Koučingas veikia. Tik ne visada ir ne visiems

Publikuota: 2015-09-23
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
 

Koučingas yra vienas iš ugdymo metodų ir jis skirtas padėti žmogui stimuliuoti mąstymą apie tam tikrą jam rūpimą klausimą, aiškina Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Kada šis metodas duoda naudos, o kada — veikiau kenkia, nuomonėmis dalijasi teoretikai ir praktikai.

„Taigi klausimas užduodamas tam, kad kiltų apmąstymas, o pokalbio tikslas — padėti pašnekovui geriau suprasti save, aplinką, atrasti idėjų ir imtis atsakomybės tas idėjas įgyvendinti. Viskas. Daugiau nieko ypatingo koučinge nėra“, — kalba p. Misiukonis.

Tiesa, prieš kelerius metus per Lietuvą nuvilnijo tokia koučingo mada, kad galiausiai tapo biurų folkloro dalimi.

„Einam, aš prie arbatos tave „pakoučinsiu“, — krizena biurų darbuotojai. Kartais pasitaiko įmonių, kuriose absoliučiai visi pokalbiai su vadovais vadinami koučingu. Nesvarbu, atėjai derėtis dėl algos, atsiimti atleidimo lapelio ar metinio pokalbio. Tad nieko keisto, kad darbuotojai koučingą sieja su negatyvu. Vienas mano paskaitų klausytojas šią praktiką pavadino terorizmu. Turiu bičiuli, kuris šias neva koučingo praktikas yra pakrikštijęs „drožingu“, — šypsosi p. Misiukonis.

Taikyti atsargiai

Specialistas nurodo, kad vadovams reikia labai tiksliai žinoti, kur, kaip ir kam taikyti koučingą.

„Aš pats esu šio metodo skeptikas, nes jis tikrai veikia ne visada ir ne visiems tinka. Koučinge labai svarbu, kad asmuo būtų tikslo šeimininkas, t. y. tikslas turi ateiti iš paties asmens. Jei vadovas nustatys tikslą, darbuotojai gali jį atmesti“, — aiškina p. Misiukonis.

Anot jo, dar viena kliūtis sėkmingai taikyti šį metodą kasdienėje veikloje yra ta, kad toli gražu ne visi vadovai geba dirbti su pavaldiniu kaip su partneriu. Tai reiškia, kad vadovai gerokai dažniau užima poziciją: „Aš — geras, o tu — nelabai“ ir „Aš žinau, kaip reikia daryti, o tu — daryk“. Tad darbuotojas ir daro pernelyg nesigilindamas.

„Taip, vadovai turi užtikrinti, kad būtų pasiektas rezultatas. Tačiau jie pamiršta, kad rezultatų pasiekia žmonės. Vadovai, kurie veikia pagal griežtos rankos politiką, rezultatų pasiekia. Tačiau tik trumpalaikių. Ilgalaikėje perspektyvoje geresnių rezultatų pasiekia tie vadovai, kurie susitelkia į rezultatų siekiančius darbuotojus, o ne į patį rezultatą“, — aiškina p. Misiukonis.

Su tuo pačiu tikslu susijusius klausimus galima formuluoti dvejopai:

1. Ką tu darysi, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

2. Ko tau reikia, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

„Pirmuoju klausimu darbuotojas verčiamas pasakyti tai, ko nežino. Antras klausimas signalizuoja, kad yra pasirengta įsiklausyti į tai, ko darbuotojui reikia ir jam padėti. Gal jis turi bėdų su darbo krūviu, gal jam reikia pagerinti derybų įgūdžius ir pan. Taigi pirmuoju atveju, vadovas susitelkia į rezultatą, o antruoju — į žmogų“, — pavyzdį pateikia p. Misiukonis.

Pasak jo, tikėtina, kad pirmuoju atveju žmogus nepriims tikslo, nes šis tarnauja organizacijai, o ne pačiam asmeniui, todėl būtina pasiekti, kad darbuotojai organizacijos interesą suvoktų ir kaip asmeninį.

Vienas iš daugelio

Greta vienas kito surikiavus visus ugdymo metodus, aiškiai matyti, kad koučingas tėra vienas iš jų. Esant skirtingoms aplinkybėms, vadovas turi pasirinkti tinkamą metodą.

„Klaida yra padaryti kultą iš vieno kurio nors metodo. Kartais darbuotojui reikia paprasčiausio patarimo. Jokiais būdais negalima naudoti koučingo, jei darbuotojui stinga žinių, patirties, pagrindo po kojomis. Tokiu atveju pravers konsultavimas, patarimai, mokymai. Koučingas tinka tada, kai darbuotojas moka, nori ir gali, tačiau jam stinga orientacijos“, — aiškina konsultantas.

Kad koučingas veiktų, organizacijoje būtina atvirumo kultūra ir turi labai aiškiai tekėti grįžtamasis ryšys, o šis turi būti atviras ir skaidrus. Darbuotojai turi jausti vadovų paramą, tiksliai žinoti, kad jie nebus baudžiami už klaidas ir sulauks paramos, kaip jos reikės.

Bijo, kad atrodys keistai

Patiems vadovams koučingas neretai kelia nesaugumo jausmą. Jie mano, kad keistai atrodys prieš darbuotojus. Kai kurie nesugeba toleruoti neapibrėžtumo, nes kai užduoti darbuotojui klausimą, nežinai, koks bus atsakymas.

„Kai kurie vadovai tiesiog negeba nežinoti. Jiems atrodo, kad darbuotojas turi atsakyti tik taip, o ne kitaip. Ir jei žmogus atsako ne taip, kaip tikėjosi vadovas, šis tęsia: „Palauk, palauk, dar pasikalbam. O ar tu nemanai...?“ — kalba p. Misiukonis.

Vienas iš mitų, užkertančių kelią sėkmingam koučingo taikymui yra įsitikinimas, kad šis metodas reikalauja labai daug laiko. Tačiau reikia ne laiko. Ponas Misiukonis pažymi, kad tereikia „atmokti“ kai kuriuos dalykus, o jų vietą užpildyti naujomis žiniomis ir gebėjimais.

„Vadovai manęs klausia: „Tai ką, jei matau, kad žmogus daro nesąmones, negaliu jam nieko pasakyti?“ Žinoma, kad galite ir net privalote. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės“, — šypsosi p. Misiukonis.

Svarbiausia vadovo savybė, kurios reikia, kad koučingas sėkmingai būtų taikomas praktiškai, yra kantrybė. Tai reiškia, kad požiūris „Aš tau pasakysiu, kaip“ tinka, kai jo reikia. Tačiau, jei darbuotojas turi žinių ir patirties, verta leisti jam pačiam susivokti ir rasti atsakymą.

Pažino darbuotojus

Eglė Tamošauskienė, DNB banko personalo verslo partnerė, pasakoja, kad į koučingą banke labai rimtai pažvelgta 2009-2011 m. įgyvendinant projektą, skirtą mokyti pardavimų valdymo komandą. Dalis šio projekto buvo skirta žinioms gilinti, dalis — kultūriniams klausimams.

„Per 100 vadovų 3 dienas mokėsi koučingo technikų, kiekvienam buvo skirta po 16 val. individualaus koučingo. Vadovai patys vedė pokalbius su darbuotojais šiuo metodu, pokalbį stebėjo išorės konsultantai, o vėliau buvo drauge aptarta, kas daroma gerai, o ką reikia tobulinti. Taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas iš šių vadovų su kiekvienu iš savo darbuotojų kartą per savaitę turi turėti koučingo pokalbį. Buvo parengtas klausimynas, kuriuo vadovautasi pokalbiuose. Taip pat buvo kontroliuojama, ar pokalbiai vyksta, jie protokoluojami“, — pasakoja p. Tamošauskienė.

Pasak jos, žmonės šią naujovę priėmė labai nevienodai. Bene daugiausiai tarp vadovų buvo uoliųjų, kurie vedė koučingo pokalbius, nes to reikalauta. Tačiau buvo ir tokių, kurie garsiai reiškė nuomonę, kad tai — nesąmonė.

„Tačiau bent dalis vadovų laikui bėgant tapo tikrais koučingo fanais, mentoriais, kurie ėmė dirbti ne tik su savo darbuotojais, bet ir su kitais vadovais“, — pažymi p. Tamošauskienė.

Kita vertus, nestigo ir skeptikų, kurie į šią praktiką žvelgė itin atsainiai ir gerokai diskreditavo koučingą darbuotojų akyse.

„Kai kurie vadovai buvo prisisiuvę tokius ryškius antpečius, kad taip ir nesugebėjo normaliai kalbėtis su darbuotojais, įsiklausyti į juos. Be vertybinės nuostatos, kad ir kitas žmogus žino, koučingas nevyksta. Didžiausias stebuklas mums buvo tas, kad laikui bėgant kai kurių vadovų nuostatos darbuotojų atžvilgiu pasikeitė. Tiesa, buvo ir tokių vadovų, kurie šią praktiką atmetė visiškai ir išėjo iš darbo“, — pripažįsta p. Tamošauskienė.

Beje, buvo ir darbuotojų, kuriems ši iniciatyva buvo nepriimtina, tad bent jau dalis jų banką taip pat paliko.

Specialistė nurodo, kad praėjus 4 metams po projekto, vėl mėginta įvertinti, kaip vadovai žvelgia į šį ugdymo metodą.

„Rezultatai parodė, kad vadovų nuomone, koučingas yra vienas efektyviausių ugdymo būdų. Maždaug pusė vadovų tęsia praktikas ir jų pokalbiai su darbuotojai vyksta taip, kaip reikia. Tiesa, koučingas pas mus tapo tokia rutina, kad iš tiesų terminas virto bendriniu žodžiu, apibūdinančiu bet kokį pokalbį su darbuotoju,“ — nurodo personalo specialistė.

Anot jos, dėl banke taikytos tokios griežtos koučingo praktikos kritikos sulaukta ir iš konsultantų: esą, jei žmogus privalo tai daryti, gal ir darys, tačiau širdies vargu ar įdės.

„Tačiau mes sukūrėme vadovų įprotį bendrauti su darbuotojais. Juk natūraliai daugiau bendraujama su žmonėmis, su kuriais santykiai lengvai dėliojasi ir mažiau su tais, su kuriais nesutampa „chemija“. Ši praktika lėmė, kad vadovai turėjo užmegzti kontaktą su visais be išimties. Didžiausia dovana mums buvo ta, kad vadovai „atrado“ savo komandose nuostabių žmonių, su kuriais ilgainiui subrandino puikius santykius“, — kalba p. Tamošauskienė.

infogr.am::infogram_0_koucingas-2867915

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Profsąjungos kritikuoja premjero siūlymus dėl švietimo susitarimų

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl...

Verslo aplinka
2020.01.17
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
Automobilis verslui – greitai ir be rūpesčių Verslo tribūna

Verslo reikmėms bendrovės dažniausiai naudoja lizingu įgytus automobilius, tačiau šiandien rimta alternatyva...

2020.01.17
20 bendrovių, kurios siūlo nuotolinį darbą visame pasaulyje 2

Galimybių dirbti nuotoliniu būdu kasmet atsiranda vis daugiau. Verslas sumaniai išnaudoja šią tendenciją, nes...

Vadyba
2020.01.16
Advokatų kontoroje „Cobalt“ – vadovų komandos pokyčiai 2

Nuo sausio advokatų kontoros „Cobalt“ vadovų gretas papildė du nauji partneriai ir asocijuotas partneris.

Vadyba
2020.01.16
Vadovai-žvaigždės kartais skaudžiai krinta: kaip išgyventi įmonei Premium

Atpažįstami, aktyviai apie įmonės veiklą pasisakantys, charizmatiški, dažnai ir visuomenės nuomonę...

Vadyba
2020.01.15
Vienkartinės premijos darbuotojams: už ir prieš Premium

Kartą per metus už puikius rezultatus darbuotojams skiriamos premijos gali varijuoti nuo keliasdešimties iki...

Vadyba
2020.01.15
„Ignitis grupė“ turi naują Žmonių ir kultūros departamento vadovę 1

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamentui vadovauti pradėjo Renata...

Vadyba
2020.01.15
Tyrimas: 77% darbuotojų mano, kad jų tobulėjimas darbdaviui nerūpi

Beveik visi darbdaviai mano, kad suteikia savo specialistams pakankamai priemonių ir progų nuolat tobulėti,...

Vadyba
2020.01.14
Dvi siuvyklos atleidžia 120, „Olympic Casino“ – 30, Lietuvos paštas – 38 žmones

Veiklą nutraukianti Vilniaus siuvimo bendrovė „Seviga“ atleidžia 80 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų...

Vadyba
2020.01.14
MBA asociacijos pirmininkas: kaip vadovams pasirinkti geriausią verslo universitetą Verslo tribūna

Greita reakcija į pokyčius bei įmonės veiklos adaptavimas prie besikeičiančių sąlygų gali tapti geriausiu...

Vadyba
2020.01.14
Aktualiausia 2019 metų teismų praktika darbo bylose Verslo tribūna

Nors vis dar naujuoju vadinamas Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 metais, jį taikant ir aiškinant praktikoje...

Vadyba
2020.01.13
Futurologė K. Dryža sklaido mitus: 8 jos patarimai šiuolaikiniam verslui

Kristina Dryža yra antropologė ir futurologė teigianti, kad ateitis neegzistuoja. Jos kolegos akcentuoja, kad...

Vadyba
2020.01.13
Kokia yra skandinavų laimingo gyvenimo paslaptis Premium 3

Laimingiausių šalių gyventojų sąraše pozicijų neužleidžia skandinavai. Pernai Suomija antrą kartą iš eilės...

Vadyba
2020.01.13
Auga, nes užuot visi darę, kada gali, pasidalijo atskomybę ir procesus Premium

Savitarnos krautuvėlių „12 Eat“, kuriose darbo vietoje išsirinkęs prekes darbuotojas atsiskaito savitarnos...

Gazelė
2020.01.13
Tikimybė pritraukti geriausių specialistų priklauso nuo vadovo iniciatyvos Premium

Įmonėms siūlant panašų atlygį ir darbo aplinką, svariu veiksniu, lemiančiu kandidato sprendimą, vis dažniau...

Vadyba
2020.01.13
Nesėkmė su laiminga pabaiga: uždarius parduotuvę – kaip akmuo nuo širdies Premium

Verslas turi dirbti pelningai, tačiau ne kiekvienam įkūrėjui to pavyksta pasiekti. Dažnam atrodo, kad...

Gazelė
2020.01.13
Klaidų anatomija: kalti prie sienos – prasčiausia strategija Premium

Atrodo, kad pernai didžiųjų pasaulio korporacijų CEO lenktyniavo, kuris už finansinius, organizacijos...

Vadyba
2020.01.13
Įkvepianti praktika: komandos motyvaciją užkuria egzotinėse šalyse

Išlaidų valdymo programinės įrangos bendrovė „Expensify“ turi neįprastą strategiją: kasmet trims savaitėms...

Vadyba
2020.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau