Verslas ir mokslas: darželiai – vienintelė gera Lietuvos švietimo dalis

Publikuota: 2015-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Verslo bei mokslo atstovai mano, kad stipriausia Lietuvos švietimo sistemos dalis yra vaikų darželiai. Likusią sistemą reikia iš esmės reformuoti, tačiau reformų idėjos įstringa „demokratinio socializmo“ sistemoje.

Diskusijoje „Ateities formulė: kokie protai reikalingi klestinčiai valstybei?“ verslininkai bei mokslininkai atkreipė dėmesį, kad neužtenka rūpintis vien aukštuoju mokslu. Reikia žvelgti ir į kitas ateities protus formuojančias grandis.

Vienintelė ugdymo grandis, kurios kokybė nekelia didelio rūpesčio yra vaikų darželiai, mano diskusijos, kurią organizavo Tarptautinių santykių bei politikos mokslų institutas, dalyviai.

„Iš visos švietimo grandinės darželiuose, manau, yra geriausia situacija šiandien. Prie to prisidėjo šio sektoriaus privatizavimas“, - teigia Rytis Laurinavičius, startuolio „Soundest“ direktorius.

Privačių darželių atsiradimas bei galimybė samdyti privačias aukles sudarė ikimokyklinio ugdymo rinką, kuri užtikrina kokybę. O maži atlyginimai viešuose darželiuose davė netikėtą teigiamą efektą, mano Nerijus Šepetys, VU dėstytojas bei žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ vyr. redaktorius.

„Turbūt šitoje vietoje pedagogika buvo arba mažiausiai ideologizuota arba geriausiai persitvarkė. Net su neįgaliųjų ugdymų ir su vaikų ugdymu užsiimančiais žmonėmis, kiek teko su jais bendrauti, yra viskas gerai. Tad šioje vietoje reikėtų mažiausiai nuogąstauti“, - sako p. Šepetys.

Stiprūs žmonės - neparanku

Tuo tarpu tiek universitetuose, tiek mokyklose neretai vyrauja pasenęs požiūris ir sustabarėjimas, mano diskusijos dalyviai.

„Didžioji dalis žmonių, ypatingai švietime, yra, kaip sovietmečiu vadinta, demokratinio socializmo šalininkai. Iš esmės pas juos ta sistema veikia tokia komandinė: kaip reikia čia visą ta mums išsilaikyt, išbūti toje sistemoje, kaip sėkmingai įvykdyti komandą, kad įtikti kažkam – politikos formuotojui ar partijai“, - aiškina Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.

Tuo tarpu rinkos ekonomika, anot p. Dargio, yra paremta ant stiprių asmenybių bei žmonių, kurių Lietuvoje trūksta. O politikams neprotingi bei silpni žmonės yra palanku.

Anot p. Dargio, švietimo sistemoje nevyksta reformos, nes politikai nėra spaudžiami priimti sprendimų, o pati švietimo sistema nelabai žino, į kurią pusę jai reformuotis.

„Politikai daro sprendimus tik tada, kai nebegali jų nedaryti. Tad turime sukurti tokią atmosferą, kad politikai būtų priimti sprendimus“, - sako p. Dargis.

Nuo antipilietinių mokyklų gelbsti technologijos

Nerija Putinaitė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, taip pat pastebi, kad mokyklos nesugebėjo persitvarkyti po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Man atrodo, kad kai kurios mokyklos yra labai antipilietinės. Kiek susidūriau su mokytojais, ne visi, aišku, bet jie yra labai antivalstybiškai nusiteikę. Jie galvoja, kad jie yra engiami, nelaimingi ir taip toliau, - teigia p. Putinaitė. – Manau, visose visuomenės sferose yra įvykęs pokytis, nes žmonės turėjo kažką daryti, stengtis po lūžio. O mokykloje liko ta kažkokia sistema.“

Tačiau p. Putinaitė mano, kad mokyklų sistema nesužlugdo kūrybingų, galvojančių žmonių, o vilties teikia technologijos Vaikai nusivylę savo mokykla gali technologijų dėka rasti neformalių mokymų. Taip pat paskatinti kūrybingumą bei mokinių žingeidumą galima įtraukiant į mokyklas žmonių iš kitų sektorių, sistemų.

„Aš dedu daug vilčių į alternatyvias priemones. Aš neturiu vilties, kad mes per vieną dieną, per metus galėtume pakeisti 50 mokytojų visiškai kitais“, - sako p. Putinaitė.

Apjungus universitetus – šuolis reitinguose

Aukštajame moksle vyrauja universitetų perteklius bei darbo santykių lankstumo trūkumas, teigia Jurgita Šiugždinienė, KTU studijų prorektorė.

„Universitetuose lankstumo labai trūksta. Labai daug tikiuosi iš naujojo darbo kodekso, tikiuosi, kad tai įves tam tikrų naujų vėjų ir universitetuose. Studentų skaičius sumažėjo 35%, o jeigu pažiūrėtume, kiek sumažėjo dėstytojų?“

Dėl to universitetams reikėtų susirūpinti savo darbo efektyvumu, o geriau išnaudoti turimus resursus padėtų universitetų apjungimas, teigia p. Šiugždinienė.

„Jeigu pabandytume apjungti kelis universitetus maytume kurioje vietoje mes atsidurtume – iš karto per porą šimtų vietų pakiltume vien dėl spektro ir dėl dydžio“, - teigia p. Šiugždinienė.

Mokyklų sistemoje p. Šiugždinienę labiausiai neramina mokinių profiliavimo dabartinė sistema, kuri nėra pankamai lanksti.

Išeitis – griauti sistemą

Kalbėdami, kaip reformuoti švietimo sistemą, verslo bei mokslo atstovai nesugebėjo pateikti aiškių atsakymų. Kai kurių manymu, vienintelė išeitis yra griauti biurokratijos aparatą.

Anot p. Šepečio, reiktų mažinti švietimo viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, iš karto atleisti trečdalį žmonių, o po to žiūrėti, ką dar galima atleisti.

„Jau mokytojų lygmeny beveik neįmanoma pasiekti susikalbėjimo, tai ką kalbėti apie tokius žmones, kaip (švietimo ir mokslo – VŽ) ministrė? Yra labai bloga sistema, tai ne geresnę sistemą reikia sukurti, o žiūrėti, ką galima išmontuoti“, - sako p. Šepetys.

Tuo tarpu p. Laurinavičius laikosi drastiškesnės nuomonės. „Aš būčiau dar radikalesnis. Reikia ne 30% atleisti, o atleisti visus ir tik 30% atgal priimti, - sako jis. – Mokyklose ne maža dalis dėstytojų yra nekompetetingi ir jie nesugeba nei žinių suteikti, nei įgūdžių, tas žinias pasiimti.“

„Soundest“ vadovas siūlo neįprastą sprendimą - Lietuvos mokytojų bei dėstytojų ruošimą perkelti į kitas šalis, (angl. to outsource).

„Aš matau čia vienintelę išeitį – tuos pačius dėstytojus, ateities šviesulius ruošti ten, kur ta sistema jau yra išlaisvinta, dekonstruota prieš daug daug dešimtmečių, ir paskui juos susigrąžinti, kad jie čia kurtų nuo nulio“, - sako p. Laurinavičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
10:11
Kokią naudą valdyba gali duoti vadovui, akcininkui ir įmonei Premium

Efektyviai veikianti valdyba gali būti vadovo sąjungininku ir pagalbininku, siekiant įmonės tikslų, o...

Vadyba
09:44
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
05:45
4 mąstymo klaidos, gadinančios darbuotojų atranką 2

Darbuotojų atranka – vienas svarbiausių šių dienų darbdavių galvos skausmų. Tačiau žmonių išankstiniai...

Vadyba
2019.02.16
Moksleivių bendrovės – verslą kuria jau nuo penktos klasės Verslo tribūna

Vasario 8 dieną parodų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Studijos 2019“ apie 50 moksleivių bendrovių...

Vadyba
2019.02.15
„Mirusiojo kišenių kraustymas“: kaip „Foodout“ klientus pasidalino likę rinkos žaidėjai Premium 3

Kai iš augančios rinkos, kurią dalijasi 3 įmonės, viena pasitraukia, likusių vadovams belieka pasiraitoti...

Gazelė
2019.02.15
„Teslos“ darbuotojai labiausiai nerimauja dėl savo darbo vietų 4

Labiausiai netekti darbo baiminasi bendrovės „Tesla“ darbuotojai. Tokie rezultatai paaiškėjo, apklausus...

Vadyba
2019.02.15
Vadovavimo tendencijos: CEO galvos skausmų trejetukas Premium

„The Conference Board“ apklausė 800 JAV bendrovių vadovų ir aiškinosi, kokie svarbiausi uždaviniai iškelti jų...

Vadyba
2019.02.13
Švietimo ministras: nesame kokie nors beviltiški „lūzeriai“ Premium 14

Naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius nori keisti sistemą, pagal kurią skatinama...

Vadyba
2019.02.13
4 įspėjamieji darbo skelbimų ženklai 9

Ieškantieji naujos darbo pozicijos karštoje rinkoje gali pasiklysti tarp skelbimų gausos. Pelus nuo grūdų...

Vadyba
2019.02.12
Darbdaviai turėtų suklusti: darbuotoją galima atleisti ne už kiekvieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Verslo tribūna 3

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tačiau jo...

Vadyba
2019.02.11
Tapti vaiduokliais kandidatai išmoko iš darbdavių  Premium 13

Įkaitusioje darbo rinkoje dažnėja atvejų, kai dirbti priimti kandidatai dingsta apie tai nepranešę bendrovei.

Vadyba
2019.02.11
Prognozuoja naujo biurų ploto sprogimą Premium

Šiemet Vilniaus biurų rinka turėtų pasipildyti daugiau naujo ploto nei 2018 m. ir taip šių metų pabaigoje...

Statyba ir NT
2019.02.11
Kaip ugdyti motyvaciją ir pasiekti trokštamų tikslų Premium 7

Norint padidinti efektyvumą, tiesiog būtina turėti motyvuotą komandą. Atliktas tyrimas išskyrė vieną...

Vadyba
2019.02.10
Paskirti du nauji švietimo viceministrai 6

Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradeda dirbti du viceministrai: Valdemaras Razumas,...

Vadyba
2019.02.08
Pernai darbe žuvo vienu žmogumi mažiau

Pernai dėl nelaimingų atsitikimų darbe mirė 36 žmonės – vienu asmeniu mažiau nei 2017-aisiais.

Vadyba
2019.02.08
Nedarbo lygis pernai krito į 10 metų neregėtas žemumas 22

2018 m. nedarbo lygis sudarė 6,2% – paskutinį kartą žemesnis nedarbo rodiklis buvo užfiksuotas tik...

Vadyba
2019.02.08
Darbuotojai ES turės daugiau teisių

Europos Parlamento (EP) derybininkai ir ES ministrai sutarė dėl naujų teisių dirbantiesiems pagal kintamą...

Vadyba
2019.02.08
Kaip bendrovei atsikratyti ją skandinančių įpročių Premium 6

Įmonės sėkmę ar nesėkmę lemia turimi įpročiai, kuriuos į organizaciją atsineša akcininkai ir vadovai. Įpročių...

Vadyba
2019.02.06
Derybos dėl algos: kaip nepermokėti darbuotojui Premium 5

Įtempta padėtis šalies darbo rinkoje vis smarkiau spaudžia darbdavius į kampą, o darbuotojams suteikia galių...

Vadyba
2019.02.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau