Profesionalūs vadovai ir valdybų nariai vis dar nevertinami

Publikuota: 2015-10-12
Paulius Martinkus, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Paulius Martinkus, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas.

Praėjusią savaitę pasitraukė vos prieš tris mėnesius paskirta sostinės savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) valdyba, ir tai jau ne pirmas atvejis, kai savo noru atsistatydina nepriklausomi valdybų nariai. Liepą nepriklausomi nariai taip pat pasitraukė iš valstybės valdomos įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL).

Tiek iš LJL pasitraukusieji, tiek iš VŠT atsistatydinantys nepriklausomi valdybų nariai – gerai žinomi, aukščiausio lygio profesionalai, turintys nemažai tarptautinės vadybos patirties, bei nepriekaištingos reputacijos asmenys. Tad kyla klausimas, kodėl iš savivaldybės ir valstybės kontroliuojamų įmonių bėga profesionalai ir ką tai pasako apie valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenos praktiką?

Politizuotas įmonių valdymas

Šių metų liepą Susisiekimo ministerija pranešė, jog LJL turėtų skelbti bankrotą (ministerija net kreipėsi į teismą). Tačiau vėliau ministerija persigalvojo ir nusprendė įmonę bandyti išgelbėti kitų valstybės kontroliuojamų įmonių lėšomis. Šios istorijos fone ir pasitraukė LJL nepriklausomi valdybos nariai. Nors iš jų negirdėjome viešų pasisakymų, tačiau panašu, jog ieškant sprendimo dėl LJL ateities buvo remiamasi politiniais argumentais, o ne ieškoma racionaliais argumentais grįsto sprendimo.

Vertėtų pažymėti, jog valstybė valdo 57% įmonės akcijų, tad ministerija, priimdama neracionalius sprendimus, kartu su savimi į nuostolius tempiasi ir privačius investuotojus. Šie veiksmai gali skaudžiai atsiliepti ateityje, jei valstybė nuspręs privatiems investuotojams platinti kitos kontroliuojamos įmonės akcijų dalį, o šie, prisimindami tokią istoriją, už akcijas tiesiog mokės sumažintą kainą.

VŠT valdyba taip pat pasitraukė be jokių viešų pasisakymų, tik buvo pateiktas vadovės komentaras, jog bendrovėje „išsiskyrė požiūris į korporatyvinio valdymo praktiką“. Tad panašu, jog savivaldybės, kaip įmonės savininkės, ir nepriklausomų profesionalų požiūriai, kaip turi būti valdoma bendrovė, kardinaliai nesutapo.

Savivaldybės valdoma VŠT turi iš politikų suformuotą Stebėtojų tarybą, kuri atsakinga ir už valdybos narių atranką. Jei valdybos ir savivaldybės santykiai nutraukiami praėjus vos trims mėnesiams, greičiausiai Stebėtojų taryba valdybai bandė primesti politinius sprendimus. Reikia pažymėti, jog Stebėtojų taryba gali tik prižiūrėti įmonės veiklą, bet negali spręsti, tad natūralu, jog valdybos nariai pasitraukė, jei jiems buvo neformaliai pateikiami iš anksto suformuluoti sprendimai, už kuriuos jie turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę.

Didžiausią nerimą kelia tai, jog politikai nenori suprasti profesionalų išsakomų pastabų ir panašu, jog yra linkę laikytis savo tiesios. Politizuotas įmonių valdymas sukuria prielaidas korupcijai ir neefektyvumui, tad neatsakingas politikų elgesys labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

Valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių nuosavo kapitalo grąža siekia 2,5%. Tuo metu privataus sektoriaus grąža yra apie 10%. Jei viešasis sektorius tvarkytųsi taip pat gerai kaip ir privatus, tada į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai galėtų įplaukti apie 470 mln. Eur ir tai leistų ketvirtadaliu padidinti švietimui skirtą biudžeto dalį arba padvigubinti šalies gynybos biudžetą.

Kaip įmones valdo kitos šalys

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra parengusi rekomendacijas dėl valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo principų. Šie principai apibendrina geriausias EBPO šalių narių valdysenos praktikas.

VŠT ir LJL atveju Lietuvos politikai pažeidžia kelias esmines rekomendacijas:

• Įmonės turėtų veikti autonomiškai, o politikai turėtų tik nustatyti veiklos kryptis ir nesivelti į kasdienį įmonių valdymą; • Ministerijos ir savivaldybės turėtų leisti įmonių valdyboms veikti savo kompetencijų ribose ir užtikrinti valdybų nepriklausomumą.

EBPO gairės nėra teorija, kaip kartais jų reikšmę sumenkinti bando politikai. Šios gairės paremtos realiais pavyzdžiais, t.y. EBPO principai yra paremti išsivysčiusių šalių praktine patirtimi. Švedija, Norvegija ir Suomija turi puikiai veikiančias valstybės kontroliuojamas įmones ir Lietuva galėtų aktyviau domėtis kultūriškai artimų šalių praktika ir stengtis ją įgyvendinti.

Ką reiktų daryti toliau

Dar Andriaus Kubiliaus vyriausybė patvirtino valstybės kontroliuojamų įmonių nuosavybės gaires, kurios nustatė aiškias taisykles, kaip valstybė turėtų valdyti savo kontroliuojamas įmones, ir šios gairės buvo parengtos remiantis skandinavų patirtimi bei EBPO rekomendacijomis. Deja, dabartinė vyriausybė nerodo jokios politinės valios siekti efektyvesnio ir skaidresnio įmonių valdymo, tuo pačiu vis bandydama apeiti jau nustatytas taisykles.

Vilniaus miestas žengė dar toliau – miesto tarybos patvirtintos nuosavybės gairės yra gerokai progresyvesnės nei vyriausybės, tokių gairių taip pat neturi nė viena iš kaimyninių šalių sostinių. Deja, panašu, jog Vilniuje politinė valia yra, bet stringa įgyvendinimas.

Tad tiek Vilniui, tiek ir vyriausybei dviračio išradinėti nereikia – reikia tik laikytis taisyklių, kurias patvirtino patys politikai. Labai tikimės, kad ir vyriausybė, ir savivaldybė padarys išvadas, kaip ateityje išvengti tokių atvejų. Aukščiausio lygio profesionalų atsistatydinimas vos pradėjus dirbti parodo politikų supratimo apie valdyseną stoką, tad ateityje gali būti sunku pritraukti potencialių aukščiausio lygio bei nepriekaištingos reputacijos kandidatų į valdybų narius, norinčių ir galinčių prisijungti prie viešojo sektoriaus valdymo tobulinimo.

Paulius Martinkus yra asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kad jaunoji karta verslo neiššvaistytų, geriau vadovais jų iškart neskirti Premium 4

Kai prie šeimos verslo prisijungia vaikai – tėvams džiaugsmas. Tačiau su jaunosios kartos atėjimu kyla...

Gazelė
2019.06.26
Abonementai į „Žalgirio“ rungtynes – nuolatinėms emocijoms ir verslui stiprinti Verslo tribūna

Pasibaigusiame sezone Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas užfiksavo rekordinį lankomumą – Eurolygos...

Paslaugos
2019.06.26
Pradėti verslą – efektyviausia dieta Premium 1

Kuo daugiau darai, tuo para, atrodo, tampa ilgesnė. Tuo įsitikinę verslininkai – jiems pasakymas „trūksta...

Gazelė
2019.06.25
Kokio pripažinimo už gerą darbą trokšta darbuotojai 2

Pripažinimas, kad darbuotojas gerai atliko savo darbą, — vienas geriausių ir pigiausių kolektyvą...

Vadyba
2019.06.25
Didžiausių algų TOP 20-uke – du geidžiamiausi darbdaviai 11

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kur gegužės mėnesį Lietuvoje vyravo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.06.25
„Mars Lietuvos“ CEO: nejaučiu, kad dirbu mažoje įmonėlėje Premium

Nors korporacijos diegia unifikuotą valdymo sistemą, ir nedidelio padalinio vadovas gali puoselėti autentišką...

Vadyba
2019.06.25
Tyrimas: gerai psichologinei savijautai pakanka 1 darbo dienos per savaitę

Ilgalaikį nedarbą mokslininkai sieja su prastesne psichologine savijauta. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad...

Vadyba
2019.06.24
Verslą kuria laužydami taisykles – kol kas nesigaili 5

Kartais nustatytas taisykles versle verta laužyti. Bet tik tada, kai tarp jo įkūrėjų yra betarpiškas...

Gazelė
2019.06.23
Kaip įmonėje įdiegti 4 darbo dienų savaitę Premium 4

Sutrumpinti darbo savaitę ryžtasi vis daugiau pasaulio bendrovių. 4 darbo dienų savaitę išbandžiusieji...

Vadyba
2019.06.22
„Karštoji linija“ darbuotojams: skatina pasikalbėti, tik tada mesti darbą 7

Darbuotojų kaita sujaukia sklandų įmonės darbą. Bendrovės nuolat ieško būdų, kaip sulaikyti specialistus...

Vadyba
2019.06.22
Traukiasi Smiltynės perkėlos vadovas 13

Susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, kad valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė...

Vadyba
2019.06.21
Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 22

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
„TEC Industry“ keičia vadovą

Vaidas Laukaitis pradeda vadovauti pramonės ir energetikos objektų projektavimo bendrovei „TEC Industry“. Jis...

Vadyba
2019.06.20
Diegiant mokymosi kultūrą – už klaidas nebaudžiama

Organizacijos, pasižyminčios mokymosi kultūra, geriau išgyvena sunkius laikus, jų darbuotojai yra labiau...

Gazelė
2019.06.20
„Vilniaus viešasis transportas“ turi naują valdybą 4

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patvirtino naują valdybą bei pirmininkę.

Vadyba
2019.06.20
Vienam sektoriui siūloma išimtis: darbuotojų atlygį iš dalies galėtų kompensuoti „Sodra“ Premium 7

Europos Sąjungai įsitraukus į muitų karus ir įvedus kvotas plieno importui, kai kurie Lietuvos metalo...

Vadyba
2019.06.20
5 šalis aprėpęs tyrimas: išmokius vaikus verslumo pagerėja ir kitų pamokų rezultatai Verslo tribūna

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi organizacijos „Junior Achievement Europa“ vyresnysis...

Vadyba
2019.06.20
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje sudaro 13% 6

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio pernai buvo 13%, skelbia Statistikos departamentas.

Vadyba
2019.06.20
Latvijos verslininkas: kodėl aš noriu perkelti įmonę į Estiją ar Lietuvą 9

Latvijos žiniasklaidoje pasipylė istorijos apie verslininkų santykius su Valstybės pajamų tarnyba. Dėl...

Gazelė
2019.06.20
ISM EMBA rekomenduoja: 3 žingsniai, kaip Vadovas 4.0 įveikia VUCA iššūkius Verslo tribūna

Naujas pasaulio ekonomikos raidos etapas pasižymi įvairių skaitmeninių technologijų sinteze, o aukščiausiojo...

Vadyba
2019.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau