Profesionalūs vadovai ir valdybų nariai vis dar nevertinami

Publikuota: 2015-10-12
Paulius Martinkus, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Paulius Martinkus, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas.

Praėjusią savaitę pasitraukė vos prieš tris mėnesius paskirta sostinės savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) valdyba, ir tai jau ne pirmas atvejis, kai savo noru atsistatydina nepriklausomi valdybų nariai. Liepą nepriklausomi nariai taip pat pasitraukė iš valstybės valdomos įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL).

Tiek iš LJL pasitraukusieji, tiek iš VŠT atsistatydinantys nepriklausomi valdybų nariai – gerai žinomi, aukščiausio lygio profesionalai, turintys nemažai tarptautinės vadybos patirties, bei nepriekaištingos reputacijos asmenys. Tad kyla klausimas, kodėl iš savivaldybės ir valstybės kontroliuojamų įmonių bėga profesionalai ir ką tai pasako apie valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenos praktiką?

Politizuotas įmonių valdymas

Šių metų liepą Susisiekimo ministerija pranešė, jog LJL turėtų skelbti bankrotą (ministerija net kreipėsi į teismą). Tačiau vėliau ministerija persigalvojo ir nusprendė įmonę bandyti išgelbėti kitų valstybės kontroliuojamų įmonių lėšomis. Šios istorijos fone ir pasitraukė LJL nepriklausomi valdybos nariai. Nors iš jų negirdėjome viešų pasisakymų, tačiau panašu, jog ieškant sprendimo dėl LJL ateities buvo remiamasi politiniais argumentais, o ne ieškoma racionaliais argumentais grįsto sprendimo.

Vertėtų pažymėti, jog valstybė valdo 57% įmonės akcijų, tad ministerija, priimdama neracionalius sprendimus, kartu su savimi į nuostolius tempiasi ir privačius investuotojus. Šie veiksmai gali skaudžiai atsiliepti ateityje, jei valstybė nuspręs privatiems investuotojams platinti kitos kontroliuojamos įmonės akcijų dalį, o šie, prisimindami tokią istoriją, už akcijas tiesiog mokės sumažintą kainą.

VŠT valdyba taip pat pasitraukė be jokių viešų pasisakymų, tik buvo pateiktas vadovės komentaras, jog bendrovėje „išsiskyrė požiūris į korporatyvinio valdymo praktiką“. Tad panašu, jog savivaldybės, kaip įmonės savininkės, ir nepriklausomų profesionalų požiūriai, kaip turi būti valdoma bendrovė, kardinaliai nesutapo.

Savivaldybės valdoma VŠT turi iš politikų suformuotą Stebėtojų tarybą, kuri atsakinga ir už valdybos narių atranką. Jei valdybos ir savivaldybės santykiai nutraukiami praėjus vos trims mėnesiams, greičiausiai Stebėtojų taryba valdybai bandė primesti politinius sprendimus. Reikia pažymėti, jog Stebėtojų taryba gali tik prižiūrėti įmonės veiklą, bet negali spręsti, tad natūralu, jog valdybos nariai pasitraukė, jei jiems buvo neformaliai pateikiami iš anksto suformuluoti sprendimai, už kuriuos jie turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę.

Didžiausią nerimą kelia tai, jog politikai nenori suprasti profesionalų išsakomų pastabų ir panašu, jog yra linkę laikytis savo tiesios. Politizuotas įmonių valdymas sukuria prielaidas korupcijai ir neefektyvumui, tad neatsakingas politikų elgesys labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

Valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių nuosavo kapitalo grąža siekia 2,5%. Tuo metu privataus sektoriaus grąža yra apie 10%. Jei viešasis sektorius tvarkytųsi taip pat gerai kaip ir privatus, tada į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai galėtų įplaukti apie 470 mln. Eur ir tai leistų ketvirtadaliu padidinti švietimui skirtą biudžeto dalį arba padvigubinti šalies gynybos biudžetą.

Kaip įmones valdo kitos šalys

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra parengusi rekomendacijas dėl valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo principų. Šie principai apibendrina geriausias EBPO šalių narių valdysenos praktikas.

VŠT ir LJL atveju Lietuvos politikai pažeidžia kelias esmines rekomendacijas:

• Įmonės turėtų veikti autonomiškai, o politikai turėtų tik nustatyti veiklos kryptis ir nesivelti į kasdienį įmonių valdymą; • Ministerijos ir savivaldybės turėtų leisti įmonių valdyboms veikti savo kompetencijų ribose ir užtikrinti valdybų nepriklausomumą.

EBPO gairės nėra teorija, kaip kartais jų reikšmę sumenkinti bando politikai. Šios gairės paremtos realiais pavyzdžiais, t.y. EBPO principai yra paremti išsivysčiusių šalių praktine patirtimi. Švedija, Norvegija ir Suomija turi puikiai veikiančias valstybės kontroliuojamas įmones ir Lietuva galėtų aktyviau domėtis kultūriškai artimų šalių praktika ir stengtis ją įgyvendinti.

Ką reiktų daryti toliau

Dar Andriaus Kubiliaus vyriausybė patvirtino valstybės kontroliuojamų įmonių nuosavybės gaires, kurios nustatė aiškias taisykles, kaip valstybė turėtų valdyti savo kontroliuojamas įmones, ir šios gairės buvo parengtos remiantis skandinavų patirtimi bei EBPO rekomendacijomis. Deja, dabartinė vyriausybė nerodo jokios politinės valios siekti efektyvesnio ir skaidresnio įmonių valdymo, tuo pačiu vis bandydama apeiti jau nustatytas taisykles.

Vilniaus miestas žengė dar toliau – miesto tarybos patvirtintos nuosavybės gairės yra gerokai progresyvesnės nei vyriausybės, tokių gairių taip pat neturi nė viena iš kaimyninių šalių sostinių. Deja, panašu, jog Vilniuje politinė valia yra, bet stringa įgyvendinimas.

Tad tiek Vilniui, tiek ir vyriausybei dviračio išradinėti nereikia – reikia tik laikytis taisyklių, kurias patvirtino patys politikai. Labai tikimės, kad ir vyriausybė, ir savivaldybė padarys išvadas, kaip ateityje išvengti tokių atvejų. Aukščiausio lygio profesionalų atsistatydinimas vos pradėjus dirbti parodo politikų supratimo apie valdyseną stoką, tad ateityje gali būti sunku pritraukti potencialių aukščiausio lygio bei nepriekaištingos reputacijos kandidatų į valdybų narius, norinčių ir galinčių prisijungti prie viešojo sektoriaus valdymo tobulinimo.

Paulius Martinkus yra asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nurodymus „iš viršaus“ pakeitė partnerystės siekis Verslo tribūna

Praėjusių metų gegužę pradėta Vilniaus savivaldybės administracijos reforma nebuvo tradicinė. Šį kartą čia...

Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
13:28
Paskirtas naujas „Litcargus“ vadovas

Antžeminės orlaivių priežiūros ir keleivių aptarnavimo paslaugas Vilniaus ir Kauno oro uostuose teikiančiai...

Vadyba
10:09
„Facebook“ darbui Londone pasamdys 1.000 specialistų

„Facebook“ plečia komandą Jungtinėje Karalystėje. Šįmet  Londono biure planuojama pasamdyti apie 1.000...

Vadyba
09:52
Traukiasi BBC vadovas T. Hallas

Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC generalinis direktorius Tony Hallas pirmadienį...

Vadyba
08:16
Prieš Davosą įspėja: pasaulis kapitalizmo nelaiko sočios ateities garantu 1

Šiuolaikinis kapitalizmas daro daugiau žalos negu kuria naudos. Taip mano 56% pasaulinėje apklausoje „Edelman...

Vadyba
2020.01.20
Vatikano vadovybėje – pirmoji moteris

Pirmą kartą istorijoje į vieną iš postų Vatikano vadovybėje paskirta moteris. Popiežiaus Pranciškaus...

Vadyba
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
„Sodra“ paskelbė 100 daugiausia uždirbančių profesijų atlyginimus Premium 5

Labiausiai 2019 m. padidėjo gydytojų ir tarnautojų atlyginimai, rodo „Sodros“ duomenys. Skaičius reikėtų...

Finansai
2020.01.20
„Procter & Gamble“ vadovo patarimas: inovacijų neieškokite darbo vietoje Premium

Verslui, kuris nori neatsilikti nuo konkurentų, nuolat patariama inovuoti: ieškoti naujų produktų, idėjų,...

Vadyba
2020.01.20
Kokias darbuotojų atrankos klaidas daro įmonės ir kaip jas ištaisyti 4

Per darbo pokalbį su kandidatu įmonė turėtų pagalvoti ir apie tolesnį savo kaip darbdavio įvaizdį. Mat...

Vadyba
2020.01.19
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
2020.01.19
Nesėkmė versle netrukdo atsitiesti

Apklausos rodo, kad daugelis tų, kurie tik svajoja apie verslą, jo nesiima ne tik dėl lėšų ar žinių stygiaus,...

Gazelė
2020.01.19
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Prie didžiausių Europos bendrovių vairo stovi mažiau nei 5% moterų

Didžiausiose Europos korporacijose tik 4,7% CEO pozicijų užima moterys. Tokius naujus duomenis skelbia...

Vadyba
2020.01.19
Kas padeda verslui greičiau atsistoti ant kojų

Bet kokio verslo be investicijų nesukursi. Tačiau kuo pradedantieji daugiau išmano, ką ir kaip daryti, tuo...

Gazelė
2020.01.19
Tyrėjai išsiaiškino, kaip pasiekus verslo viršūnę joje išsilaikyti

Užkopti į verslo olimpą yra lengviau nei jame įsitvirtinti. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis budrumas ir...

Vadyba
2020.01.18
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Profsąjungos kritikuoja premjero siūlymus dėl švietimo susitarimų

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl...

Verslo aplinka
2020.01.17
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau