Verslas ir mokslas: darželiai – vienintelė gera Lietuvos švietimo dalis

Publikuota: 2015-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Verslo bei mokslo atstovai mano, kad stipriausia Lietuvos švietimo sistemos dalis yra vaikų darželiai. Likusią sistemą reikia iš esmės reformuoti, tačiau reformų idėjos įstringa „demokratinio socializmo“ sistemoje.

Diskusijoje „Ateities formulė: kokie protai reikalingi klestinčiai valstybei?“ verslininkai bei mokslininkai atkreipė dėmesį, kad neužtenka rūpintis vien aukštuoju mokslu. Reikia žvelgti ir į kitas ateities protus formuojančias grandis.

Vienintelė ugdymo grandis, kurios kokybė nekelia didelio rūpesčio yra vaikų darželiai, mano diskusijos, kurią organizavo Tarptautinių santykių bei politikos mokslų institutas, dalyviai.

„Iš visos švietimo grandinės darželiuose, manau, yra geriausia situacija šiandien. Prie to prisidėjo šio sektoriaus privatizavimas“, - teigia Rytis Laurinavičius, startuolio „Soundest“ direktorius.

Privačių darželių atsiradimas bei galimybė samdyti privačias aukles sudarė ikimokyklinio ugdymo rinką, kuri užtikrina kokybę. O maži atlyginimai viešuose darželiuose davė netikėtą teigiamą efektą, mano Nerijus Šepetys, VU dėstytojas bei žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ vyr. redaktorius.

„Turbūt šitoje vietoje pedagogika buvo arba mažiausiai ideologizuota arba geriausiai persitvarkė. Net su neįgaliųjų ugdymų ir su vaikų ugdymu užsiimančiais žmonėmis, kiek teko su jais bendrauti, yra viskas gerai. Tad šioje vietoje reikėtų mažiausiai nuogąstauti“, - sako p. Šepetys.

Stiprūs žmonės - neparanku

Tuo tarpu tiek universitetuose, tiek mokyklose neretai vyrauja pasenęs požiūris ir sustabarėjimas, mano diskusijos dalyviai.

„Didžioji dalis žmonių, ypatingai švietime, yra, kaip sovietmečiu vadinta, demokratinio socializmo šalininkai. Iš esmės pas juos ta sistema veikia tokia komandinė: kaip reikia čia visą ta mums išsilaikyt, išbūti toje sistemoje, kaip sėkmingai įvykdyti komandą, kad įtikti kažkam – politikos formuotojui ar partijai“, - aiškina Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.

Tuo tarpu rinkos ekonomika, anot p. Dargio, yra paremta ant stiprių asmenybių bei žmonių, kurių Lietuvoje trūksta. O politikams neprotingi bei silpni žmonės yra palanku.

Anot p. Dargio, švietimo sistemoje nevyksta reformos, nes politikai nėra spaudžiami priimti sprendimų, o pati švietimo sistema nelabai žino, į kurią pusę jai reformuotis.

„Politikai daro sprendimus tik tada, kai nebegali jų nedaryti. Tad turime sukurti tokią atmosferą, kad politikai būtų priimti sprendimus“, - sako p. Dargis.

Nuo antipilietinių mokyklų gelbsti technologijos

Nerija Putinaitė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, taip pat pastebi, kad mokyklos nesugebėjo persitvarkyti po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Man atrodo, kad kai kurios mokyklos yra labai antipilietinės. Kiek susidūriau su mokytojais, ne visi, aišku, bet jie yra labai antivalstybiškai nusiteikę. Jie galvoja, kad jie yra engiami, nelaimingi ir taip toliau, - teigia p. Putinaitė. – Manau, visose visuomenės sferose yra įvykęs pokytis, nes žmonės turėjo kažką daryti, stengtis po lūžio. O mokykloje liko ta kažkokia sistema.“

Tačiau p. Putinaitė mano, kad mokyklų sistema nesužlugdo kūrybingų, galvojančių žmonių, o vilties teikia technologijos Vaikai nusivylę savo mokykla gali technologijų dėka rasti neformalių mokymų. Taip pat paskatinti kūrybingumą bei mokinių žingeidumą galima įtraukiant į mokyklas žmonių iš kitų sektorių, sistemų.

„Aš dedu daug vilčių į alternatyvias priemones. Aš neturiu vilties, kad mes per vieną dieną, per metus galėtume pakeisti 50 mokytojų visiškai kitais“, - sako p. Putinaitė.

Apjungus universitetus – šuolis reitinguose

Aukštajame moksle vyrauja universitetų perteklius bei darbo santykių lankstumo trūkumas, teigia Jurgita Šiugždinienė, KTU studijų prorektorė.

„Universitetuose lankstumo labai trūksta. Labai daug tikiuosi iš naujojo darbo kodekso, tikiuosi, kad tai įves tam tikrų naujų vėjų ir universitetuose. Studentų skaičius sumažėjo 35%, o jeigu pažiūrėtume, kiek sumažėjo dėstytojų?“

Dėl to universitetams reikėtų susirūpinti savo darbo efektyvumu, o geriau išnaudoti turimus resursus padėtų universitetų apjungimas, teigia p. Šiugždinienė.

„Jeigu pabandytume apjungti kelis universitetus maytume kurioje vietoje mes atsidurtume – iš karto per porą šimtų vietų pakiltume vien dėl spektro ir dėl dydžio“, - teigia p. Šiugždinienė.

Mokyklų sistemoje p. Šiugždinienę labiausiai neramina mokinių profiliavimo dabartinė sistema, kuri nėra pankamai lanksti.

Išeitis – griauti sistemą

Kalbėdami, kaip reformuoti švietimo sistemą, verslo bei mokslo atstovai nesugebėjo pateikti aiškių atsakymų. Kai kurių manymu, vienintelė išeitis yra griauti biurokratijos aparatą.

Anot p. Šepečio, reiktų mažinti švietimo viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, iš karto atleisti trečdalį žmonių, o po to žiūrėti, ką dar galima atleisti.

„Jau mokytojų lygmeny beveik neįmanoma pasiekti susikalbėjimo, tai ką kalbėti apie tokius žmones, kaip (švietimo ir mokslo – VŽ) ministrė? Yra labai bloga sistema, tai ne geresnę sistemą reikia sukurti, o žiūrėti, ką galima išmontuoti“, - sako p. Šepetys.

Tuo tarpu p. Laurinavičius laikosi drastiškesnės nuomonės. „Aš būčiau dar radikalesnis. Reikia ne 30% atleisti, o atleisti visus ir tik 30% atgal priimti, - sako jis. – Mokyklose ne maža dalis dėstytojų yra nekompetetingi ir jie nesugeba nei žinių suteikti, nei įgūdžių, tas žinias pasiimti.“

„Soundest“ vadovas siūlo neįprastą sprendimą - Lietuvos mokytojų bei dėstytojų ruošimą perkelti į kitas šalis, (angl. to outsource).

„Aš matau čia vienintelę išeitį – tuos pačius dėstytojus, ateities šviesulius ruošti ten, kur ta sistema jau yra išlaisvinta, dekonstruota prieš daug daug dešimtmečių, ir paskui juos susigrąžinti, kad jie čia kurtų nuo nulio“, - sako p. Laurinavičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išgyventas bankrotas nuo leidybos verslo neatgrasė Premium

Bankrutavusios vienos didžiausių šalies leidyklų „Versus Aureus“ buvęs vadovas Arturas Mickevičius vėl imasi...

Vadyba
2018.08.17
Iššūkiai naujam vadovui: kokių klaidų nedaryti Premium

Karjeros šuolis, kai specialistas skiriamas vadovu, neabejotinai džiugina ir sufleruoja, kad akcininkai...

Vadyba
2018.08.16
„Starbucks“ plečia verslą – tieks „kombučia“ parduotuvėms

JAV kavinių tinklas „Starbucks“ žengia koja kojon su mada ir imasi gaminti „kombučia“ – fermentuotą arbatą su...

Vadyba
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 1

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Nekonkuravimo susitarimai verslui vis dar neaiškūs Rėmėjo turinys 6

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.14
Įmonės pavadinimas: internetu – tik lietuviškas, pas notarą – koks tik nori Premium 14

Apie 40% naujai registruojamų įmonių pavadinimų neįveikia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos filtro. Vis...

Vadyba
2018.08.13
Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Lietuvos jaunimas vangiai įsilieja į šalies darbo rinką, aktyviai emigruoja 34

Jaunimas sudaro penktadalį šalies gyventojų. Statistika rodo, kad jauni žmonės vangiai įsilieja į šalies...

Vadyba
2018.08.12
Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus 2

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs...

Vadyba
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
„Maxima grupės“ personalo vadovė: 5 žmogiškųjų išteklių strategijos mitai Premium 14

Saulė Balčiūnienė, šį pavasarį perėmusi UAB „Maxima grupė“ personalo vadovo pareigas, teigia, kad per...

Vadyba
2018.08.10
Ko vertėtų paklausti darbuotojo, kuris nusprendė palikti įmonę 16

Didesnę ar mažesnę darbuotojų kaitą patiria kiekviena bendrovė. Vis dėlto net ir atsisveikindama su komandos...

Vadyba
2018.08.09
Trumpesnė darbo savaitė tinka ne visiems Premium 10

Įprasta biuro aplinka ir darbas keturiasdešimt valandų per savaitę šiandienos darbuotojams nėra patrauklūs.

Vadyba
2018.08.08
Nedarbas Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei ES vidurkis  7

Nedarbo lygis Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2018.08.08
Šventinę prekybą „Selfridge‘s“ pradėjo per karščius – iki Kalėdų likus 145 dienoms 4

Nors europiečiai mėgaujasi karšta vasara ir atostogomis, tačiau verslas jau galvoja apie svarbiausią prekybos...

Vadyba
2018.08.07
Darbuotojai bijo, kad juos pakeis robotai 11

Darbuotojai vis atviriau kalba, kad baiminasi likti be darbo bei pajamų, kuomet darbo rinka taps dar labiau...

Vadyba
2018.08.06
Darbo kodeksui metai: 8 svarbiausi darbdavių klausimai (I dalis) Rėmėjo turinys

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.06
Buhalterio profesionalo vardas teismų ir konfliktų gniaužtuose Premium 4

Dėl buhalterio profesionalo vardo verda naujos kovos – keli Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos...

Finansai
2018.08.06
Išbandymas plėtra: kaip nepaslysti 2

Kuo įmonė sparčiau auga, kuo įvairesnių veiklų imasi, tuo atsiranda didesnė rizika visko nesužiūrėti,...

Vadyba
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau