Kažkas papuvo universitetų karalystėj?

Publikuota: 2015-12-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU rektorius

Nerimstantys ginčai tarp „filosofų“ ir „pramonininkų“, politikų blaškymasis tarp studijų „kokybės“ ir „prieinamumo“, sudriskusio universitetų tinklo „optimizavimas“, paklydusiųjų tarp universitetų ir sveiko proto dejonės viešojoje erdvėje, iš didelio rašto išvykę iš krašto abiturientai ir iš mažo rašto komentuojantys interneto klientai – visa tai tarytum byloja apie gilėjančią Lietuvos aukštojo mokslo krizę, kurios priežasčių visų pirma reikia ieškoti mūsų vertybėse.

Ta proga verta prisiminti paprastus vertybinius dalykus, kurie šimtmečius formavosi Europoje – šiuolaikinės civilizacijos lopšyje. Daugelį atsakymų į vertybinius klausimus galima rasti Edinburgo universiteto profesoriaus emerito Geoffrey Boultono paskaitoje „Kam reikalingi universitetai?“, kurią neseniai jo maloniu sutikimu paviešinome Vilniaus universiteto naujienų portale.

Mąstymas ar specialybė?

Ši dilema atsiranda dėl netinkamai ir ne vietoje vartojamo jungtuko „ar“. Atsakymas yra juokingai paprastas: universitetai yra skirti tam, kad talentingi jaunuoliai gautų ir tą, ir tą. Būtent išugdyto gebėjimo analizuoti, kritiškai vertinti bei giliai suprasti dalykus ir gautų profesinių žinių bei įgūdžių derinys ir yra, anot Boultono, ta stebuklinga „alchemija“, kuri yra svarbiausia pažangos varomoji jėga.

Profesinės žinios ir įgūdžiai yra reikalingi tam, kad universiteto absolventas sugebėtų iškart įsitraukti į esamą darbo rinką, tačiau žinios greitai sensta, o darbo rinka kinta. Tuo tarpu išlavintas protas pravers prisitaikant prie kintančio pasaulio ir reaguojant į iššūkius, kuriuos šiandien sunku numatyti. Čia verta prisiminti garsią Alberto Einsteino mintį, kad vaizduotė yra svarbesnė už žinias, nes pastarosios yra ribotos, o pirmoji yra beribė. Jaunuoliui, siekiančiam vien profesinių žinių ir įgūdžių, neverta gaišti laiką universitete ir rašinėti laiškų ministrei, tam yra kitokios mokymo įstaigos.

Dalykiškumas ar tarpdalykiškumas?

Tarpdalykinių studijų svarba dažnai suprantama kaip kelių profesijų įgijimas, universiteto auklėtiniui palengvinantis kelią į darbo rinką, o darbdaviui padedantis vienu šūviu nušauti du zuikius. Pasigirsta ir kritiškų balsų, kad dėl tokio „dvejinimosi“ esą nukenčia profesinio pasirengimo kokybė. Tačiau moderniuose universitetuose į tai žiūrima daug plačiau – kaip į mąstymo galimybių išplėtimą, mąstymo, kuris leidžia persijungti iš vienos dalykinės srities į kitą, ugdymą, taip pat kaip į naujų pažinimo erdvių ties skirtingų mokslų sandūra atvėrimą. Kitais žodžiais tariant, tarpdalykinės studijos skirtos ne tiek tam, kad studentas gautų dvigubą žinių ir profesinių įgūdžių bagažą, bet labiau tam, kad jo galva gebėtų sintezuoti žinias, persijungti į šiandien dar neegzistuojančias mąstymo kategorijas ir įsisavinti ateityje atsirasiančias profesijas.

Mokslas ar verslas?

Universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų įtaka verslui tradiciškai yra suprantama per daug tiesmukai. Moksliniai tyrimai universitete visų pirma yra reikalingi tam, kad būtų galima kaupti ir gryninti žinias, sužadinti studentų vaizduotę ir parengti juos veikti sunkiai numatomoje ateityje. Tuo tarpu tiesioginis universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų poveikis ekonomikai yra nedidelis net tokiose valstybėse kaip JAV.

Boultonas cituoja neseną McKinsey pasaulinio instituto išvadą, kad pagrindinis ūkio augimo variklis yra „gabių žmonių atliekama technologijų sklaida po didžiuosius ekonomikos žaidėjus ir tų pačių gabių žmonių kuriamos su technologijomis nesusijusios inovacijos“. Kitais žodžiais tariant, didžiausią įtaką verslui daro ne tiesioginis mokslinių tyrimų rezultatas, o į verslą atėję tuose tyrimuose dalyvavę universitetų absolventai, kurie greta profesinių įgūdžių yra gavę išlavintą instinktą suprasti ir ieškoti prasmės.

Kita vertus, universitetai yra socialiai atsakingos institucijos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl jų pareiga yra padėti verslui savo kompetencijomis ir infrastruktūros galimybėmis. Mokslininkas neturi teisės atsisakyti suteikti tyrimų paslaugas verslui. Taip pat, jei vedamas smalsumo ir pažinimo aistros jis atranda ką nors praktiško, jo neatsiejama pareiga yra pasirūpinti, kad šios žinios taptų viešuoju ar privačiuoju gėriu. Todėl universitetų mokslininkai patentuoja ir licencijuoja išradimus, kuria pradedančiąsias įmones, konsultuoja įmones ir įstaigas, rašo straipsnius profesinėje ir mokslo populiarinamojoje spaudoje, dalyvauja socialinėje ir kultūrinėje plėtroje.

Internetas ar auditorija?

„Tinklinio universiteto“ koncepcija yra kai kurių entuziastų aukštinama panacėja, atvesianti į visuotinį išsilavinimą ir klestėjimą. Tačiau, anot Boultono, šios koncepcijos esmė mažai kuo skiriasi nuo greito maisto restoranų tinklo, kur standartinis produktas brukamas standartinį skonį turintiems valgytojams. Tikras universitetas yra skirtas talentams ugdyti, o kiekvienas talentas yra savitas ir nestandartinis; talentui „greito maisto restoranas“ netinka. Todėl internetinės studijos yra naudingos universitete tiek, kiek jos išvaduoja dėstytojus nuo rutininių, standartinių dalykų dėstymo ir leidžia jiems daugiau laiko skirti individualiam darbui su talentais.

Senas ar jaunas?

Universitetas yra vieta, kur naujos žinios randasi susiduriant skirtingoms idėjoms ir protams. Čia turi dirbti įvairaus amžiaus dėstytojai ir mokslininkai, nes patirties ir išminties sandūroje su jaunatviška energija randasi nuostabūs dalykai. Garsusis Silicio slėnis prasidėjo nuo to, kad Nobelio laureato profesoriaus Shockley auklėtiniai nesutiko su jo pesimistine nuomone apie silicio elektronikos perspektyvas ir šalia gimtojo Stenfordo unversiteto įkūrė savo įmonę („Fairchild Semiconductors“).

Ne veltui sakoma, kad jei senas profesorius teigia ką nors esant įmanoma, ko gero, tai išties yra įmanoma, bet jei jis teigia ką nors esant neįmanoma, vis dėlto tai, matyt, yra įmanoma. Tačiau kas kitas, jei ne jis, paskatina diskusiją, kurios metu talentingi jaunuoliai išmoksta abejoti, kritikuoti, suprasti ir pasitikėti savo žiniomis bei intuicija?

Pamankštinus smegenines senų kaip pasaulis universitetinių vertybių aiškinimusi, lengviau suvokti „tautinius universitetų ypatumus“ ir paieškoti atsakymų į mums, paskutiniams Europoje krikštytiems, paskutiniams išmokusiems rašto ir pirmutiniams eilėje prie „struktūrienos“ dalybų,rūpimus klausimus.

Išsilavinimas ar diplomas?

Pirmaudami Europoje pagal studijuojančių universitetuose jaunuolių procentus, klumpam lygioj vietoj. Šalis su milžiniška gyventojų, turinčių universiteto diplomą, bet stokojančių tikro universitetinio išsilavinimo, dalimi apgaudinėja save ir kitus. O melo kojos trumpos – po tariamu patrauklumu investuotojams ir studijų „prieinamumu“ naiviems tautiečiams iš tikro slypi universitetinio išsilavinimo devalvavimas, nekompensuojamas gabiausių žmonių praradimas, ribotas gebėjimas kurti aukštesnę pridėtinę vertęir adekvačiai reaguoti į iššūkius.

Kiek Lietuvai reikia universitetų ir studijų programų? Lygiai tiek, kiek šalis pajėgi išmokslinti talentų, aprūpintų stebuklingu dviejų dalykų – gebėjimo bei noro gilintis į esmę ir profesinio parengimo, leidžiančio įsilieti į darbo rinką – lydiniu, o ne indulgencija nuo fizinio darbo, vadinama diplomu. Šitoks požiūris leistų greta egzistuoti dideliam ir mažam, specializuotam ir daugialypiam, moderniam ir klasikiniam universitetams.

Užuot desperatiškai stengiantis sulopyti nykstančių universitetų „tinklą“, galima, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, sukurti rimtą universitetų tinklaveiką virtualioje erdvėje, tinklaveiką, kuri leistų standartinius dalykus dėstyti naudojant pačius geriausius masinius internetinius kursus, o sutaupytą dėstytojų laiką ir kitus išteklius skirti nestandartiniam unikalių talentų ugdymui.

Kokybė ar kiekybė?

Atsakymas į šį klausimą, atrodytų, paprastas. Universitetai yra skirti talentams ugdyti, o ir dėstyti juose ne kiekvienam duota. Kokybė ir kiekybė, ypač esant ribotiems ištekliams, yra nesuderinami dalykai. Aukštojo mokslo prieinamumui didinti receptas yra senas ir paprastas – kolegijos.

Atlyginimas ar garbė?

Ne paslaptis, kad universitetuose dėstytojai mokslininkai dirba ne vien už atlyginimą. Tyrėjo smalsumo ir aistros suprasti tenkinimas, taip pat džiaugsmas matyti savo paties išlavintų talentų pasiekimus yra ne mažesnė paskata, kuri remiasi vertybėmis. Kitaip tariant, čia dirbama tiek už pinigus, tiek už garbę. Tačiau viskam yra ribos – valstybei egoistiškai eksploatuojant vertybinę paskatą, padariniai bus labai liūdni.

Talentai ir talentų ugdytojai neina į gatves, nestreikuoja. Jie tyliai „balsuoja kojomis“ – neišgyvendami vien iš dvasinių vertybių kraunasi lagaminus ir keliauja ten, kur garbė suprantama kitaip nei kompensacija už nepakeliamą darbo krūvį ir socialinį užribį.

Akademinio skurdo pateisinti nėra kuo. Kenyattos universitete (antro tūkstantuko pabaiga pasauliniame reitinge) Kenijoje (vienam gyventojui tenkantis BVP – 1.358 JAV doleriai) profesoriaus atlyginimas yra apie 1.500 eurų plius butpinigiai ir kelionpinigiai nuvykti į darbą. Vilniaus universitete (501–550 vieta) Lietuvoje (16.445 JAV dolerių) profesoriaus atlyginimas nesiekia 1.200 eurų ir jokių „-pinigių“.

Nuo 2009 m. šalyje vidutinis atlyginimas išaugo 13,5 proc., o studijų krepšeliai vidutiniškai buvo indeksuoti tik apie 0,5 proc. Kitaip tariant, vieniems (dirbantiems universitetuose) vertybinės garbės prisidėjo 13 proc., o kitiems (skirstantiems valstybės išteklius) jos, matyt, tiek pat sumažėjo.

Taigi kas papuvę lietuviškojoje universitetų karalystėje? Visų pirma – tai vertybinis pamatas. Pasiklydus vertybėse, sunku suformuoti veiksmingą valstybės strategiją, susiorientuoti taktiniuose ir operatyviniuose valdymo lygmenyse. Pamatinių vertybių nepaisymas pasireiškia sumaištimi mintyse ir veiksmuose, ėda universitetų sistemą iš vidaus ir daro ją pažeidžiamą iš išorės.

Lietuvos universitetų sistema yra draskoma prieštaringų nuostatų, niekaip neapsisprendžiant, ar ji yra vienas iš svarbiausių visuomenės branduolių ir pažangos variklių, ar našta valstybei ir socialinis darinys, kuriam negalima leisti nuskęsti, idant nepablogėtų kokie nors rodikliai. Laimei, universitetinės vertybės išlieka, tik galvas susitvarkyti belieka.

Prof. Artūras Žukauskas yra Vilniaus universiteto rektorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
10 finansiškai neskausmingų būdų padėkoti darbuotojui Premium

Vienas paprasčiausių būdų pakelti darbuotojo laimės, savivertės ir motyvacijos lygį – jam padėkoti. Tačiau,...

Vadyba
12:45
Statybų srityje dirbanti Guoda moksleiviams siuntė svarbią žinutę: netikėkite, jei kas nors mano, kad jūs kažko negalit Verslo tribūna

Ar jauna šviesiaplaukė gali sėkmingai vadovauti statybų projektams?  Tarp statybų srityje dirbančių šeimos...

Vadyba
11:32
„DB Schenker“ centralizavo įmonių valdymą Baltijos šalyse Premium

Vokietijos geležinkeliams priklausanti transporto ir logistikos grupė Baltijos šalyse įvykdė vadovybės...

Smulkios kalėdinės dovanos gali virsti interesų konfliktais Premium

Didesnės ar mažesnės dovanos viešojo ir privataus sektoriaus klientams, suinteresuotiems asmenims gali virsti...

Finansai
2019.12.05
„Euroapotheca“ turi naują vadovą ir valdybą

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione veikiantis vaistinių tinklas „Euroapotheca“ suformavo naują...

Vadyba
2019.12.04
Pasikeitimai Civilinės aviacijos asociacijos valdyboje

Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA), vienijanti aviacijos pramonės atstovus, išrinko naują valdybos...

Vadyba
2019.12.04
Pinigų talentų idėjoms visada bus, bet ar bus talentų Premium 1

Pastaraisiais metais verslas vis dažniau kalba apie socialinę atsakomybę, tvarias investicijas ir būtinybę iš...

Vadyba
2019.12.04
Vilniečius ir miesto svečius kviečia į mugę: po kalėdine egle – moksleivių kurtų verslų produkcija Verslo tribūna

Šį šeštadienį, gruodžio 7-ąją, Vilniaus rotušėje susirinks daugiau nei 250 dar mokyklose verslus kuriančių...

Vadyba
2019.12.03
Darbdavio įvaizdis: kaip galima matuoti investicijų grąžą

Kokią patirtį darbdaviai kuria esamiems, kaip apie tą patirtį geba papasakoti galimiems darbuotojams ir yra...

Vadyba
2019.12.03
Berlyno lietuviai perprato, kaip ten geriausiai ieškoti verslo partnerių Premium

Vis daugiau lietuvių verslą kuria Berlyne, nes šis miestas – vienas patraukliausių tiek startuoliams, tiek...

Gazelė
2019.12.03
Chaosas rimsta: kokių atlyginimo pokyčių tikėtis 2020-aisiais Premium 2

Šalies atlyginimų rinka išlieka chaotiška, bet pastebima ir teigiamų poslinkių. Įmonės vis profesionaliau...

Vadyba
2019.12.02
Turtingiausia pasaulyje šeima – „Walmart“ savininkai Premium

70.000 USD per minutę, 4 mln. USD per valandą, 100 mln. USD per dieną – tiek įkrenta į JAV prekybos tinklą...

Vadyba
2019.11.30
Po nesėkmingo ketvirčio „LG Electronics“ pakeitė bendrovės vadovus

Pietų Korėjos prietaisų milžinė „LG Electronics“ ketvirtadienį pakeitė generalinį direktorių ir daugybę kitų...

Technologijos
2019.11.29
Verslui reikia postūmio? Išleiskite vadovą atostogų Premium

Kai geriausius rezultatus demonstruojančius darbuotojus įmonė išleidžia atostogų, laimi ir kolegos, ir visa...

Vadyba
2019.11.29
„Gazelė 2019“ nugalėtoja: verslą pradėjau nuo nekompetencijos Premium

Sparčiausiai šalyje augusios įmonės „Mano linija“ vadovė neslepia, kad didmeninė prekyba, kuria bendrovė...

Gazelė
2019.11.27
Geidžiamiausių darbdavių mokamos algų medianos spalio mėnesį

Naujausi „Sodros“ duomenys skelbia, kokias algų medianas spalio mėnesį mokėjo geidžiamiausi šalies darbdaviai.

Vadyba
2019.11.27
Šlubuojanti darbuotojų psichinė sveikata kainuoja milijardus: įmonių sprendimai Premium

Nors perdegimui, stresui, depresijai gydyti išleidžiami milijardai, kalbėti apie emocinę sveikatą verslo...

Vadyba
2019.11.27
Vidutinė alga „į rankas“ trečiąjį ketvirtį – 834 Eur

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad vidutinis atlyginimas „į rankas“ trečiąjį šių metų ketvirtį siekė...

Vadyba
2019.11.26
Vienas verslininkas – kelios įmonės: kodėl verta atskirti veiklas Premium 1

Sparčiausiai augančios įmonės susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau kai kurie sprendimai būdingi visoms...

Gazelė
2019.11.26
„Visma Lietuvos“ patirtis: kodėl įmonei naudinga atsisakyti vadovų Premium 3

Laikais, kai įmonės greitis ir lankstumas tampa pagrindiniu koziriu konkurencinėje kovoje, bendrovės iš...

Vadyba
2019.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau