Užsienio investicijos vilioja iš Lietuvos

Publikuota: 2015-11-29
Vaidas Adomauskas, „WoraPay“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų: „Jeigu reikės pritraukti daugiau kapitalo plėtrai, tai daryti bus gerokai lengviau įsikūrus tokioje rinkoje, kuri yra pažįstama investuotojams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Vaidas Adomauskas, „WoraPay“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų: „Jeigu reikės pritraukti daugiau kapitalo plėtrai, tai daryti bus gerokai lengviau įsikūrus tokioje rinkoje, kuri yra pažįstama investuotojams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Jei siekiate pritraukti užsienio rizikos kapitalo fondo investicijų, tikėtina, kad viena keliamų sąlygų bus perkelti verslą į fondui pažįstamos jurisdikcijos šalis. Teisininkų nuomone, mūsų šalies teisinė aplinka apskritai nėra patogi rizikos investicijoms iš užsienio. Nors pasitaiko ir išimčių.

Vaidas Adomauskas, mobiliųjų mokėjimų infrastruktūros „WoraPay“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų, sutinka, kad, apskritai kalbant, užsienio investuotojui yra patogu investuoti į bendrovę, kuri veikia tokioje šalyje, kurios teisinė bazė fondui pažįstama. Kita vertus, įmonės pavyzdys rodo, kad jei bendrovė yra sukūrusi išskirtinę paslaugą ar produktą, investuotojui pirmiausia rūpi jos gerovė ir augimas.

2014 m. neskelbiamą sumą į „WoraPay“ investavęs Izraelio rizikos kapitalo fondas „Entrée Capital“ perkelti bendrovės į jam pažįstamą teisinę aplinką nereikalavo.

„Yra atvirų investuotojų, kurie žiūri į tai, kas geriausia įmonei. Kai mes derėjomės su galimu investuotoju, buvo keliamas klausimas, kad gal mums vertėtų kurtis Jungtinėje Karalystėje, kuri Izraeliui yra pažįstama rinka. Tačiau galiausiai sutarėme, kad tokiai jaunai bendrovei, kokia tuo metu buvo „WoraPay“, persikelti būtų buvę per brangu, taigi — nenaudinga“, — kalba p. Adomauskas.

Nepalanku

Šiuo metu biurą Londone turinčios „WoraPay“ vadovas neatmeta galimybės ateityje kurti bendrovę Jungtinėje Karalystėje.

„Jeigu reikės pritraukti daugiau kapitalo plėtrai, tai daryti bus gerokai lengviau įsikūrus tokioje rinkoje, kuri yra pažįstama investuotojams. Be to, kalbant ne vien apie teisinius dalykus, investuotojui lengviau stebėti bendrovę, jei ši fiziškai įsikūrusi arčiau“, — pabrėžia p. Adomauskas

Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ įmonių ir susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovė, teigia, kad mūsų šalies teisinė bazė apskritai nėra palanki siekiant pritraukti rizikos kapitalo investicijų iš užsienio.

„Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas taip pat sukuria papildomų kliūčių, kurių galėtų nebūti. Pagal jį reikalaujama gauti specialios Vyriausybės komisijos leidimą užsienio investuotojui įsigyti 5% ir daugiau akcijų tuo atveju, jeigu konkreti įmonė veikia IT ar kitų aukštųjų technologijų sektoriuje, tačiau jam gali būti priskirta didžioji dalis jaunų bendrovių. Anksčiau tokie reikalavimai buvo taikomi tik perleidžiant įstatyme nurodytų įmonių akcijas. Tokios papildomos procedūros sukuria nepagrįstų kliūčių investuotojui, komisija gali reikalauti iš investuotojo papildomų dokumentų, informacijos apie tikruosius investuotojo savininkus ir pan.“, — teigia p. Burgienė.

Teisininkė vardija ir daugiau kliūčių. Pavyzdžiui, Lietuvoje neleidžiama bendrovei turėti skirtingų klasių akcijų, suteikiančių skirtingas balsavimo teises visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai svarbu, nes įmonių steigėjai, siekdami pritraukti kapitalo, kartu nori išsaugoti įmonės kontrolę.

„Tai padaryti būtų lengviau, jeigu įmonė investuotojams galėtų išleisti atskirų klasių akcijas, suteikiančias jiems tik kai kurias balsavimo teises. Panašų efektą leidžia pasiekti kitos priemonės, pavyzdžiui, privilegijuotos akcijos arba didžiosios akcijų kainos dalies sumokėjimas per akcijų priedus, tačiau jas įgyvendinti yra sudėtingiau“, — kalba p. Burgienė.

Teisininkai sutaria, kad užsienio investuotojai dažniausiai prašo perkelti bendrovės buveinę į Jungtinę Karalystę, JAV ar kitą jiems pažįstamą jurisdikciją. Kita vertus, į fondo reikalavimus verta žvelgti kaip į partnerystę.

Pasak Manto Petkevičiaus, advokatų kontoros „Sorainen“ advokato, užsienio fondo investiciją pritraukusi įmonė greičiausiai yra orientuota į svečių šalių rinkas ir verslo iškėlimas ją priartina prie tų rinkų, į kurias verslas orientuotas.

Ne tik dėl pinigų

„Fondo reikalavimas registruoti verslą užsienyje nereiškia, kad iš Lietuvos bus iškeliama visa veikla. Priešingai, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti, kad didžioji dalis darbų bus atliekama Lietuvoje ir iškėlus buveinę“, — aiškina p. Petkevičius.

Jis pabrėžia, kad paprastai pritraukus į bendrovę rizikos kapitalo fondą svarbiausi sprendimai bendrovėje būna priimami tik pritarus fondui, todėl tokie klausimai kaip naujų investuotojų pritraukimas, įstatinio kapitalo didinimas, papildomas skolinimasis, verslo krypties keitimas, verslo dalies pardavimas, neįprasti sandoriai ir pan. galės būti priimami tik bendru sutarimu. „Reikia suprasti, kad fondas yra ne tik verslo finansavimo šaltinis, bet ir kontaktų bei patirties teikėjas, kuris turi tokį patį tikslą kaip ir steigėjai – išauginti bendrovės vertę. Todėl į tai reikia žiūrėti ne kaip į suvaržymą, bet kaip į galimybę. Tarkime, jeigu fondas daugiausia dėmesio skiria atitinkamai sričiai, bendrovė turi būti suinteresuota, kad fondas būtų ne pasyvus stebėtojas, o kaip įmanoma aktyviau prisidėtų prie verslo plėtojimo“, — kalba p. Petkevičius.

Kita vertus, anot p. Burgienės, yra ir tokių atvejų, kai vien pakeisti registracijos vietos neužtenka, nes investuotojai nori, kad ir vadovų komanda būtų įsikūrusi tokioje vietoje, kurioje yra daugiau talentų, galinčių padėti įmonei augti, didesnis kontaktų tinklas.

„Tokiu atveju įmonei reikia spręsti, ji apsiribos siauresniu investuotojų būriu ar išsikels iš Lietuvos. Šis sprendimas priklauso ir nuo to, kokia veikla bendrovė užsiima, kaip ji organizuoja savo produktų kūrimą ir pardavimus“, — kalba p. Burgienė.

Kaip ieškoti investuotojų, pataria p. Adomauskas:

Paieškos kanalai yra standartiniai: internetas, specializuoti renginiai. Kontaktų taip pat verta dairytis įvairiose investicijų paieškos platformose, socialiniame tinkle „LinkedIn“ ir pan.

Kiek laiko, tikėtina, užtruks paieškos, priklauso nuo to, kuriai stadijai ieškoma investicijų ir kiek pasirengusi įmonė. Gali būti, kad su investuotoju angelu sutarsite sėdėdami restorane per antrą susitikimą, o su rimtu fondu pokalbiai gali trukti ir iki metų.

Neverta rašyti fondams, kurie investuoja nuo 10 mln. eurų, jei ieškote pradinės (angl. seed) investicijos. Dauguma fondų turi aiškiai apsibrėžę vertikales, į kurias investuoja. Tad jeigu rašysite fondui, kuris investuoja į produktus žaidimų vertikalėje, o jūs kuriate produktą, skirtą verslui optimizuoti, galimybė, kad pasiseks, labai maža. Svarbu ir šalis ar regionas. Europos ar kurios nors jos šalies fondai labiau linkę investuoti į produktus, kurie orientuoti ar bent jau parduodami Europos ar tam tikros šalies rinkoje.

Verta teirautis fondų kontaktų ir tų įmonių, kurios jau yra pritraukusios investicijų. Jei atitinka įmonės investavimo laikotarpis, vertikalė ir geografija, be abejo, nesunku pasidalyti rastais kontaktais ar fondų sąrašu.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Abonementai į „Žalgirio“ rungtynes – nuolatinėms emocijoms ir verslui stiprinti Verslo tribūna

Pasibaigusiame sezone Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas užfiksavo rekordinį lankomumą – Eurolygos...

Paslaugos
06:00
Pradėti verslą – efektyviausia dieta Premium 1

Kuo daugiau darai, tuo para, atrodo, tampa ilgesnė. Tuo įsitikinę verslininkai – jiems pasakymas „trūksta...

Gazelė
2019.06.25
Kokio pripažinimo už gerą darbą trokšta darbuotojai

Pripažinimas, kad darbuotojas gerai atliko savo darbą, — vienas geriausių ir pigiausių kolektyvą...

Vadyba
2019.06.25
Didžiausių algų TOP 20-uke – du geidžiamiausi darbdaviai 9

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kur gegužės mėnesį Lietuvoje vyravo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.06.25
„Mars Lietuvos“ CEO: nejaučiu, kad dirbu mažoje įmonėlėje Premium

Nors korporacijos diegia unifikuotą valdymo sistemą, ir nedidelio padalinio vadovas gali puoselėti autentišką...

Vadyba
2019.06.25
Tyrimas: gerai psichologinei savijautai pakanka 1 darbo dienos per savaitę

Ilgalaikį nedarbą mokslininkai sieja su prastesne psichologine savijauta. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad...

Vadyba
2019.06.24
Verslą kuria laužydami taisykles – kol kas nesigaili 5

Kartais nustatytas taisykles versle verta laužyti. Bet tik tada, kai tarp jo įkūrėjų yra betarpiškas...

Gazelė
2019.06.23
Kaip įmonėje įdiegti 4 darbo dienų savaitę Premium 4

Sutrumpinti darbo savaitę ryžtasi vis daugiau pasaulio bendrovių. 4 darbo dienų savaitę išbandžiusieji...

Vadyba
2019.06.22
„Karštoji linija“ darbuotojams: skatina pasikalbėti, tik tada mesti darbą 7

Darbuotojų kaita sujaukia sklandų įmonės darbą. Bendrovės nuolat ieško būdų, kaip sulaikyti specialistus...

Vadyba
2019.06.22
Traukiasi Smiltynės perkėlos vadovas 13

Susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, kad valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė...

Vadyba
2019.06.21
Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 22

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
„TEC Industry“ keičia vadovą

Vaidas Laukaitis pradeda vadovauti pramonės ir energetikos objektų projektavimo bendrovei „TEC Industry“. Jis...

Vadyba
2019.06.20
Diegiant mokymosi kultūrą – už klaidas nebaudžiama

Organizacijos, pasižyminčios mokymosi kultūra, geriau išgyvena sunkius laikus, jų darbuotojai yra labiau...

Gazelė
2019.06.20
„Vilniaus viešasis transportas“ turi naują valdybą 4

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patvirtino naują valdybą bei pirmininkę.

Vadyba
2019.06.20
Vienam sektoriui siūloma išimtis: darbuotojų atlygį iš dalies galėtų kompensuoti „Sodra“ Premium 7

Europos Sąjungai įsitraukus į muitų karus ir įvedus kvotas plieno importui, kai kurie Lietuvos metalo...

Vadyba
2019.06.20
5 šalis aprėpęs tyrimas: išmokius vaikus verslumo pagerėja ir kitų pamokų rezultatai Verslo tribūna

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi organizacijos „Junior Achievement Europa“ vyresnysis...

Vadyba
2019.06.20
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje sudaro 13% 6

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio pernai buvo 13%, skelbia Statistikos departamentas.

Vadyba
2019.06.20
Latvijos verslininkas: kodėl aš noriu perkelti įmonę į Estiją ar Lietuvą 9

Latvijos žiniasklaidoje pasipylė istorijos apie verslininkų santykius su Valstybės pajamų tarnyba. Dėl...

Gazelė
2019.06.20
ISM EMBA rekomenduoja: 3 žingsniai, kaip Vadovas 4.0 įveikia VUCA iššūkius Verslo tribūna

Naujas pasaulio ekonomikos raidos etapas pasižymi įvairių skaitmeninių technologijų sinteze, o aukščiausiojo...

Vadyba
2019.06.20
Įmonės vertybės: kaip jas diegti, kad darbuotojas pakiltų nuo Kūčių stalo Premium 1

Įmonės vertybės, kuriomis remiamasi kasdienėje veikloje siekiant įmonės tikslų, gali būti stiprus argumentas,...

Vadyba
2019.06.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau