Byla prieš konkurentą – galimybė sužinoti jo paslapčių

Publikuota: 2015-10-09
Marius Inta, advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas. Bendrovės nuotr.
Marius Inta, advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas. Bendrovės nuotr.
Advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas

Norite bylinėtis prieš konkurentą? Puiku – bus galimybė sužinoti ir jo komercinių paslapčių!

Ginčų dėl nesąžiningo konkuravimo nagrinėjimo teismuose evoliucija įgauna pagreitį. Jei pirmieji ieškovams palankūs sprendimai buvo priimti tik 2006 metais, tai šiuo metu teismuose galima pastebėti atvirkštinę tendenciją.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai buvusiam bendrovės darbuotojui įsteigus pradedančiąją bendrovę, kurios veikla bent iš dalies panaši į ankstesnės darbovietės vykdytą veiklą, jis netrukus sulaukia buvusio darbdavio ieškinio dėl nesąžiningos konkurencijos ar neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo ir panaudojimo. Tokią bylą išnagrinėjęs teismas dažnu atveju remiasi netiesioginiais įrodymais ir „suteikta diskrecijos teise“, kuri veda ne kur kitur, bet į kategorišką konkurento apkaltinimą nesąžiningumu ir didesnės ar mažesnės kompensacijos ieškovui priteisimu.

Kai kurie teisininkai tokią teismų praktikos evoliuciją sveikina. Teigia, kad kintant visuomeniniams santykiams turi prisiderinti ir teismų formuojama praktika. Tuo tarpu aš, nepykite, išdrįsiu išsakyti priešingą nuomonę. Nuoširdžiai tikiu, kad pernelyg ekspresyvi teismų praktikos evoliucija šioje srityje nepateisinama – sąžiningai konkurencijai ji gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Dėl to, kad pastaruoju metu prisidengdami būtinybe ginti sąžiningą kunkurenciją teismai patys skatina konkurentus siekti teisminiu keliu sužinoti atsakovo (kuris yra ieškovo konkurentas) komercinių paslapčių.

Pabandysiu kiek plačiau apžvelgti tokios praktikos atsiradimo priežastis, jos galimą žalą konkurencijai, taip pat patarimus, kaip bylininkai galėtų šios nemalonios situacijos išvengti.

Apie priežastis

Kilus ginčui dėl nesąžiningos konkurencijos, poreikis teismui išreikalauti iš atsakovo begalę informacijos ir dokumentų apie jo veiklos specifiką (klientų portfelį, klientų gaudyklės veikimo principus, kainodarą, esmines parduodamų produktų dedamąsias ir pan.), iš pirmo žvilgsnio, atrodo nepaneigiamas. Kaip gi kitaip ieškovui bus sudarytos galimybės įrodinėti, kad atsakovas konkuruoja nesąžiningai? Ir kaip, nežinodamas atsakovo konkuruojant su ieškovu gautų pajamų struktūros bei masto, ieškovas galės įrodinėti jam neteisėtais konkurento veiksmais padarytus nuostolius?

Apie žalą

Galima tik apgailestauti, kad šių skambių klausimų vilionėms teismų praktika neatsispyrė. Šiandien praktiškai bet kuriame teismo procese dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas (dažniausiai) prašo išreikalauti, o bylą nagrinėjantis teismas (dažniausiai) atsakovą įpareigoja pateikti bylą nagrinėjančiam teismui tą informaciją ir dokumentus, kurie tradiciškai buvo (ir tebėra) laikomi komercine paslaptimi.

Kitą žingsnį sumanesnis skaitytojas jau taip pat nuspėjo – ieškovas gi negali likti abejingas svetimoms komercinėms paslaptims. Juolab kad byla prieš atsakovą buvo pradėta ieškovui šventai tikint, kad atsakovas – tikras ieškovo skriaudėjas ir jo paslapčių vagis. Argi šioje aplinkybių maišatyje ieškovo moralė gali išlikti nepriklausoma?Negi jam nepriklauso bent dalelė atsakovo sėkmės recepto – mažų mažiausiai kaip kompensacija už ieškovo patirtas nuoskaudas ir apgavystes? Atsakymas akivaizdus. Abejonių iškamuotas ieškovas priima ryžtingą sprendimą ir toliau tęsti teismo procesą prieš atsakovą siekdamas įrodyti pastarojo ydas ir nusižengimus. Tačiau tuo pat metu, nugalėtas nelygioje moralės ir verslumo kovoje, ieškovas pradeda atsakovo įdirbį beiknow howperkėlinėti į savo veiklą…

Nuoširdžiai liūdna. Žinoma, tikrai ne dėl ieškovo elgesio ar dėl atsakovo nesėkmės. Gink Dieve, neturiu ketinimų ginti asmens vien dėl to, kad jį apkaltino nesąžiningu konkuravimu. Liūdina teismų sprendimai, kurie pateisina ar netgi įteisina prieš tai aptartas paskatas ieškovui ne ginti savo pažeistas teises, bet pradėti piktnaudžiauti jomis. Dar labiau liūdina tokių sprendimų gausa. Tik nuolat pasikartojantis atsitiktinis teismo sprendimas tampa tipiniu, o tipinis – precedentu. Tuo tarpu paneigti precedentą ar nuo jo nukrypti ir pačiam teismui tampa sunku.

Padėtis be išeitis?

Čia jau norėčiau pasidžiaugti. Visų pirma, tuo, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos į kraštutinumus svyruojanti teismų praktika liudija ne tai, kad ši praktika jau suformuota, bet tai, kad ji vis dar formuojama ir nėra nusistovėjusi. Todėl ir precedentų, įteisinančių galimai nesąžiningas ieškovo paskatas teismo procese, šiuo metu dar nėra.

Tai, savo ruožtu, turėtų ir nesąžiningu elgesiu kaltinamus asmenis, ir atitinkamas bylas nagrinėjančius teismus skatinti atidžiau vertinti ieškovų prašymus dėl informacijos bei dokumentų iš konkurento išreikalavimo. Juo labiau, kad įstatyme gynybos instrumentų tikrai yra.

Čia visų pirma pažymėtina apdairaus atsakovo pareiga procese aktyviai reikalauti, kad ieškovas pagrįstų kiekvieno jo prašomo išreikalauti dokumento ar duomens tiesioginį ryšį su tomis aplinkybėmis, kurias ieškovas byloje įrodinėja. „Žvejybos tinklais“ vadinamu principu grindžiamiam įrodinėjimo būdui (t. y. kai asmuo nežinodamas konkrečių jam aktualių dokumentų prašo teismine tvarka iš oponento išreikalauti itin didelį kiekį informacijos ir tikisi tokiu būdu gauti duomenų, kuriuos vėliau galės panaudoti savo argumentams pagrįsti) atsakovas turėtų aktyviai priešintis; šis įrodymų rinkimo būdas ir Lietuvos, ir užsienio teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip neleistinas.

Kita vertus, jei teismas jau patenkino prašymą dėl komercinę paslaptį sudarančių dokumentų išreikalavimo, atsakovas gali prašyti, kad teismas atitinkamus informacijos objektus pripažintų neviešais ir su jais neleistų susipažinti ne tik atsitiktiniams asmenims, bet ir pačiam ieškovui. Šia procesine galimybe teismai nėra linkę naudotis dažnai, tačiau ginčuose dėl nesąžiningos konkurencijos ji gali būti itin svarbi.

Galiausiai, įvykdžius teismo įpareigojimą ir pateikus reikalaujamus duomenis, atsakovas neturėtų prarasti budrumo, bet pats aktyviai stebėti ieškovo veiklą. Suprantama, užduotis ne iš lengvųjų. Tačiau būtent jis geriausiai išmano savo komercines paslaptis ir pasinaudojimo jomis subtilybes. Be to, būdamas tiesioginiu konkurentu jis geriau nei bet kuris kitas asmuo geba suprasti ieškovo veikslos specifiką, o tai leidžia jam tiksliai ir operatyviai nustatyti, ar sužinotųpaslapčiųieškovas nenaudoja nesąžiningiems tikslams. Jei tokių faktų paaiškėtų, apie tai nedelsiant reiktų informtuoti teismą ir reikalauti pripažinti ieškovo elgesį piktnaudžiavimu teise, siekti tokiu elgesiu atsakovui padarytos žalos atlyginimo.

Vietoje pabaigos

Tikiu, kad atsakovams aktyviai ir sąžiningai ginant savo komercines paslaptis, šiuo metu besiformuojanti privaloma įrodymų išreikalavimo ginčuose tarp konkurentų tradicija pasikeis. Taip pat tikiu, kad šioje ginčų kategorijoje formuojami teismų precedentai bus grindžiami ne kurios nors konkrečios ginčo šalies interesų apsauga, bet sąžiningumo imperatyvu, kurio paisyti teismas privalo bet kuriame procese ir spręsdamas bet kurį tiek ieškovo, tiek jo oponento prašymą.

Tuo tarpu, jei atsakovas išliks nepakankamai aktyvus, teismo procesas ieškovui ir toliau gali būti puiki priemonė sužinoti konkurento komercinių paslapčių.

Marius Inta yra advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
Nuo hobio iki verslo: kiek užtrunkama dviejose vietose

Dažnai, kai nutariama pabandyti pomėgį ar išpildytą poreikį paversti verslu, dar kurį laiką vien į jį...

Vadyba
2018.06.16
Pagal darbo kaštų brangimą, Lietuva – 4-ta ES 4

Šių metų pirmą ketvirtį valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo 9%  – tai ketvirtas didžiausias...

Vadyba
2018.06.15
VŽ Metų CEO Juozapavičius: vadovui turi rūpėti, kad darbuotojai būtų laimingi Premium 4

Net ir šiandieniame skubančiame verslo pasaulyje galima veikti lėtai, bet užtikrintai, o rezultatus vertinti...

Vadyba
2018.06.15
Po skandalų traukiasi „Facebook“ aukščiausios grandies vadovai

„Facebook“ paskelbė, kad Elliotas Schrage, socialinio tinklo komunikacijos ir viešosios politikos vadovas, po...

Rinkodara
2018.06.15
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“ reitingas: 1.500 įmonių sąrašas 2

Praėjusią savaitę paaiškėjus rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojams, „Verslo žinios“...

Vadyba
2018.06.15
Išrinkti „Lietuvos verslo lyderiai“ ir „Metų CEO“ 10

Aštuntą kartą „Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ apdovanojo „Lietuvos verslo lyderius“ bei „Metų CEO“.

Vadyba
2018.06.13
Prasidėjo „Lietuvos verslo lyderių“ apdovanojimai

„Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ aštuntą kartą rengia projektą „Lietuvos verslo lyderiai“, kuriame...

Vadyba
2018.06.13
Įmonės patirtis: staigių pokyčių metu reikia „nekomanduoti“ Premium

Norint sėkmingai vystyti verslą neapibrėžtoje aplinkoje reikia išlaikyti ambiciją ir norą būti geriausiam.

Vadyba
2018.06.13
Finišo tiesioji: šiandien paaiškės „Metų CEO“ 1

Trečiadienio vakarą iškilmingame renginyje paaiškės, kas tapo „Metų CEO“ – vadovu, sukūrusiu daugiausia...

Vadyba
2018.06.13
Kodėl darbuotojai nekenčia personalo valdymo ir kaip tai pakeisti Premium

Šiais laikais iš personalo vadovų tikimasi didesnio indėlio į verslo gerovę, tačiau darbuotojai vis dar...

Vadyba
2018.06.13
„Carrefour“ vadovui už gerus rezultatus išmokėjo beveik 1 mln. Eur priedą

Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklui „Carrefour“ uždarant 243 parduotuvių ir atleidžiant apie 2.100...

Septyni VŽ išrinkti Metų CEO – apie lyderystę, komandą ir vadovavimo stilių 2

Jeigu pradedantis verslininkas karjeros pradžioje žinotų, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių savybių gimsta...

Vadyba
2018.06.12
A. Šikšta, pirmasis Metų CEO: vadovas turi nepamiršti, kad visada sėdi ant karštos kėdės Premium 2

Šiandien daugelyje lietuviško verslo sričių juntama globalizacijos įtaka – verslininkai viešai kalba apie...

Vadyba
2018.06.12
Lietuvos oro uostų vykdomąja direktore tapo Laura Joffė 9

Pavasarį iš LOU vykdomojo direktoriaus pareigų pasitraukus Donatui Voveriui, birželio 12 d. šias pareigas...

Vadyba
2018.06.12
„Staticus“ vadovaus buvęs Vilniaus oro uosto vadovas

Nuo pirmadienio pastatų fasadų gamybos įmonei „Staticus“ vadovauti pradeda Olafas Martensas.

Vadyba
2018.06.11
Verslo valdymas: kai laikas bėga, o tikslai neartėja Premium

Neseniai lankiausi pas vieną buvusį klientą, su kurio vadovaujama įmone prieš penkerius metus teko darbuotis.

Verslo klasė
2018.06.10
IKEA planuoja neprekiauti vienkartiniais plastiko gaminiais

Švedijos mažmeninės prekybos milžinė IKEA iki 2020 metų planuoja nebeprekiauti vienkartiniais gaminiais iš...

Vadyba
2018.06.09
Darbo valandos kaina padidėjo 9% 1

Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės,...

Vadyba
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau