Kancleris Tomas Karpavičius: valstybės tarnyba yra galimybė nerti į plačius vandenis

Publikuota: 2015-11-06
Pasak T. Karpavičiaus, jo pagrindinė funkcija – užtikrinti darbų tęstinumą, o kartu ir burti
komandą bei skatinti ją siekti to paties tikslo.  Susisiekimo ministerijos archyvo nuotr.
Pasak T. Karpavičiaus, jo pagrindinė funkcija – užtikrinti darbų tęstinumą, o kartu ir burti komandą bei skatinti ją siekti to paties tikslo. Susisiekimo ministerijos archyvo nuotr.

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius šiemet išrinktas Metų valstybės tarnautoju. Taip jį įvertino tie, kurie mato geriausiai – kolegos iš ministerijų, šalies miestų ir rajonų savivaldybių, verslo asociacijų vadovai. Apie plačiojoje visuomenėje nematomą ir neretai nuvertinamą, bet dideles galimybes ir savirealizaciją suteikiančią tarnybą valstybei – iš paties kanclerio lūpų.

Koks buvo Jūsų kelias į valstybės tarnybą? Ar iš privataus sektoriaus (T. Karpavičius daugiau nei dešimtmetį ėjo vadovaujamas pareigas įmonėse, veikiančiose finansų, telekomunikacijų, konsultacijų srityse – aut. past.) į ją atėjote sąmoningai, o gal tiesiog taip susiklostė aplinkybės?

Iš tiesų galima teigti, kad tai įvyko nuosekliai ir sąmoningai. Mano studijos ėjo nuoseklia kryptimi – vadyba, ekonomika, verslo administravimas, o pradėjus dirbti verslo srityje visuomet knietėjo susipažinti su valstybės tarnyba. Aš numaniau, o vėliau, pradėjus dirbti, tai pasitvirtino – kad valstybės tarnyba apima gerokai plačiau ir yra gerokai sudėtingiau, nei atrodo dirbant ir užimant vieną ar kitą poziciją versle. Tai visiškai skirtingi poliai. Jei dirbame versle, kad ir koks didelis jis bebūtų, galime teigti, jog jis yra mikroekonomika: viena aiški sritis ar, holdingo atveju, keletas sričių, bet interesas būna pakankamai siauras ir aiškus. Valstybės tarnyba yra makro lygmuo – kalbame apie valstybę, konkurencingumą, bend­rą vidaus produktą ir tai akivaizdžiai yra žymiai plačiau. Kadangi siekiant karjeros ir galvojant apie savęs realizavimą visuomet norisi šiek tiek daugiau, mano noras daugiau buvo susijęs su platesniais vandenimis. Įsivaizdavau, kad valstybės tarnyba yra būtent ta sritis, todėl, pasitaikius progai, ją ir pradėjau 2008–aisiais.

Jūsų valstybės tarnybos įsivaizdavimas gerokai skiriasi nuo vyraujančio visuomenėje, kur neretai valdininkai vertinami kaip tik geriantys kavą ir švaistantys mokesčių mokėtojų pinigus. Kodėl?

Tai lemia, matyt, keletas aspektų. Pirmiausia, mes, turiu galvoje visuomenę, labai dažnai užsiimame saviplaka ir tampame neigiamos informacijos įkaitais. Dėl to žmonės natūraliai labiau pastebi negatyvius dalykus. Tačiau jei mes valstybės tarnybą vertintumėme taip, kaip vertiname verslą – aiškiais kriterijais, pastebėtume ir gerus darbus, vertintumėme ir pačius valstybės tarnautojus, tai, savaime suprantama, susiformuotų ir kitokia nuomonė.

Pavyzdžiui, jei verslas tampa tarptautiniu, juo dažniausiai didžiuojamasi, jis tampa labiau vertinamas. Bet jam prielaidas dažniausiai sudaro ambasados, komercijos atašė; daugybė tarpvalstybinių ir tarpvyriausybinių susitarimų iš tiesų nutiesia tuos nematomus ryšius, kuriais sudaromos sąlygos verslui tapti tarptautiniu. Tačiau tokie darbai kaip teisėkūra, įvairios iniciatyvos ir bendradarbiavimo susitarimai dažniausiai yra nepastebimi ar tiesiog užmirštami.

Kitas niuansas – valstybės tarnyba yra komandinis valstybės tarnautojų darbas su politikais. Taigi, ar kalbame apie gerus, ar apie neigiamus dalykus, šias dvi sritis dažnai suplakame. Aišku, daugiau dėmesio paprastai tenka politikams, tačiau karjeros tarnautojo negalima lyginti su politinio pasitikėjimo tarnautoju, nes mūsų darbo pobūdis skirtingas. Todėl ir vertinti mus reikėtų savoje „kategorijoje“.

Paminėjote skirtingus politikų ir valstybės tarnautojų vaidmenis. Kiek jie svarbūs kartu ir atskirai?

Svarbiausia yra politikos ir administracijos sinergija. Administracijos, taip pat ir kanclerio, kaip administracijos vadovo, viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti veik­los tęstinumą ir komandos profesionalumą. Tai ir teisėkūra, ir tarptautiniai santykiai – pasibaigus kadencijai jie nenutrūksta, juos visuomet turi plėtoti, todėl susikalbėjimas tarp specialistų ir politikų yra svarbus. Kad jis būtų, administracija privalo turėti didelių kompetencijų srityse, kuriose dirbama, o politikai turėtų teikti politines įžvalgas, formuoti srities politiką.

Kaip atrodo tipinė Jūsų darbo diena?

Mūsų ministerijoje ji gana įprasta, bet ir kitokia. Esame oficialiai įsivedę lankstų darbo grafiką: darbas prasideda nuo 7–9 val. ryto ir atitinkamai baigiasi 16–18 val. Siekiame, kad žmonės atliktų savo darbą, tačiau puikiai suvokiame, kad visi turime ir buitį, kurią reikia susitvarkyti. Todėl visi susirinkimai, posėdžiai vyksta nuo 9 val. iki 16 val.

Kas jus labiausiai „veža“ jūsų darbe?

Manau, labiausiai – tas dydis, kuriame egzistuojame. Susisiekimo ministerija yra atsakinga už 14 proc. visos šalies BVP, tai atsakomybė, kurią turiu kiekvieną dieną, ir yra pats didžiausias „vežimas“.

Per metus pasirašau dokumentų už 724 milijonus eurų (2,5 milijardų litų) – tie skaičiai apima daugybę investicinių projektų, pavaldžių įmonių įgyvendinamus projektus, jų kontrolę. Nedaugelyje verslo organizacijų galėčiau tokiais mastais dirbti. Galbūt versle toks darbas daug geriau apmokamas ir tai yra taisytina situacija, bet, mano supratimu, jei esi sąmoningas, suvoki, kokių tikslų sieki, manau, jog pirmiausia yra didžiulė garbė ir prestižas turėti tokias darbo galimybes.

Ar yra darbo veiklų, kurių nemėgstate ir mielai atsisakytumėte, jei būtų galimybė?

Galbūt ne tiek nemėgiamų, kiek sudėtingų, reikalaujančių į jas įsigilinti – tai dažniausiai yra investiciniai projektai, viso sektoriaus finansiniai dokumentai. Nuo jų paprastai pradedu savo dieną, nes į juos turi žiūrėti šviežia galva. Neretai tai – probleminiai klausimai, kurie nėra paprasti ir vienu prisėdimu lengvai išsprendžiami.

Lietuvoje dabar labai skatinama būti versliems ir teigiama, jog „kiekvienas gali būti verslininku“. O kaip yra su valstybės tarnyba – gal ir joje kiekvienas gali save atrasti, realizuoti?

Tiesą sakant, manau, jog verslininku tapti yra lengviau. Verslas dažnu atveju žmonėms yra lankstesnis, jis lengvai gali išaugti kad ir iš hobio.

Valstybės tarnyba yra gerąja prasme įsprausta į rėmus ir taisykles. Ji reikalauja aukštų standartų ir nuolatinio tobulėjimo, turi būti gana plataus profilio specialistas. Versle taisyklių mažiau, o vietos fantazijai – daugiau. Todėl, mano akimis, dirbti versle yra paprasčiau.

Šiemet buvote išrinktas Metų valstybės tarnautoju, o jį renka ministerijų, savivaldybių, valstybės institucijų vadovaujantys asmenys, taip pat verslo asociacijos. Kaip manote, kodėl jie išrinko Jus?

Manau, dėl to, jog ministerija per pastaruosius metus labai pasikeitė: mes pajaunėjome, su ta jaunyste atsirado inovatyvių sprendimų, kurie yra girdimi plačiau, neapsiriboja vien mūsų ministerija. Mano minėtas lankstaus darbo grafikas buvo ne mūsų kompetencijos, bet įvestas mūsų iniciatyva – jis paveikė ir kitas institucijas. Vėliau buvo valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriuose mes aiškiai išsakėme savo nuomonę. Turbūt dėl to tapome pastebėti. Sakau „tapome“, nes šis apdovanojimas vis dėlto yra komandos nuopelnas.

Kaip sekasi dirbti su komanda, kurią ne pats suformavote?

Darbe daug pastangų skiriu lyderystei, kuomet savo darbu ir požiūriu suburi žmones ir skatini siekti vieno tikslo. Stengiuosi kasdien tą daryti ir manau, kad šiandien turime brandaus kolektyvo rezultatą. Mūsų komanda yra įvairių kompetencijų ir patirčių. Tai yra gerai – kuo daugiau skirtingų pozicijų, nuomonių, tuo mažesnė galimybė suklysti, tą vertinu ir net skatinu.

Manau, mūsų ministerijos sėkmingą komandinį darbą gerai iliustruoja šiemet vykę mokymai, kur, susiskirstę į komandas, turėjome įvardyti savo ministerijos stipriąsias ir silpnąsias puses. Rezultatas – vienais ar kitais žodžiais visi pasakėme tą patį. Man pačiam tai buvo maloni staigmena, nes supratau, kad matome tą pačią kryptį, vienodai suvokiame, ką darome gerai ir kur dar turime tobulėti. Taigi šiais metais ministerijoje būta ne tik apdovanojimų, bet ir vidinių atradimų.

Minėjote, jog ministerija yra pasikeitusi – gal galite įvardyti konkrečius pokyčius?

Pradėtas glaudesnis bendradarbiavimas su Kinija – buvome vieni pirmųjų, ten išsiuntę savo atašė. Buvome pirmoji biudžetinė organizacija, nusipirkusi elektromobilį, pirmieji pradėjome statyti greitakrovos stoteles. Tam, kad skatintume ekologiškumą ir rodytume realų pavyzdį: dabar prie greitakrovos stotelės Vilniaus centre dažnai rikiuojasi eilės laukiančių pakrauti savo elektromobilius Tai galėtų būti atsakas skeptikams, teigiantiems, kad biurokratai neturi įžvalgos.

Ministerijai priklausančių įmonių valdybose pradėjo dirbti nepriklausomi nariai. Ne todėl, kad valdyboje esantys tarnautojai ar politikai neišmano savo darbo, o tam, kad valdyba turėtų žinių visais reikiamais klausimais, kad tarnautojų išmanymą, pavyzdžiui, apie ES investicijas ar viešosios infrastruktūros projektus, papildytų verslo įžvalgos. Siekiame stiprinti komandas, kad darbas vyktų kuo sklandžiau ir būtų kuo mažiau priešpriešos.

Turbūt neverta klausti, ar savo karjerą ir toliau matote valstybės tarnyboje?

Norėčiau galvoti, kad ta karjera tęsis, tuo pačiu negaliu griežtai teigti, kad ji tęsis būtent čia. Bet kuriuo atveju, esu pasirengęs dirbti, dalindamasis savo įgūdžiais ir žiniomis, ten, kur būsiu naudingiausias, ten, kur bus iššūkių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
V. Bernatonis: Lietuvos teisinių paslaugų rinka subrendo kartų kaitai Rėmėjo turinys

Advokatų kontoros TGS Baltic Lietuvos biuro vadovaujančiuoju partneriu tapo kontoros partneris Vilius...

Samdomas vadovas kontrolės neišvengs, nes akcininkas nori būti prie reikalų Premium 2

Samdomo vadovo iniciatyva, drąsūs sprendimai ir požiūris į verslą gali ne juokais išgąsdinti akcininką. Kad...

Vadyba
2018.10.03
„Telia Lietuvą“ palieka privačių klientų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ privačių klientų vadovas Havalas van Drumptas palieka savo pareigas.

Vadyba
2018.10.03
Reforma: po 2019 m. laukia labai skirtingi darbo užmokesčio pokyčiai 5

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2018.10.03
Kaip pasirengti finansų krizei: Staškevičiaus, Dundulio ir Rusteikos patarimai Premium 2

Prieš globalias krizes nepapūsime, tačiau yra dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, todėl kai visiems...

Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius? Rėmėjo turinys 2

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir...

Vadyba
2018.10.03
Tyrimas: moterys ir vyrai vienodai blogai žongliruoja darbais

Mokslininkai paneigė nuomonę, kad moterys geba geriau atlikti daug darbų vienu metu nei vyrai. Naujasis...

Vadyba
2018.10.02
Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau Premium 1

Visiškos materialinės atsa­komybės sutartis gali­ma sudaryti tik su du vidutinius darbo už­mo­kesčius...

Finansai
2018.10.02
Pasitraukė vienas iš kultūros viceministrų

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius palieka savo pareigas dėl asmeninių priežasčių, skelbia...

Vadyba
2018.10.02
„General Electric“ netikėtai pakeitė vadovą

Prastoje situacijoje atsidūręs JAV konglomeratas „General Electric“ po mažiau nei dvejų metų pertraukos...

Vadyba
2018.10.02
„Danske Bank“ neapsikentė – atleido vadovą anksčiau nei planavo

Nors buvo planuota, kad pinigų plovimo skandale skęstančio banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas liks...

Vadyba
2018.10.01
Kiek prisiteisti iš vadovo, neteisėtai atleidusio darbuotoją? Rėmėjo turinys 2

Pastaruoju metu bendrovių vadovus dėl neteisėtų darbuotojų atleidimų vis dažniau į teismą paduoda akcininkai.

Verslo aplinka
2018.10.01
Darbo biržos nebeliko, atsirado Užimtumo tarnyba 6

Nuo spalio 1 d. Lietuvos darbo birža ir jos dešimt teritorinių biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo...

Vadyba
2018.10.01
Į darbą grįžtantys tėvai: kaip užtikrinti sėkmingą integraciją Premium 1

Sklandžiai grįžti į darbą po vienų ar dvejų metų vaikų auginimo pertraukos – sudėtinga. Lietuvos darbdaviai...

Vadyba
2018.10.01
Geidžiamiausių darbdavių algų rodikliai rugpjūtį

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai vyravo liepos mėnesį tarp geidžiamiausių šalies...

Vadyba
2018.09.30
Ką gali ir ko negali 50+ kartos darbuotojai Premium 17

50+ karta yra racionali, moka įveikti iššūkius, dirbti kūrybingai ir at­sakingai, siekti re­zul­tato, tačiau...

Vadyba
2018.09.29
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
TOP20 didžiausių darbdavių algos: dosniausių trejetuke – ligoninė

Lietuvos bendrovių rugpjūčio mėnesio atlyginimų duomenys rodo, kad tarp didžiausių šalies darbdavių,...

Vadyba
2018.09.29
K. Bagdonavičius palieka „Ergo“ Baltijos šalyse 4

„Ergo“ draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas ir gyvybės draudimo „Ergo Life Insurance SE“...

Vadyba
2018.09.28
Keičiasi „Telia Lietuvos“ valdybos pirmininkas 1

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ valdybos pirmininkė Henriette Wendt atsistatydina.

Vadyba
2018.09.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau