Ne išmokyti, o mokytis būti lyderiu

Publikuota: 2015-11-23
Ray Smith, organizacinės lyderystės mokslų daktaras, JAV Belhaven universiteto dėstytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ray Smith, organizacinės lyderystės mokslų daktaras, JAV Belhaven universiteto dėstytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

„Aš dėstau lyderystę, tačiau netikiu, kad galiu jos išmokyti. Kita vertus, tikiu, kad lyderystės galima išmokti“, — įsitikinęs Ray Smithas, organizacinės lyderystės mokslų daktaras, Belhaven (JAV) ir „Anglo-American“ (Čekija) universitetų dėstytojas, lyderystės kursą skaitęs ir Mykolo Romerio universitete.

Kuo skiriasi lyderis ir tiesiog protingas vadovas, kuris geba priimti reikiamus sprendimus?

Jei mes ieškotume vieno žodžio, kuris yra lyderystės sinonimas, tai būtų įtaka. Lyderis yra žmogus, kuris geba daryti įtaką kitiems. Tikra lyderystė, mano nuomone, turi būti tyčinė. Žmogus turi stengtis, kad taptų lyderiu ir elgtųsi kaip lyderis. Reikia mokytis daryti įtaką kitiems. Taigi lyderystė, pirmiausia, yra apie santykius ir apie tai, kaip efektyviai juos valdyti. Nesvarbu, ar kalbame apie verslą, mokslo įstaigas, sveikatos apsaugą ar valstybės institucijas. Nesvarbu, kokia tai sritis, lyderystė yra santykių valdymas.

Ar tai reiškia, kad kartais mes visi tampame lyderiais?

Taip. Pavyzdžiui, mes darome įtaką savo vaikams, taigi dažnai mes esame lyderiai namuose. Jei savanoriaujame ir, tarkime, vedame sporto užsiėmimus vaikams, mokome juos muzikos ar vadovaujame teatro studijai, tuo metu mes esame lyderiai.

Jeigu jūs puoselėjate su kuo nors santykius ir per tai darote tiems asmenims įtaką, iš esmės jūs praktikuojate lyderystę.

Paprastai mes nemąstome apie tai per lyderystės prizmę. Lyderius neretai suvokiame, kaip asmenis, kurie yra išrinkti arba paskirti atlikti tam tikrą darbą. Tačiau, mano nuomone, lyderystė neturi nieko bendra su pareigų pavadinimu.

Nuo tada, kai pats studijavote lyderystę iki dabar, kaip keitėsi lyderystės sąvoka?

Pokyčių būta kas maždaug 10-15 metų. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus antroje pusėje mokslininkai kalbėjo apie transankcinę lyderystę, vėliau – apie transformacinę. Dabar nagrinėjant šią temą daug dėmesio skiriama psichologiniam kapitalui, susitelkiama į lyderius, kurie geba atstovauti, suteikti vilties, paramos, nešti optimizmą sau ir komandos nariams.

Pavyzdžiui, „Forbes“ kasmet skelbia 50-ties stipriausių pasaulio lyderių sąrašą. Pastaraisiais metais svarbiausiu pasaulio lyderiu buvo paskelbtas popiežius. Buvo vertinta jo įtaka ir sekėjai, kurių katalikų bažnyčia turi apie milijardą. Antra sąraše liko Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai yra žmonės, kurie demonstruoja viltį, kad pasaulis pasikeis į gerą. Jie pasitiki savimi, atstovauja sekėjus, geba įveikti kliūtis. Tai svarbu, nes nesėkmių patyriame mes visi. Skirtumas tik toks, kaip mes elgiamės po nesėkmės: nuleidžiame rankas ar įveikiame kliūtis ir judame pirmyn. Svarbus ir optimizmas, t. y. ką manai apie rytdieną. Šios charakteristikos apibūdina tai, ką vadiname psichologiniu kapitalu.

Lyderių nebūtų be sekėjų. Kaip jie keitėsi per pastaruosius dešimtmečius?

Sekėjų tema yra labai svarbi lyderystės dalis. Didžiausia šių laikų problema yra pasitikėjimo stoka. Iš esmės, sekėjai turi pasitikėti lyderiu, t. y. šis turi taip nusakyti savo vizija, kad kiti juo tikėtų. Tokiu atveju sekėjai žengs pirmyn ne tik siekdami užsitikrinti asmeninę naudą, bet ir siekdami sukurti naudos organizacijai, kad ši būtų sėkminga.

Kai kalbate apie pasitikėjimą, ar jūs turite galvoje verslą, ar labiau politika?

Mano nuomone, tai reiškiasi bet kurioje srityje. Taip, mes linkę nepasitikėti savo politikais, bent jau JAV mes nuolat įtarinėjame politikus darant ką nors negerą. Aš asmeniškai manau, kad verslo lyderiai dirba efektyviau, nei politikoje.

Ar galima žmogų išmokyti būti lyderiu?

Aš dėstau lyderystę, tačiau netikiu, kad galiu jos išmokyti. Kita vertus, tikiu, kad lyderystės galima išmokti. Jei aš kalbu auditorijai, tai nereiškia, kad aš jos dalyvius išmokysiu būti lyderiais. Nesu tikras, kad tą gali padaryti bet koks kitas dėstytojas. Tačiau esu visiškai tikras, kad žmogus gali išmokti būti lyderiu. Jei žmogus nori ir siekia tapti lyderiu, gilinasi į teoriją, mėgina ją taikyti praktikoje, aš visiškai tikiu, kad jam pavyks.

Daug bendrovių kalba apie tai, kad viduriniosios grandies vadovams reikalingi lyderystės įgūdžiai. Ar jūs su tuo sutinkate?

Aš manau, kad tai be galo svarbu. Tiesa, negali išvežti darbuotojų kur nors savaitgaliui, surengti jiems kelias paskaitas ir manyti, kad jau viskas padaryta mokant juos lyderystės. Šis procesas ilgas, be to būtina, kad jam pritartų aukščiausio lygio vadovai. Pirmiausia, būtina identifikuoti, kurie viduriniosios grandies vadovai turi ne tik reikiamų kompetencijų, bet ir pasitikėjimo, kuris būtinas tam, kad žmogus taptų lyderiu. Ir reikia suvokti, kad mokymosi procesas gali trukti keletą metų.

Jei įmonė investuoja į darbuotojų lyderystės mokymus, ar įmanoma išmatuoti šių investicijų grąžą?

Verslas visuomet žiūri į rezultatus. Tačiau finansiniai rezultatai kalba apie vakar dieną. Tai tas pats, lyg vairuotum automobilį žiūrėdamas vien tik į galinio vaizdo veidrodėlį. Taip, finansiniai rezultatai svarbu, tačiau svarbu ir ryšiai su klientais, ir organizacijos augimas per mokymąsi. Mokantis augama tik tada, kai bendrovė tam skiria pinigų. Darbuotojų mokymui būtina skirti ir pinigų, ir kitų išteklių. Mokyti reikia visus, nes tobulėjantys žmonės užtikrina visos organizacijos tobulėjimą ir augimą.

Kaip lyderystė ir sekėjai keisis per ateinančius 10 metų?

Bent jau kalbant apie JAV, mano nuomone, jaunimas yra skeptiškas ir kvestionuojantis. Lyderiai turės sukurti tokius mechanizmus, kurie leistų jiems suprantamai papasakoti apie savo viziją jauniems žmonėms, o šie lyderiais pasitikėtų.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tyrėjai išsiaiškino, kaip pasiekus verslo viršūnę joje išsilaikyti

Užkopti į verslo olimpą yra lengviau nei jame įsitvirtinti. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis budrumas ir...

Vadyba
2020.01.18
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Profsąjungos kritikuoja premjero siūlymus dėl švietimo susitarimų

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl...

Verslo aplinka
2020.01.17
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
Automobilis verslui – greitai ir be rūpesčių Verslo tribūna

Verslo reikmėms bendrovės dažniausiai naudoja lizingu įgytus automobilius, tačiau šiandien rimta alternatyva...

2020.01.17
20 bendrovių, kurios siūlo nuotolinį darbą visame pasaulyje 2

Galimybių dirbti nuotoliniu būdu kasmet atsiranda vis daugiau. Verslas sumaniai išnaudoja šią tendenciją, nes...

Vadyba
2020.01.16
Advokatų kontoroje „Cobalt“ – vadovų komandos pokyčiai 2

Nuo sausio advokatų kontoros „Cobalt“ vadovų gretas papildė du nauji partneriai ir asocijuotas partneris.

Vadyba
2020.01.16
Vadovai-žvaigždės kartais skaudžiai krinta: kaip išgyventi įmonei Premium

Atpažįstami, aktyviai apie įmonės veiklą pasisakantys, charizmatiški, dažnai ir visuomenės nuomonę...

Vadyba
2020.01.15
Vienkartinės premijos darbuotojams: už ir prieš Premium

Kartą per metus už puikius rezultatus darbuotojams skiriamos premijos gali varijuoti nuo keliasdešimties iki...

Vadyba
2020.01.15
„Ignitis grupė“ turi naują Žmonių ir kultūros departamento vadovę 1

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamentui vadovauti pradėjo Renata...

Vadyba
2020.01.15
Tyrimas: 77% darbuotojų mano, kad jų tobulėjimas darbdaviui nerūpi

Beveik visi darbdaviai mano, kad suteikia savo specialistams pakankamai priemonių ir progų nuolat tobulėti,...

Vadyba
2020.01.14
Dvi siuvyklos atleidžia 120, „Olympic Casino“ – 30, Lietuvos paštas – 38 žmones

Veiklą nutraukianti Vilniaus siuvimo bendrovė „Seviga“ atleidžia 80 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų...

Vadyba
2020.01.14
MBA asociacijos pirmininkas: kaip vadovams pasirinkti geriausią verslo universitetą Verslo tribūna

Greita reakcija į pokyčius bei įmonės veiklos adaptavimas prie besikeičiančių sąlygų gali tapti geriausiu...

Vadyba
2020.01.14
Aktualiausia 2019 metų teismų praktika darbo bylose Verslo tribūna

Nors vis dar naujuoju vadinamas Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 metais, jį taikant ir aiškinant praktikoje...

Vadyba
2020.01.13
Futurologė K. Dryža sklaido mitus: 8 jos patarimai šiuolaikiniam verslui

Kristina Dryža yra antropologė ir futurologė teigianti, kad ateitis neegzistuoja. Jos kolegos akcentuoja, kad...

Vadyba
2020.01.13
Kokia yra skandinavų laimingo gyvenimo paslaptis Premium 3

Laimingiausių šalių gyventojų sąraše pozicijų neužleidžia skandinavai. Pernai Suomija antrą kartą iš eilės...

Vadyba
2020.01.13
Auga, nes užuot visi darę, kada gali, pasidalijo atskomybę ir procesus Premium

Savitarnos krautuvėlių „12 Eat“, kuriose darbo vietoje išsirinkęs prekes darbuotojas atsiskaito savitarnos...

Gazelė
2020.01.13
Tikimybė pritraukti geriausių specialistų priklauso nuo vadovo iniciatyvos Premium

Įmonėms siūlant panašų atlygį ir darbo aplinką, svariu veiksniu, lemiančiu kandidato sprendimą, vis dažniau...

Vadyba
2020.01.13
Nesėkmė su laiminga pabaiga: uždarius parduotuvę – kaip akmuo nuo širdies Premium

Verslas turi dirbti pelningai, tačiau ne kiekvienam įkūrėjui to pavyksta pasiekti. Dažnam atrodo, kad...

Gazelė
2020.01.13
Klaidų anatomija: kalti prie sienos – prasčiausia strategija Premium

Atrodo, kad pernai didžiųjų pasaulio korporacijų CEO lenktyniavo, kuris už finansinius, organizacijos...

Vadyba
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau