai didelis. Startuoliams tai atveria galimybę dirbti greta bendraminčių, vietoje rasti reikalingas paslaugas, plėsti kontaktų tinklą, dalyvauti susitikimuose su užsienio rizikos kapitalo fondais ir kituose renginiuose. Rizikos kapitalo fondai ir akceleratoriai nuolat ieško perspektyvių startuolių, taigi jiems ši erdvė taip pat aktuali. Todėl „Vilnius TechPark“ bus įrengta iki 100 vietų bendro darbo erdvė“, — planais dalijasi p. Žakaitis.

Ir rinkodarai

Tarptautinės svetainių internete kūrimo platformos valdytoja „Wix“ bendradarbystės erdvę turi Niujorke. Ja nemokamai gali naudotis tie, kurie yra „Wix“ klientai, t. y. turi interneto svetainę, veikiančią „Wix“ platformos pagrindu.

Monika Laukaitė, „Wix“ vadovė Lietuvoje, sako, kad šios erdvės paskirtis – įvairi. Pirmiausia joje susitinkama su „Wix“ klientais. Prireikus ir konsultuojama, kaip susikurti funkcionalią ir gražią svetainę internete.

„Drauge atsiranda galimybė stebėti, kaip klientai naudojasi mūsų produktu, kaip mums reikėtų jį tobulinti. Taip gauname gyvą grįžtamąjį ryšį“, — pasakoja p. Laukaitė.

Pasak jos, bendrovės klientai yra tie, kuriems per brangu samdyti profesionalius programuotojus, kad sukurtų svetainę internete. Dažniausiai tai menininkai, fotografai, mažų šeimos verslų savininkai.

„Manau, tokių erdvių poreikis tik didės. Svarstome atidaryti bendradarbystės erdvę ir jau išsinuomojome papildomas patalpas Rotušės aikštėje Vilniuje. Pirmiausia planuojame ten rengti susitikimus su klientais, kurie turi ar nori susikurti svetainę su „Wix“. Taip pat tai bus erdvė technologiniams sambūriams“, — aiškina p. Laukaitė.

Beje, „Deskmag.com“ duomenimis, bendradarbystės erdvių kūrėjai visame pasaulyje neretai naujam gyvenimui prikelia nebenaudojamus pastatus: 49% bendram darbui naudojamų erdvių buvo sukurtos pastatuose, kurie buvo nenaudojami bent 6 mėnesius, o 48% visų pastatų yra senesni nei 24 metų.

Pasak p. Žakaičio, istorines erdves bendradarbystei pritaikys ir „Vilnius Tech Park“.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 15 d.

infogr.am::infogram_0_coworking-7529914

infogr.am::infogram_0_coworking_lukesciai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Amazon“ negandos dėl brutalių darbo sąlygų auga Premium 1

„Amazon“ – viena iš didžiųjų pasaulio inovatorių. Tačiau vienoje srityje ji progresyvumu nepasižymi – tiek...

Vadyba
07:36
Papildoma veikla vienus verslus skandina, kitus - gelbsti

Verslininkai puikiai žino taisyklę, kad vienoje kraitelėje visų kiaušinių laikyti negalima. Todėl dažnas...

Gazelė
06:34
Kaip vadovauti brandesnio amžiaus darbuotojams ir kaip juos motyvuoti

Bet kokio amžiaus darbuotojams reikia vadovybės dėmesio, supratimo bei paskatinimo. Kiekvienu amžiaus...

Vadyba
2019.05.18
Kada verslininkams bankrotas išeina į naudą Premium

Bankrotas daugeliui skamba tarsi nuosprendis, tačiau kartais jis – nesvarbu, savos įmonės ar buvusios...

Gazelė
2019.05.17
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Jaunimas sugeba užsidirbti ir švęsdamas 

Penktadienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko savo ateitį su verslu siejantys moksleiviai. Tai, kad jie...

Gazelė
2019.05.17
Andrius Baranauskas: „Krizė – ne problema, bet simptomas“ Verslo tribūna

Įmones ištinkančios krizės būna įvairios: dažniausiai netikėtos, kartais ilgalaikės, taip pat tokios, kurias...

Rinkodara
2019.05.17
„Telia“ įsikraustė į naują būstinę: sieks tapti „žaliausia“ bendrove Lietuvoje 15

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ įsikėlė į naują biurą, į kurį bendrovė investavo 5 mln. Eur.

Vadyba
2019.05.17
Pirmoji bauda pagal BDAR – kokias pamokas turi išmokti verslas 12

Lietuvoje skirta pirmoji bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Teisininkai...

Paslaugos
2019.05.16
Konstitucinis Teismas: Seimo sprendimas tirti LRT veiklą pažeidė žodžio laisvę 19

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė...

Verslo aplinka
2019.05.16
Ieškoma komercijos atašė Kinijoje ir Suomijoje  5

Lietuvos Vyriausybė ieško komercijos atašė Kinijoje ir Suomijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Vadyba
2019.05.16
Darbo rinkos pokyčiai: ar amžius tikrai trukdo karjerai Premium

Nors darbuotojų amžiaus kaip svarbaus kriterijaus darbdaviai nemini, brandesni darbuotojai prasitaria, kad ne...

Vadyba
2019.05.16
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas: visi darbdaviai turės vesti darbo laiko apskaitą Premium 6

Antradienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad visi Europos Sąjungos darbdaviai turi...

Vadyba
2019.05.15
Smulkios įmonės bankrutuoja tyliai, bet tai nereiškia verslo pabaigos Premium

Jei verslas ima buksuoti, o dar „padeda“ ir veiksniai iš išorės, dažnai nelieka nieko kito, kaip skelbti...

Gazelė
2019.05.15
Koks yra geriausias amžius būti vadovu 3

Nors mūsų smegenys pradeda trauktis jau sulaukus 20-ies, mūsų pažintiniai gebėjimai gali išlikti tokie patys...

Vadyba
2019.05.14
Moksleivių mugės regionuose – rankų darbas, ekologija ir kitoks žvilgsnis į kasdienius produktus Verslo tribūna

Praūžus Sostinės „Lietuvos Junior Achievement“ moksleivių bendrovių, startuolių mugei, dar kelios regioninės...

Vadyba
2019.05.14
Akcijų opcionams – pajamų mokesčio lengvatos Premium 1

Seimą pasiekė Vyriausybės pataisos, kurias priėmus, darbuotojams nereikėtų mokėti pajamų mokesčio iš karto,...

Finansai
2019.05.14
Sprendimas dėl CEO algos: 7 svarbūs veiksniai Premium

Nustatyti darbuotojui teisingą atlygį dažnai yra nelengva, tačiau sutarimas dėl naujo CEO algos – dar...

Vadyba
2019.05.14
Net smulkios įmonės valdyba padeda legviau rasti investicijų ir išvengti rizikų Premium

Vis dažniau verslininkai, įsukę įmonės veiklą, pasitraukia nuo tiesioginio vadovavimo ir priimant sprendimus...

Gazelė
2019.05.14
„Sostų karai“ darbdaviams kainuoja 3,3 mlrd. USD 2

Televizijos serialo „Sostų karai“ populiarumas gali JAV darbdaviams atsieiti iki 3,3 mlrd. USD, rodo tyrimas.

Vadyba
2019.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau