Ech, ir vėl komandos formavimas

Paprastai po įprasto komandos formavimo renginio kurį laiką komandos nariai dalijasi įspūdžiais, kaip jie plaukė baidarėmis, klaidžiojo miškais per orientacines varžybas ar vakarėlio metu žaidė proto mūšį. Ši emocijų banga paprastai praeina per kelias dienas ir viskas vėl stoja į savo vėžes. Gerai, jeigu tokio komandos formavimo renginio tikslas buvo susipažinti ir gerai praleisti laiką. Tačiau jeigu komandos formavimo renginį inicijavo vadovai, toks rezultatas jų tikrai netenkina, nes neįvyksta joks pokytis komandos darbe.

Įvairių komandinių žaidimų prisižaidusių komandų laukia du keliai – arba komandos nariai nuo to pavargsta ir bendri renginiai baigiasi, arba eina toliau ir komandinius renginius paverčia tęstiniais patirtiniais renginiais, po kurių keičiasi komandos narių požiūris į kiekvieno iš jų galimybes ir stiprybes tiesioginiame darbe. Tada ir paaiškėja, kad tas, kuris nebijo bristi per purvo pelkę, nebūtinai moka greitai priimti sprendimus.

Nori stipresnių potyrių

Šios vasaros pabaigoje neįprastam komandos formavimo renginiui ryžosi bendrovės „Softera Baltic“ kolektyvas. Pirmiausia ekstremalių užduočių pagrindu paremtuose mokymuose sudalyvavo įmonės vadovas ir viena iš darbuotojų. Supratę, kad šiuose mokymuose žmonės ne tik kovoja su fiziniais aukščio, gylio, vandens ir pelkių iššūkiais, bet ir išmoksta suvaldyti komandą kone beviltiškose situacijose, jie pasiūlė visa tai patirti visiems savo kolegoms.

Šiuose patyriminiuose komandos formavimo mokymuose dalyvavusi Laura Kranauskaitė, „Softera Baltic“ rinkodaros vadybininkė, sako, kad per 2,5 dienos trukusius mokymus teko patirti pačių netikėčiausių situacijų.

„Buvome tikslingai suskirstyti į tris komandas, pavyzdžiui, projektų skyriuje dirbantys žmonės pateko į tą pačią komandą su klientų aptarnavimo srityje dirbančiais kolegomis. Tikslas – sklandesnis bendravimas tarp skirtingų padalinių, buvo tikrai pasiektas, nes po mokymų problemų sprendimas ir bendravimas tarp skyrių tapo greitesni ir efektyvesni“, – pasakoja p. Kranauskaitė.

Pasak pašnekovės, mokymų metu kiekvienas komandos narys turėjo išeiti iš savo komforto zonos ir neturėjo pasirinkimo atsitraukti. „Kiekvieną situaciją turėjome kaip nors išspręsti kartu. Niekas negalėjo likti nuošalyje. Jeigu reikėjo bristi per pelkę, tai visiems, jeigu reikėjo rasti išėjimą iš miško, tai visiems. Užduočių metu išaiškėjo žmonių lyderystės, organizuotumo ir kitos savybės. Sugrįžę į darbą pradėjome tikrai sklandžiau dirbti, greičiau susidorojame su užduotimis, stresinėmis situacijomis, labiau pasitikime vienas kitu, labiau padedame vienas kitam, ieškome bendrų sprendimų, mastome kartu“, – pasakoja p. Kranauskaitė.

Bendrovė kasmet organizuoja tradicinius komandos formavimo renginius, tokius kaip plaukimas baidarėmis, dviračių žygiai. „Šiemet supratome, kad tai tik pramogos, kad vien to nepakanka, o tikras komandos formavimas vyksta visai kitaip. Kitąmet taip pat planuojame išbandyti kažką naujo“, – sako ji.

Reikia ir žaidimų, ir tikslų

Ramūnė Radienė, UAB „Eurosega„direktorė, komandos formavimo renginius skirto į tris kategorijas: komandiniai-pramoginiai renginiai, kurių tikslas gerai praleisti laiką ir susipažinti; tiksliniai komandiniai renginiai, kurie turi labai aiškias užduotis ir tikslus, susijusius su darbo funkcijomis; patirtiniai komandiniai renginiai, kurių metu siekiama pakeisti komandos narių mastymą ir vyksta labai kokybiškas situacijos aptarimas, įtraukiant visus komandos narius ir bendrai ieškant sprendimų.

Patirtiniams komandiniams renginiams organizacija turi subręst: vadovas turi suprasti, kad komanda gali ir turi pasikeisti, kad dirbtų efektyviau bei visų dalyvių visiškas pasitikėjimas konsultantu.

Paklausta, kokia yra Lietuvos įmonių branda formuojant komandas, p. Radienė sako, kad vis dažniau komandinius pramoginius renginius bandoma derinti su tiksliniais komandiniais renginiais.

„Kai nėra gilesnės analizės ir tęstinumo, sunku sulaukti rezultato ir pokyčių. Žinoma, komandinių pramoginių renginių metų atskiri žmonės pasidaro išvadas, bet savo mastymą pakeitęs vienas žmogus nepakeis visos grupės mastymo“, – sako ji.

Ponios Radienės teigimu, dar viena būtina sąlyga efektyviam komandos formavimui – konsultanto pagalbos pasitelkimas, nors yra manančių, kad šią funkciją gali atlikti įmonės personalo vadovas

„Tai jau darę įmonių personalo vadovai sako, kad „pranašu savo krašte nebūsi“, esu ne kartą įsitikinusi, kad tik išorinis konsultantas gali padėti padaryti kokybinį pokytį. Kita svarbi sėkmingo komandinio renginio sąlyga – pasiruošimas, kurio nebuvimas lemia labai daug nesėkmių. Labai svarbu iš anksto įsivardinti, ko norima iš renginio, ar tik susipažinti ir gerai praleisti laiką, ar gauti tęstinę naudą, kad po to renginio komanda dirbtų efektyviau. Paprastai visos organizacijos nori pokyčio po komandos formavimo renginio, bet ne visos organizacijos yra brandžios ir geba įsivardinti, kokias konkrečias problemas jos tuo renginiu nori išspręsti“, – kalba p. Radienė.

Komandos formuojamos kasdien

„Šabloniniai komandos formavimo žaidimai daugeliui jau yra atsibodę, dažnas nori tiesiog išmokti naujų dalykų ir augti srityse, kurios jiems aktualios ne tik darbe“, – sako Vytautas Gaidamavičius, „Tęstinių mokymų centro“ treneris.

Pasak jo, komandos narių pasitikėjimo vieni kitais stiprinimas ir formavimas – kiekvienos dienos, o ne kartą per metus rengiamų komandos formavimo seminarų uždavinys.

Treneris sako, kad jeigu norima, kad komanda susibendrautų ir atsiskleistų, užtenka organizuoti neformalius kolegų susitikimus ir aktyvią veiklą drauge, kas leis žmonėms tapti laisvesniais ir atsiras komandą apjungiančių pokalbio metų.

Tačiau jeigu norima suformuoti komandą efektyviam projektiniam darbui ar bendram įmonės tikslui pasiekti, to tikrai neužtenka.

„Komandos formavimo procesą sudaro ir užsiėmimai, ir bendravimas, tad įmonė turi turėti savo tradicijas. Komandos nariai per praktines užduotis geriau supranta skirtingus kolegų darbo stilius, stiprybes, silpnybes – geriau pažinę vienas kitą daug mažiau konfrontuos, pasitikės vienas kitu.

Taip pat svarbu kasdien spręsti konfliktus vos tik jiems pasirodžius, stiprinti konfliktų sprendimo įgūdžius, palaikyti tuos komandos narius, kurie jaučiasi nesaugūs, pozityviai reaguoti į vadovavimo metu iškylančius iššūkius. Ir svarbiausia, nepamiršti, kad komandos formavimas – tai tęstinis procesas, kuriame aktyviai įsitraukę turi būti tiek vadovai, tiek darbuotojai“, – pataria jis.