Skaidyk, kad augintum: nedidelės bendrovės užtikrina efektyvumą

391 dieną. Tiek užtruko padalyti tokią IT milžinę kaip „Hewlett-Packard“ į dvi atskiras įmones. Pagrindinė šio žingsnio priežastis yra siekis užtikrinti, kad įmonės būtų lankstesnės, o sprendimus būtų lengviau koncentruoti į tas veiklas, kurios užtikrina spartų augimą.

„Vakar prisijungiau prie „LinkedIn“ <...> ir tam, kad pirmą kartą per ketverius metus pakeisčiau savo pareigas. Nuo šiandien esu naujosios „Hewlett Packard Enterprise“ generalinė direktorė ir prezidentė“, — profesinių ryšių portalo „LinkedIn“ paskyroje pirmadienį rašė Meg Whitman, buvusi „Hewlett Packard“ vadovė. Ji stojo prie naujai suformuotos įmonės vairo, kuri iš ankstesnės verslo milžinės perėmė duomenų centrams skirtus produktus ir paslaugas.

Ponia Whitman teigia, kad jos darbas menkai keičiasi tik iš pirmo žvilgsnio.

„Šiandien įgyvendinti idėjas bendrovės gali akimirksniu, palyginti su tuo, kiek pokyčiai užtrukdavo prieš 5 ar 10 metų. Jokia paslaptis, kad tai lėmė technologijos. Bet kuriame sektoriuje IT strategija dabar jau yra ir verslo strategija“, — pabrėžia ji.

Rinka įvertino

Ar naujoji bendrovė spės paskui p. Whitman įvardijamus pokyčius, parodys laikas. Nors šias įmones lyginti vargiai įmanoma, kiek anksčiau panašų sprendimą priėmusios Irene Rosenfeld, tuometės „Kraft Foods International“ generalinės direktorės, ryžtas, atrodo, davė gerų rezultatų. Nors 2012 m., kai ji paskelbė maisto produktų gamybos milžinę dalijanti į dvi įmones, kurių viena gamins JAV rinkai, o kita rūpinsis tarptautine verslo dalimi, kritikos nestigo. Vienas didžiausių tuomečių bendrovės akcininkų Warrenas Buffettas sprendimui nepritarė ir jį komentavo taip: „Kai bendrovė sudaro kokį nors sandorį, aš einu į parduotuvę ir perku du atvirukus. Vienas jų skirtas pasveikinti, kitas — užuojautai pareikšti. Po penkerių metų nusprendžiu, kurį išsiųsti.“ Tikėtina, kad tąkart p. Buffettas po ranka pasidėjo užuojautai skirtą atviruką: 2012 m. pabaigoje jo valdoma „Berkshire Hathaway“ pardavė 94,52% turėtų „Kraft Foods International“ akcijų. „Wall Street Journal“ duomenimis, p. Buffettas tuomet pasiliko mažiau nei 0,1% „Kraft Foods“ ir naujai suformuotos „Mondelez International“ akcijų.

Ar jam teks išsitraukti sveikinimo atviruką, dar nežinia. Tačiau 2012 m. rudenį, kai buvo paskelbta apie įmonių padalijimą, kiek daugiau nei 40 USD kainavusių „Kraft Foods“, kuri vėliau susijungė su „H.J. Heinz Co.“, akcijų kaina artėja prie 80 USD. „Mondelez International“ akcijų kaina, kuri buvo maždaug 28 USD, per tą patį laikotarpį perkopė 46 USD. Beje, „Kraft Foods“ po susijungimo priklauso „Berkshire“ ir Brazilijos investicijų valdymo bendrovei „3G Capital Partners LP“. Tad po šio sandorio p. Buffettas vėl grįžo prie savo mėgstamų prekių ženklų.

Galia — darbuotojams

Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“, valdančios 7 įmones, valdybos pirmininkas, pabrėžia, kad nedidelės bendrovės užtikrina efektyvumą. Todėl prie tam tikro produkto dirbantį padalinį, kai šis išauga, renkamasi atskirti į atskirą juridinį vienetą.

„Mūsų atveju yra optimalu išaugti iki maždaug 60 žmonių kolektyvo. Tada kuriame atskirą ūkiskaitinį vienetą. Mano patirtis rodo, kad visos kryptys turi dirbti savarankiškai ir ūkiskaitiniu pagrindu. Valdyti didelius padalinius vienoje įmonėje nėra efektyvu“, — nurodo p. Janulevičius.

Pasak vadovo, tokio dydžio kolektyve lengviau bendradarbiauti, darbuotojai pažįsta vieni kitus, aiškiai pasidalija atsakomybėmis.

„Mums reikia savarankiškai dirbančių vadovų. Ateina nauja darbuotojų karta, šie jauni žmonės turi savo pasaulėžiūrą, supratimą apie darbą, procesus. Jie nesikrato atsakomybės. Jei jaunajai darbuotojų kartai „nuleidi“ pokyčius, jie nebūtinai juos priima. Daug efektyviau leisti patiems susitvarkyti. Labai aiškiai matyti, kaip tokiu atveju kolektyvai patys atsisako besidubliuojančių funkcijų, neefektyvių darbuotojų“, — nurodo p. Janulevičius.

Visos grupei priklausančios įmonės turi vadovus, vyriausiuosius buhalterius. Įmones sujungusi kontroliuojančioji bendrovė turi vyriausiąjį finansininką, kuris prižiūri šią funkciją vykdančius darbuotojus, atliekančius kasdienius darbus.

„Sąnaudos pasiteisina per efektyvumą. Žinoma, pagal standratinį skėtį būtų pigiau turėti, tarkime, vieną finansų skyrių. Tačiau, mūsų nuomone, tokiu atveju darbuotojai neserga už rezultatą. Man kaip akcininkui svarbu, kad skirtingos įmonės būtų savarankiškos. Reikia leisti jaunimui užaugti. Tam, kad jie užaugtų, būtina sudaryti sąlygas patiems priimti sprendimus, pajusti, ką reiškia valdyti verslą. Didesnė vertė sukuriama tada, kai darbuotojai serga už rezultatą, yra jo šeimininkai“, — įsitikinęs valdybos pirmininkas.

Bendrovės nori nenori turi spėti paskui itin sparčiai besikeičiančią verslo aplinką. Tad labai tikėtina, kad „Kraft Foods“, „Hewlett-Packard“ ar „eBay“, kuri neseniai atskyrė elektroninių mokėjimų įmonę „PayPal“, pavyzdžiu paseks ir daugiau verslo milžinų.

Skaidyti ar pertvarkyti

Pasak dr. Virginijaus Kundroto, Adizes instituto (JAV) vadovo Lietuvai, paprastai įmonė į mažesnes bendroves dalijama tada, kai jos veiklos efektyvumas pradeda mažėti.

Siekiant įvertinti, ar įmonę reikia skaidyti, būtina nustatyti, kokiame organizacijos gyvavimo cikle ji yra. Jei bendrovė auga, ypač jei auga sparčiai ir jos veiklos pasidaro labai įvairios, struktūra gali nebeatitikti veiklų įvairovės. Dėl to mažėja efektyvumas. Tačiau šiuo atveju skaidyti bendrovės nebūtina, verčiau pertvarkyti.

Jei ilgainiui susiformuoja didelė ir griozdiška struktūra, ji užkerta kelią spręsti lanksčiai ir greitai. Tokiu atveju skaidymas gali padėti decentralizuoti valdymą, suteikti daugiau lankstumo. Kita vertus, atgaivinti lankstumą ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami greitai, galima ir sukūrus daugiau pelno centrų, kuriems suteikiama aiški atsakomybė už tam tikrus rezultatus.

Straipsnis lapkričio 4 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.