Kancleris Tomas Karpavičius: valstybės tarnyba yra galimybė nerti į plačius vandenis

Publikuota: 2015-11-06
Pasak T. Karpavičiaus, jo pagrindinė funkcija – užtikrinti darbų tęstinumą, o kartu ir burti
komandą bei skatinti ją siekti to paties tikslo.  Susisiekimo ministerijos archyvo nuotr.
Pasak T. Karpavičiaus, jo pagrindinė funkcija – užtikrinti darbų tęstinumą, o kartu ir burti komandą bei skatinti ją siekti to paties tikslo. Susisiekimo ministerijos archyvo nuotr.

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius šiemet išrinktas Metų valstybės tarnautoju. Taip jį įvertino tie, kurie mato geriausiai – kolegos iš ministerijų, šalies miestų ir rajonų savivaldybių, verslo asociacijų vadovai. Apie plačiojoje visuomenėje nematomą ir neretai nuvertinamą, bet dideles galimybes ir savirealizaciją suteikiančią tarnybą valstybei – iš paties kanclerio lūpų.

Koks buvo Jūsų kelias į valstybės tarnybą? Ar iš privataus sektoriaus (T. Karpavičius daugiau nei dešimtmetį ėjo vadovaujamas pareigas įmonėse, veikiančiose finansų, telekomunikacijų, konsultacijų srityse – aut. past.) į ją atėjote sąmoningai, o gal tiesiog taip susiklostė aplinkybės?

Iš tiesų galima teigti, kad tai įvyko nuosekliai ir sąmoningai. Mano studijos ėjo nuoseklia kryptimi – vadyba, ekonomika, verslo administravimas, o pradėjus dirbti verslo srityje visuomet knietėjo susipažinti su valstybės tarnyba. Aš numaniau, o vėliau, pradėjus dirbti, tai pasitvirtino – kad valstybės tarnyba apima gerokai plačiau ir yra gerokai sudėtingiau, nei atrodo dirbant ir užimant vieną ar kitą poziciją versle. Tai visiškai skirtingi poliai. Jei dirbame versle, kad ir koks didelis jis bebūtų, galime teigti, jog jis yra mikroekonomika: viena aiški sritis ar, holdingo atveju, keletas sričių, bet interesas būna pakankamai siauras ir aiškus. Valstybės tarnyba yra makro lygmuo – kalbame apie valstybę, konkurencingumą, bend­rą vidaus produktą ir tai akivaizdžiai yra žymiai plačiau. Kadangi siekiant karjeros ir galvojant apie savęs realizavimą visuomet norisi šiek tiek daugiau, mano noras daugiau buvo susijęs su platesniais vandenimis. Įsivaizdavau, kad valstybės tarnyba yra būtent ta sritis, todėl, pasitaikius progai, ją ir pradėjau 2008–aisiais.

Jūsų valstybės tarnybos įsivaizdavimas gerokai skiriasi nuo vyraujančio visuomenėje, kur neretai valdininkai vertinami kaip tik geriantys kavą ir švaistantys mokesčių mokėtojų pinigus. Kodėl?

Tai lemia, matyt, keletas aspektų. Pirmiausia, mes, turiu galvoje visuomenę, labai dažnai užsiimame saviplaka ir tampame neigiamos informacijos įkaitais. Dėl to žmonės natūraliai labiau pastebi negatyvius dalykus. Tačiau jei mes valstybės tarnybą vertintumėme taip, kaip vertiname verslą – aiškiais kriterijais, pastebėtume ir gerus darbus, vertintumėme ir pačius valstybės tarnautojus, tai, savaime suprantama, susiformuotų ir kitokia nuomonė.

Pavyzdžiui, jei verslas tampa tarptautiniu, juo dažniausiai didžiuojamasi, jis tampa labiau vertinamas. Bet jam prielaidas dažniausiai sudaro ambasados, komercijos atašė; daugybė tarpvalstybinių ir tarpvyriausybinių susitarimų iš tiesų nutiesia tuos nematomus ryšius, kuriais sudaromos sąlygos verslui tapti tarptautiniu. Tačiau tokie darbai kaip teisėkūra, įvairios iniciatyvos ir bendradarbiavimo susitarimai dažniausiai yra nepastebimi ar tiesiog užmirštami.

Kitas niuansas – valstybės tarnyba yra komandinis valstybės tarnautojų darbas su politikais. Taigi, ar kalbame apie gerus, ar apie neigiamus dalykus, šias dvi sritis dažnai suplakame. Aišku, daugiau dėmesio paprastai tenka politikams, tačiau karjeros tarnautojo negalima lyginti su politinio pasitikėjimo tarnautoju, nes mūsų darbo pobūdis skirtingas. Todėl ir vertinti mus reikėtų savoje „kategorijoje“.

Paminėjote skirtingus politikų ir valstybės tarnautojų vaidmenis. Kiek jie svarbūs kartu ir atskirai?

Svarbiausia yra politikos ir administracijos sinergija. Administracijos, taip pat ir kanclerio, kaip administracijos vadovo, viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti veik­los tęstinumą ir komandos profesionalumą. Tai ir teisėkūra, ir tarptautiniai santykiai – pasibaigus kadencijai jie nenutrūksta, juos visuomet turi plėtoti, todėl susikalbėjimas tarp specialistų ir politikų yra svarbus. Kad jis būtų, administracija privalo turėti didelių kompetencijų srityse, kuriose dirbama, o politikai turėtų teikti politines įžvalgas, formuoti srities politiką.

Kaip atrodo tipinė Jūsų darbo diena?

Mūsų ministerijoje ji gana įprasta, bet ir kitokia. Esame oficialiai įsivedę lankstų darbo grafiką: darbas prasideda nuo 7–9 val. ryto ir atitinkamai baigiasi 16–18 val. Siekiame, kad žmonės atliktų savo darbą, tačiau puikiai suvokiame, kad visi turime ir buitį, kurią reikia susitvarkyti. Todėl visi susirinkimai, posėdžiai vyksta nuo 9 val. iki 16 val.

Kas jus labiausiai „veža“ jūsų darbe?

Manau, labiausiai – tas dydis, kuriame egzistuojame. Susisiekimo ministerija yra atsakinga už 14 proc. visos šalies BVP, tai atsakomybė, kurią turiu kiekvieną dieną, ir yra pats didžiausias „vežimas“.

Per metus pasirašau dokumentų už 724 milijonus eurų (2,5 milijardų litų) – tie skaičiai apima daugybę investicinių projektų, pavaldžių įmonių įgyvendinamus projektus, jų kontrolę. Nedaugelyje verslo organizacijų galėčiau tokiais mastais dirbti. Galbūt versle toks darbas daug geriau apmokamas ir tai yra taisytina situacija, bet, mano supratimu, jei esi sąmoningas, suvoki, kokių tikslų sieki, manau, jog pirmiausia yra didžiulė garbė ir prestižas turėti tokias darbo galimybes.

Ar yra darbo veiklų, kurių nemėgstate ir mielai atsisakytumėte, jei būtų galimybė?

Galbūt ne tiek nemėgiamų, kiek sudėtingų, reikalaujančių į jas įsigilinti – tai dažniausiai yra investiciniai projektai, viso sektoriaus finansiniai dokumentai. Nuo jų paprastai pradedu savo dieną, nes į juos turi žiūrėti šviežia galva. Neretai tai – probleminiai klausimai, kurie nėra paprasti ir vienu prisėdimu lengvai išsprendžiami.

Lietuvoje dabar labai skatinama būti versliems ir teigiama, jog „kiekvienas gali būti verslininku“. O kaip yra su valstybės tarnyba – gal ir joje kiekvienas gali save atrasti, realizuoti?

Tiesą sakant, manau, jog verslininku tapti yra lengviau. Verslas dažnu atveju žmonėms yra lankstesnis, jis lengvai gali išaugti kad ir iš hobio.

Valstybės tarnyba yra gerąja prasme įsprausta į rėmus ir taisykles. Ji reikalauja aukštų standartų ir nuolatinio tobulėjimo, turi būti gana plataus profilio specialistas. Versle taisyklių mažiau, o vietos fantazijai – daugiau. Todėl, mano akimis, dirbti versle yra paprasčiau.

Šiemet buvote išrinktas Metų valstybės tarnautoju, o jį renka ministerijų, savivaldybių, valstybės institucijų vadovaujantys asmenys, taip pat verslo asociacijos. Kaip manote, kodėl jie išrinko Jus?

Manau, dėl to, jog ministerija per pastaruosius metus labai pasikeitė: mes pajaunėjome, su ta jaunyste atsirado inovatyvių sprendimų, kurie yra girdimi plačiau, neapsiriboja vien mūsų ministerija. Mano minėtas lankstaus darbo grafikas buvo ne mūsų kompetencijos, bet įvestas mūsų iniciatyva – jis paveikė ir kitas institucijas. Vėliau buvo valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriuose mes aiškiai išsakėme savo nuomonę. Turbūt dėl to tapome pastebėti. Sakau „tapome“, nes šis apdovanojimas vis dėlto yra komandos nuopelnas.

Kaip sekasi dirbti su komanda, kurią ne pats suformavote?

Darbe daug pastangų skiriu lyderystei, kuomet savo darbu ir požiūriu suburi žmones ir skatini siekti vieno tikslo. Stengiuosi kasdien tą daryti ir manau, kad šiandien turime brandaus kolektyvo rezultatą. Mūsų komanda yra įvairių kompetencijų ir patirčių. Tai yra gerai – kuo daugiau skirtingų pozicijų, nuomonių, tuo mažesnė galimybė suklysti, tą vertinu ir net skatinu.

Manau, mūsų ministerijos sėkmingą komandinį darbą gerai iliustruoja šiemet vykę mokymai, kur, susiskirstę į komandas, turėjome įvardyti savo ministerijos stipriąsias ir silpnąsias puses. Rezultatas – vienais ar kitais žodžiais visi pasakėme tą patį. Man pačiam tai buvo maloni staigmena, nes supratau, kad matome tą pačią kryptį, vienodai suvokiame, ką darome gerai ir kur dar turime tobulėti. Taigi šiais metais ministerijoje būta ne tik apdovanojimų, bet ir vidinių atradimų.

Minėjote, jog ministerija yra pasikeitusi – gal galite įvardyti konkrečius pokyčius?

Pradėtas glaudesnis bendradarbiavimas su Kinija – buvome vieni pirmųjų, ten išsiuntę savo atašė. Buvome pirmoji biudžetinė organizacija, nusipirkusi elektromobilį, pirmieji pradėjome statyti greitakrovos stoteles. Tam, kad skatintume ekologiškumą ir rodytume realų pavyzdį: dabar prie greitakrovos stotelės Vilniaus centre dažnai rikiuojasi eilės laukiančių pakrauti savo elektromobilius Tai galėtų būti atsakas skeptikams, teigiantiems, kad biurokratai neturi įžvalgos.

Ministerijai priklausančių įmonių valdybose pradėjo dirbti nepriklausomi nariai. Ne todėl, kad valdyboje esantys tarnautojai ar politikai neišmano savo darbo, o tam, kad valdyba turėtų žinių visais reikiamais klausimais, kad tarnautojų išmanymą, pavyzdžiui, apie ES investicijas ar viešosios infrastruktūros projektus, papildytų verslo įžvalgos. Siekiame stiprinti komandas, kad darbas vyktų kuo sklandžiau ir būtų kuo mažiau priešpriešos.

Turbūt neverta klausti, ar savo karjerą ir toliau matote valstybės tarnyboje?

Norėčiau galvoti, kad ta karjera tęsis, tuo pačiu negaliu griežtai teigti, kad ji tęsis būtent čia. Bet kuriuo atveju, esu pasirengęs dirbti, dalindamasis savo įgūdžiais ir žiniomis, ten, kur būsiu naudingiausias, ten, kur bus iššūkių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip rinkti duomenis iš potencialių kandidatų nepažeidžiant jų teisių?

Vos po poros mėnesių įsigaliosiantis Bendrasis asmens duomenų reglamentas (BDAR) verčia dar kartą įvertinti...

Vadyba
18:24
Be verslo nesėkmės, lieka ir pamokos

Kuo jaunesnis verslas, tuo didesnė rizika jam neišgyventi, o jei bendrovė sulaukia penktojo gimtadienio, jau...

Vadyba
15:44
Pridėtinės vertės medžioklė Premium

Daktare, pažiūrėjau beveik visas „Grei anatomijos“ („Grey’s Anatomy“), „Daktaro Hauso“ („Dr. House“) ir...

Darbuotojai prašo per mažai pinigų, nei darbdaviai pasiryžę mokėti 6

Kovo viduryje pradėjusi Lietuvoje veikti slapto įdarbinimo programėlė „MeetFrank“ jau sulaukė keliolikos...

Vadyba
12:57
„Cathay Pacific“ stiuardesės darbe galės dėvėti kelnes

„Cathay Pacific“ oro linijų darbuotojos galės rinktis, kokias uniformas dėvėti. Anksčiau stiuardesėms segėti...

Vadyba
12:30
Y kartos vadovai: kuo skiriasi nuo kitų 2

Apie Y kartos darbuotojų ypatumus kalbama nemažai. Tačiau vis daugiau jaunųjų darbuotojų daro karjerą ir...

Vadyba
08:37
Vaikėjanti visuomenė: nykštys pražudys vadovus Premium 1

Jeigu kyla klausimas, kaip Y karta drįsta keisti darbus kas keturis–šešis mėnesius, pagalvokite, kaip...

Verslo klasė
2018.04.01
Buvę darbuotojai ir pikti klientai – didžiausias rizikos šaltinis

Gegužę įsigalios naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Nors verslai tam įnirtingai rengiasi,...

Rinkodara
2018.04.01
Augo nekvalifikuotų darbuotojų ir reklamos specialistų pajamos 3

Pernai labiausiai augo nekvalifikuotų darbuotojų, rinkodaros specialistų, mėsininkų ir dailidžių pajamos.

Finansai
2018.04.01
Pas partnerius į Vilnių iš Kauno keliavo per Graikiją 1

Kuo naujesnė idėja, tuo sunkiau gali rasti būdų jai įgyvendinti, taip pat – atrasti ir tinkamų partnerių. Vis...

Pramonė
2018.04.01
Vaikėjanti visuomenė: nesuaugusiųjų kaprizai 1

Didžiųjų valstybių prezidentai pastaraisiais metais stebina samurajiškais sprendimais. Vis dėlto politiniai...

Verslo klasė
2018.03.31
Už agresyvų bendravimą atleistas padavėjas: aš ne grubus, aš prancūzas

Padavėjas iš Kanados buvo atleistas iš darbo, nes su kolegomis elgėsi agresyviai ir nepagarbiai. Vyriškis su...

Vadyba
2018.03.31
Geidžiamiausių darbdavių algos: bankų proveržis 7

Paskelbti nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai sausio mėn. vyravo įmonėse,...

Vadyba
2018.03.31
Į miškus taikosi nomenklatūra: į aukštus postus pretenduoja buvę urėdai Premium 1

Tarp pretendentų vadovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniams padaliniams yra ir buvusių...

Agroverslas
2018.03.30
IRT specialistų algos Lietuvoje: kas ir kur uždirba daugiausiai 8

Naujas rinkos tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų vidutinės algos...

Vadyba
2018.03.30
BDAR: kaip ruošiasi mobiliųjų programėlių valdytojai  Premium

Įmonės, prekėms ar paslaugoms parduoti naudojančios mobiliąsias programėles, sako, kad prisitaikyti prie...

Perskaičiavo: iki 2020 m. Lietuvoje reikės 13.300 IRT specialistų 13

Per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13.300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų...

Vadyba
2018.03.29
Jekaterina Rojaka palieka „Luminor“ banką 16

Ekonomistė Jekaterina Rojaka paskelbė po 15 metų darbo paliekanti „Luminor“ banką (anksčiau „DnB Nord“).

Vadyba
2018.03.29
Vadovai bus baudžiami, jei darbuotojams Niujorke po darbo valandų siųs el. laiškus 6

Niujorkas (JAV) gali tapti dar vienu miestu, kuriame darbuotojams pasibaigus darbo dienai nebebus galima...

Vadyba
2018.03.28
Pasikeitė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas 4

Nuo trečiadienio draudimo paslaugas teikiančio „Ergo Insurance SE” Lietuvos filialo generalinio direktoriaus...

Vadyba
2018.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau