Koučingas veikia. Tik ne visada ir ne visiems

Publikuota: 2015-09-23
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
 

Koučingas yra vienas iš ugdymo metodų ir jis skirtas padėti žmogui stimuliuoti mąstymą apie tam tikrą jam rūpimą klausimą, aiškina Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Kada šis metodas duoda naudos, o kada — veikiau kenkia, nuomonėmis dalijasi teoretikai ir praktikai.

„Taigi klausimas užduodamas tam, kad kiltų apmąstymas, o pokalbio tikslas — padėti pašnekovui geriau suprasti save, aplinką, atrasti idėjų ir imtis atsakomybės tas idėjas įgyvendinti. Viskas. Daugiau nieko ypatingo koučinge nėra“, — kalba p. Misiukonis.

Tiesa, prieš kelerius metus per Lietuvą nuvilnijo tokia koučingo mada, kad galiausiai tapo biurų folkloro dalimi.

„Einam, aš prie arbatos tave „pakoučinsiu“, — krizena biurų darbuotojai. Kartais pasitaiko įmonių, kuriose absoliučiai visi pokalbiai su vadovais vadinami koučingu. Nesvarbu, atėjai derėtis dėl algos, atsiimti atleidimo lapelio ar metinio pokalbio. Tad nieko keisto, kad darbuotojai koučingą sieja su negatyvu. Vienas mano paskaitų klausytojas šią praktiką pavadino terorizmu. Turiu bičiuli, kuris šias neva koučingo praktikas yra pakrikštijęs „drožingu“, — šypsosi p. Misiukonis.

Taikyti atsargiai

Specialistas nurodo, kad vadovams reikia labai tiksliai žinoti, kur, kaip ir kam taikyti koučingą.

„Aš pats esu šio metodo skeptikas, nes jis tikrai veikia ne visada ir ne visiems tinka. Koučinge labai svarbu, kad asmuo būtų tikslo šeimininkas, t. y. tikslas turi ateiti iš paties asmens. Jei vadovas nustatys tikslą, darbuotojai gali jį atmesti“, — aiškina p. Misiukonis.

Anot jo, dar viena kliūtis sėkmingai taikyti šį metodą kasdienėje veikloje yra ta, kad toli gražu ne visi vadovai geba dirbti su pavaldiniu kaip su partneriu. Tai reiškia, kad vadovai gerokai dažniau užima poziciją: „Aš — geras, o tu — nelabai“ ir „Aš žinau, kaip reikia daryti, o tu — daryk“. Tad darbuotojas ir daro pernelyg nesigilindamas.

„Taip, vadovai turi užtikrinti, kad būtų pasiektas rezultatas. Tačiau jie pamiršta, kad rezultatų pasiekia žmonės. Vadovai, kurie veikia pagal griežtos rankos politiką, rezultatų pasiekia. Tačiau tik trumpalaikių. Ilgalaikėje perspektyvoje geresnių rezultatų pasiekia tie vadovai, kurie susitelkia į rezultatų siekiančius darbuotojus, o ne į patį rezultatą“, — aiškina p. Misiukonis.

Su tuo pačiu tikslu susijusius klausimus galima formuluoti dvejopai:

1. Ką tu darysi, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

2. Ko tau reikia, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

„Pirmuoju klausimu darbuotojas verčiamas pasakyti tai, ko nežino. Antras klausimas signalizuoja, kad yra pasirengta įsiklausyti į tai, ko darbuotojui reikia ir jam padėti. Gal jis turi bėdų su darbo krūviu, gal jam reikia pagerinti derybų įgūdžius ir pan. Taigi pirmuoju atveju, vadovas susitelkia į rezultatą, o antruoju — į žmogų“, — pavyzdį pateikia p. Misiukonis.

Pasak jo, tikėtina, kad pirmuoju atveju žmogus nepriims tikslo, nes šis tarnauja organizacijai, o ne pačiam asmeniui, todėl būtina pasiekti, kad darbuotojai organizacijos interesą suvoktų ir kaip asmeninį.

Vienas iš daugelio

Greta vienas kito surikiavus visus ugdymo metodus, aiškiai matyti, kad koučingas tėra vienas iš jų. Esant skirtingoms aplinkybėms, vadovas turi pasirinkti tinkamą metodą.

„Klaida yra padaryti kultą iš vieno kurio nors metodo. Kartais darbuotojui reikia paprasčiausio patarimo. Jokiais būdais negalima naudoti koučingo, jei darbuotojui stinga žinių, patirties, pagrindo po kojomis. Tokiu atveju pravers konsultavimas, patarimai, mokymai. Koučingas tinka tada, kai darbuotojas moka, nori ir gali, tačiau jam stinga orientacijos“, — aiškina konsultantas.

Kad koučingas veiktų, organizacijoje būtina atvirumo kultūra ir turi labai aiškiai tekėti grįžtamasis ryšys, o šis turi būti atviras ir skaidrus. Darbuotojai turi jausti vadovų paramą, tiksliai žinoti, kad jie nebus baudžiami už klaidas ir sulauks paramos, kaip jos reikės.

Bijo, kad atrodys keistai

Patiems vadovams koučingas neretai kelia nesaugumo jausmą. Jie mano, kad keistai atrodys prieš darbuotojus. Kai kurie nesugeba toleruoti neapibrėžtumo, nes kai užduoti darbuotojui klausimą, nežinai, koks bus atsakymas.

„Kai kurie vadovai tiesiog negeba nežinoti. Jiems atrodo, kad darbuotojas turi atsakyti tik taip, o ne kitaip. Ir jei žmogus atsako ne taip, kaip tikėjosi vadovas, šis tęsia: „Palauk, palauk, dar pasikalbam. O ar tu nemanai...?“ — kalba p. Misiukonis.

Vienas iš mitų, užkertančių kelią sėkmingam koučingo taikymui yra įsitikinimas, kad šis metodas reikalauja labai daug laiko. Tačiau reikia ne laiko. Ponas Misiukonis pažymi, kad tereikia „atmokti“ kai kuriuos dalykus, o jų vietą užpildyti naujomis žiniomis ir gebėjimais.

„Vadovai manęs klausia: „Tai ką, jei matau, kad žmogus daro nesąmones, negaliu jam nieko pasakyti?“ Žinoma, kad galite ir net privalote. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės“, — šypsosi p. Misiukonis.

Svarbiausia vadovo savybė, kurios reikia, kad koučingas sėkmingai būtų taikomas praktiškai, yra kantrybė. Tai reiškia, kad požiūris „Aš tau pasakysiu, kaip“ tinka, kai jo reikia. Tačiau, jei darbuotojas turi žinių ir patirties, verta leisti jam pačiam susivokti ir rasti atsakymą.

Pažino darbuotojus

Eglė Tamošauskienė, DNB banko personalo verslo partnerė, pasakoja, kad į koučingą banke labai rimtai pažvelgta 2009-2011 m. įgyvendinant projektą, skirtą mokyti pardavimų valdymo komandą. Dalis šio projekto buvo skirta žinioms gilinti, dalis — kultūriniams klausimams.

„Per 100 vadovų 3 dienas mokėsi koučingo technikų, kiekvienam buvo skirta po 16 val. individualaus koučingo. Vadovai patys vedė pokalbius su darbuotojais šiuo metodu, pokalbį stebėjo išorės konsultantai, o vėliau buvo drauge aptarta, kas daroma gerai, o ką reikia tobulinti. Taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas iš šių vadovų su kiekvienu iš savo darbuotojų kartą per savaitę turi turėti koučingo pokalbį. Buvo parengtas klausimynas, kuriuo vadovautasi pokalbiuose. Taip pat buvo kontroliuojama, ar pokalbiai vyksta, jie protokoluojami“, — pasakoja p. Tamošauskienė.

Pasak jos, žmonės šią naujovę priėmė labai nevienodai. Bene daugiausiai tarp vadovų buvo uoliųjų, kurie vedė koučingo pokalbius, nes to reikalauta. Tačiau buvo ir tokių, kurie garsiai reiškė nuomonę, kad tai — nesąmonė.

„Tačiau bent dalis vadovų laikui bėgant tapo tikrais koučingo fanais, mentoriais, kurie ėmė dirbti ne tik su savo darbuotojais, bet ir su kitais vadovais“, — pažymi p. Tamošauskienė.

Kita vertus, nestigo ir skeptikų, kurie į šią praktiką žvelgė itin atsainiai ir gerokai diskreditavo koučingą darbuotojų akyse.

„Kai kurie vadovai buvo prisisiuvę tokius ryškius antpečius, kad taip ir nesugebėjo normaliai kalbėtis su darbuotojais, įsiklausyti į juos. Be vertybinės nuostatos, kad ir kitas žmogus žino, koučingas nevyksta. Didžiausias stebuklas mums buvo tas, kad laikui bėgant kai kurių vadovų nuostatos darbuotojų atžvilgiu pasikeitė. Tiesa, buvo ir tokių vadovų, kurie šią praktiką atmetė visiškai ir išėjo iš darbo“, — pripažįsta p. Tamošauskienė.

Beje, buvo ir darbuotojų, kuriems ši iniciatyva buvo nepriimtina, tad bent jau dalis jų banką taip pat paliko.

Specialistė nurodo, kad praėjus 4 metams po projekto, vėl mėginta įvertinti, kaip vadovai žvelgia į šį ugdymo metodą.

„Rezultatai parodė, kad vadovų nuomone, koučingas yra vienas efektyviausių ugdymo būdų. Maždaug pusė vadovų tęsia praktikas ir jų pokalbiai su darbuotojai vyksta taip, kaip reikia. Tiesa, koučingas pas mus tapo tokia rutina, kad iš tiesų terminas virto bendriniu žodžiu, apibūdinančiu bet kokį pokalbį su darbuotoju,“ — nurodo personalo specialistė.

Anot jos, dėl banke taikytos tokios griežtos koučingo praktikos kritikos sulaukta ir iš konsultantų: esą, jei žmogus privalo tai daryti, gal ir darys, tačiau širdies vargu ar įdės.

„Tačiau mes sukūrėme vadovų įprotį bendrauti su darbuotojais. Juk natūraliai daugiau bendraujama su žmonėmis, su kuriais santykiai lengvai dėliojasi ir mažiau su tais, su kuriais nesutampa „chemija“. Ši praktika lėmė, kad vadovai turėjo užmegzti kontaktą su visais be išimties. Didžiausia dovana mums buvo ta, kad vadovai „atrado“ savo komandose nuostabių žmonių, su kuriais ilgainiui subrandino puikius santykius“, — kalba p. Tamošauskienė.

infogr.am::infogram_0_koucingas-2867915

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Liubinas apie plėtrą užsienio rinkose: „Ruoštis reikia, tačiau delsti – rizikinga“ Rėmėjo turinys 3

Norint verslą plėsti į užsienį, ruoštis privaloma, tačiau užsibūti planavimo stadijoje – nereikėtų. Pasaulinė...

2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pasauliniame talentų reitinge smuktelėjo dar žemiau 2

2018 m. pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva krito trimis pozicijomis žemyn ir užima žemiausią vietą iš...

Vadyba
2018.11.20
Strateginio valdymo modulyje susitinka 400 metų šiandienos verslo vadovų patirtis Rėmėjo turinys 3

Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio...

Vadyba
2018.11.19
„Lidl“ darbuotojams algas kels 7% 22

Prekybos centras „Lidl“ Lietuvoje pardavėjų ir logistikos centro darbuotojų algas nuo kitų metų pradžios...

Vadyba
2018.11.19
Kaip „Swedbank“ algų atskirtį sumažino iki 1% Premium 23

Trečius metus lyčių lygybės politiką Lietuvoje vykdantis „Swedbank“ bankas siekia panaikinti diskriminaciją...

Vadyba
2018.11.19
Gręžiasi į sidabrinę kartą 18

Darbo jėgos stygių Lietuva jaučia vis stipriau, visuomenė sensta, tačiau mūsų šalyje vis dar sunku...

Vadyba
2018.11.19
4 „Metų CEO“ apie laiminčią lyderystę: darbuotojus demotyvuoja neteisybė Premium 1

Vadovai pripažįsta, kad organizacija bus sėkminga tik tuomet, kai kiekvienas darbuotojas suvoks, kokią vertę...

Vadyba
2018.11.19
Vadovai bijo kalbėtis su savo darbuotojais 4

Dauguma vadovų teigia, kad jie jaučiasi nepatogiai bendraudami su savo pavaldiniais. Dalis vadovų ne tik...

Vadyba
2018.11.18
Ką daryti, jei verslas nustoja teikti džiaugsmą 5

Kai atsiranda signalų, kad verslas ima strigti, reikia imtis plano B. Kai kuriems verslininkams pavyksta...

Vadyba
2018.11.18
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Kiek kainuoja prasmingas darbas 2

Absoliuti dauguma įvairiausio amžiaus ir pajamų lygio darbuotojai sutiktų dalį savo uždarbio paaukoti vardan...

Vadyba
2018.11.17
Jaunimas verslo imtis nori, bet tik retas žino, nuo ko pradėti 3

Stereotipą, kad verslo gali imtis tik tie, kas yra sukaupę pakankamai pinigų, jaunoji karta laužo vis...

Vadyba
2018.11.17
J. Petrauskienė: dauguma mokytojų problemų nesusijusios su streiko reikalavimais 3

Dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo streikuojančias mokyklas penktadienį aplankiusi švietimo ir mokslo...

Vadyba
2018.11.16
Užmokesčio viešinimas organizacijoje: didesnė vadovo alga įkvepia, o kolegos – suerzina Premium 1

Pinigai yra delikati tema, ypač kai kalbame apie darbo užmokestį. Tyrimai rodo, kad algų viešinimas...

Vadyba
2018.11.16
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium 3

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
2018.11.16
Teisme – ginčas dėl 0,7 mln. Eur išmokų „Panevėžio kelių“ vadovams 6

Vieną didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupių valdančios bendrovės „Panevėžio...

Statyba ir NT
2018.11.16
Gero darbuotojo prakeiksmas 9

Jaustis kompetentingu savo srityje ir dirbti darbą, kuris tau sekasi, turėtų būti daugelio mūsų siekis.

Vadyba
2018.11.16
Žvilgsnis į sidabrinę darbuotojų kartą, arba Bandymas paminti stereotipus Premium

Senstant visuomenei ir trūkstant darbo jėgos, verslai žvalgosi ir į vyresnius darbuotojus. Vis dėlto...

Rinkodara
2018.11.16
Etatinio mokytojų algų modelio pataisymai – per dvi savaites

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti...

Vadyba
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau