Verslas ir mokslas: darželiai – vienintelė gera Lietuvos švietimo dalis

Publikuota: 2015-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Verslo bei mokslo atstovai mano, kad stipriausia Lietuvos švietimo sistemos dalis yra vaikų darželiai. Likusią sistemą reikia iš esmės reformuoti, tačiau reformų idėjos įstringa „demokratinio socializmo“ sistemoje.

Diskusijoje „Ateities formulė: kokie protai reikalingi klestinčiai valstybei?“ verslininkai bei mokslininkai atkreipė dėmesį, kad neužtenka rūpintis vien aukštuoju mokslu. Reikia žvelgti ir į kitas ateities protus formuojančias grandis.

Vienintelė ugdymo grandis, kurios kokybė nekelia didelio rūpesčio yra vaikų darželiai, mano diskusijos, kurią organizavo Tarptautinių santykių bei politikos mokslų institutas, dalyviai.

„Iš visos švietimo grandinės darželiuose, manau, yra geriausia situacija šiandien. Prie to prisidėjo šio sektoriaus privatizavimas“, - teigia Rytis Laurinavičius, startuolio „Soundest“ direktorius.

Privačių darželių atsiradimas bei galimybė samdyti privačias aukles sudarė ikimokyklinio ugdymo rinką, kuri užtikrina kokybę. O maži atlyginimai viešuose darželiuose davė netikėtą teigiamą efektą, mano Nerijus Šepetys, VU dėstytojas bei žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ vyr. redaktorius.

„Turbūt šitoje vietoje pedagogika buvo arba mažiausiai ideologizuota arba geriausiai persitvarkė. Net su neįgaliųjų ugdymų ir su vaikų ugdymu užsiimančiais žmonėmis, kiek teko su jais bendrauti, yra viskas gerai. Tad šioje vietoje reikėtų mažiausiai nuogąstauti“, - sako p. Šepetys.

Stiprūs žmonės - neparanku

Tuo tarpu tiek universitetuose, tiek mokyklose neretai vyrauja pasenęs požiūris ir sustabarėjimas, mano diskusijos dalyviai.

„Didžioji dalis žmonių, ypatingai švietime, yra, kaip sovietmečiu vadinta, demokratinio socializmo šalininkai. Iš esmės pas juos ta sistema veikia tokia komandinė: kaip reikia čia visą ta mums išsilaikyt, išbūti toje sistemoje, kaip sėkmingai įvykdyti komandą, kad įtikti kažkam – politikos formuotojui ar partijai“, - aiškina Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.

Tuo tarpu rinkos ekonomika, anot p. Dargio, yra paremta ant stiprių asmenybių bei žmonių, kurių Lietuvoje trūksta. O politikams neprotingi bei silpni žmonės yra palanku.

Anot p. Dargio, švietimo sistemoje nevyksta reformos, nes politikai nėra spaudžiami priimti sprendimų, o pati švietimo sistema nelabai žino, į kurią pusę jai reformuotis.

„Politikai daro sprendimus tik tada, kai nebegali jų nedaryti. Tad turime sukurti tokią atmosferą, kad politikai būtų priimti sprendimus“, - sako p. Dargis.

Nuo antipilietinių mokyklų gelbsti technologijos

Nerija Putinaitė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, taip pat pastebi, kad mokyklos nesugebėjo persitvarkyti po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Man atrodo, kad kai kurios mokyklos yra labai antipilietinės. Kiek susidūriau su mokytojais, ne visi, aišku, bet jie yra labai antivalstybiškai nusiteikę. Jie galvoja, kad jie yra engiami, nelaimingi ir taip toliau, - teigia p. Putinaitė. – Manau, visose visuomenės sferose yra įvykęs pokytis, nes žmonės turėjo kažką daryti, stengtis po lūžio. O mokykloje liko ta kažkokia sistema.“

Tačiau p. Putinaitė mano, kad mokyklų sistema nesužlugdo kūrybingų, galvojančių žmonių, o vilties teikia technologijos Vaikai nusivylę savo mokykla gali technologijų dėka rasti neformalių mokymų. Taip pat paskatinti kūrybingumą bei mokinių žingeidumą galima įtraukiant į mokyklas žmonių iš kitų sektorių, sistemų.

„Aš dedu daug vilčių į alternatyvias priemones. Aš neturiu vilties, kad mes per vieną dieną, per metus galėtume pakeisti 50 mokytojų visiškai kitais“, - sako p. Putinaitė.

Apjungus universitetus – šuolis reitinguose

Aukštajame moksle vyrauja universitetų perteklius bei darbo santykių lankstumo trūkumas, teigia Jurgita Šiugždinienė, KTU studijų prorektorė.

„Universitetuose lankstumo labai trūksta. Labai daug tikiuosi iš naujojo darbo kodekso, tikiuosi, kad tai įves tam tikrų naujų vėjų ir universitetuose. Studentų skaičius sumažėjo 35%, o jeigu pažiūrėtume, kiek sumažėjo dėstytojų?“

Dėl to universitetams reikėtų susirūpinti savo darbo efektyvumu, o geriau išnaudoti turimus resursus padėtų universitetų apjungimas, teigia p. Šiugždinienė.

„Jeigu pabandytume apjungti kelis universitetus maytume kurioje vietoje mes atsidurtume – iš karto per porą šimtų vietų pakiltume vien dėl spektro ir dėl dydžio“, - teigia p. Šiugždinienė.

Mokyklų sistemoje p. Šiugždinienę labiausiai neramina mokinių profiliavimo dabartinė sistema, kuri nėra pankamai lanksti.

Išeitis – griauti sistemą

Kalbėdami, kaip reformuoti švietimo sistemą, verslo bei mokslo atstovai nesugebėjo pateikti aiškių atsakymų. Kai kurių manymu, vienintelė išeitis yra griauti biurokratijos aparatą.

Anot p. Šepečio, reiktų mažinti švietimo viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, iš karto atleisti trečdalį žmonių, o po to žiūrėti, ką dar galima atleisti.

„Jau mokytojų lygmeny beveik neįmanoma pasiekti susikalbėjimo, tai ką kalbėti apie tokius žmones, kaip (švietimo ir mokslo – VŽ) ministrė? Yra labai bloga sistema, tai ne geresnę sistemą reikia sukurti, o žiūrėti, ką galima išmontuoti“, - sako p. Šepetys.

Tuo tarpu p. Laurinavičius laikosi drastiškesnės nuomonės. „Aš būčiau dar radikalesnis. Reikia ne 30% atleisti, o atleisti visus ir tik 30% atgal priimti, - sako jis. – Mokyklose ne maža dalis dėstytojų yra nekompetetingi ir jie nesugeba nei žinių suteikti, nei įgūdžių, tas žinias pasiimti.“

„Soundest“ vadovas siūlo neįprastą sprendimą - Lietuvos mokytojų bei dėstytojų ruošimą perkelti į kitas šalis, (angl. to outsource).

„Aš matau čia vienintelę išeitį – tuos pačius dėstytojus, ateities šviesulius ruošti ten, kur ta sistema jau yra išlaisvinta, dekonstruota prieš daug daug dešimtmečių, ir paskui juos susigrąžinti, kad jie čia kurtų nuo nulio“, - sako p. Laurinavičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vadovo darbo sutartis: į ką svarbu atkreipti dėmesį Premium 1

Pagal pareigų prigimtį vadovas veikia įmonės naudai. Tačiau kad būtų išvengta galimų nesusipratimų ir...

Vadyba
06:00
Tyrimas: 40% darbuotojų mano, kad dirba geriau nei vadovas 1

Jungtinėje Karalystėje (JK) atliktas tyrimas atskleidžia, kad 40% įmonių darbuotojų tiki, kad jeigu tik...

Vadyba
2018.10.14
Nuo krizės nukentėję jaunuoliai įstrigo laikinuose darbuose Premium

Praūžus euro zonos krizei jaunimo nedarbo lygis ES šalyse iš neregėtų aukštumų pradėjo leistis žemyn, tačiau...

Vadyba
2018.10.14
Kokie iššūkiai laukia naujojo „Airbus“ CEO

Guillaume Faury nuo 2019 m. balandžio vadovaus „Airbus“, Europos orlaivių gamintojai. Naujajam CEO teks...

Vadyba
2018.10.13
Patirtis: geriau mokytis iš svetimų klaidų būti priklausomam nuo užsakovo

Pasakoti sėkmės istoriją yra smagu, tačiau kiekvienas verslo įkūrėjas neišvengia klaidų. Tik vieni apie jas...

Vadyba
2018.10.13
„Sūduvos vandenys“ turės naują vadovą

Marijampolės savivaldybėje vandenį tiekiančios UAB „Sūduvos vandenys“ vadovu taps Žydrūnas...

Vadyba
2018.10.13
„Facebook“ siekia įsitvirtinti darbo paieškos rinkoje

Socialinis tinklas „Facebook“ rodo ketinimus giliau įsitvirtinti darbo paieškos rinkoje ir tapti konkurentu...

Vadyba
2018.10.12
„Devbridge Group“ Kaune turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Kauno inžineriniam padaliniui nuo šiol vadovauja Edmundas...

Technologijos
2018.10.12
Duris į sėkmę gali atverti ir tinkamas produkto pozicionavimas Rėmėjo turinys

Kiekvieną, kuriantį naują produktą ar paslaugą, kamuoja tos pačios problemos: ką daryti, kad kuriama...

Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Išrinktas naujas „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininkas 2

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininku išrinktas Giedrius...

Vadyba
2018.10.10
Lietuvos paštas traukia vadovus iš „Telia Lietuvos“ 13

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvos pašto Tinklo padaliniui pradėjo vadovauti Jonas Sadauskas. Tai antras...

Įmonių patirtis: priklausomybė nuo užsakovų –  kaip „nenudegti“

Stambus užsakovas yra gerai, tačiau jei jis vienintelis, atsiranda visiška priklausomybė nuo jo ir net rizika...

Vadyba
2018.10.09
Įmonės patirtis: darbuotojai patys renkasi, kiek nori uždirbti Premium

Dažniausiai darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Įmonės, kurios siekia absoliutaus...

Vadyba
2018.10.08
Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros ir lojalumo programos tikslais: kokie pažeidimai daromi dažniausiai ir kaip jų išvengti Rėmėjo turinys 3

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patikrino dvylika didžiųjų maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių ir...

Vadyba
2018.10.08
Registruotų bedarbių skaičius išaugo dešimtadaliu 11

Rugsėjo pabaigoje, palyginti su tuo pačiu metu pernai, šalyje užfiksuota ir daugiau bedarbių, ir daugiau...

Vadyba
2018.10.08
Iškabas pasauliniams milžinams gaminantys lietuviai atskleidė savo sėkmės receptą Rėmėjo turinys 5

„Telia“, „McDonalds“, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „Lidl“, „Hilton“ – tai tik keli iš daugybės pasaulinių...

Technologijos
2018.10.08
70% nesutarimų komandoje kyla dėl vadovo Premium

Geri vadovai iš niekur neatsiranda, juos reikia ugdyti. Bėda ta, jog verslas ne visada supranta, kad,...

Vadyba
2018.10.08
Paskelbti turtingiausi žmonės Latvijoje ir Estijoje 10

Paskelbti turtingiausių žmonių Latvijoje ir Estijoje žmonės. Tarp jų ir bankininkai, ir startuolių kūrėjai.

Vadyba
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau