Koučingas veikia. Tik ne visada ir ne visiems

Publikuota: 2015-09-23
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas: „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės.“ Įmonės nuotr.
 

Koučingas yra vienas iš ugdymo metodų ir jis skirtas padėti žmogui stimuliuoti mąstymą apie tam tikrą jam rūpimą klausimą, aiškina Tomas Misiukonis, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Kada šis metodas duoda naudos, o kada — veikiau kenkia, nuomonėmis dalijasi teoretikai ir praktikai.

„Taigi klausimas užduodamas tam, kad kiltų apmąstymas, o pokalbio tikslas — padėti pašnekovui geriau suprasti save, aplinką, atrasti idėjų ir imtis atsakomybės tas idėjas įgyvendinti. Viskas. Daugiau nieko ypatingo koučinge nėra“, — kalba p. Misiukonis.

Tiesa, prieš kelerius metus per Lietuvą nuvilnijo tokia koučingo mada, kad galiausiai tapo biurų folkloro dalimi.

„Einam, aš prie arbatos tave „pakoučinsiu“, — krizena biurų darbuotojai. Kartais pasitaiko įmonių, kuriose absoliučiai visi pokalbiai su vadovais vadinami koučingu. Nesvarbu, atėjai derėtis dėl algos, atsiimti atleidimo lapelio ar metinio pokalbio. Tad nieko keisto, kad darbuotojai koučingą sieja su negatyvu. Vienas mano paskaitų klausytojas šią praktiką pavadino terorizmu. Turiu bičiuli, kuris šias neva koučingo praktikas yra pakrikštijęs „drožingu“, — šypsosi p. Misiukonis.

Taikyti atsargiai

Specialistas nurodo, kad vadovams reikia labai tiksliai žinoti, kur, kaip ir kam taikyti koučingą.

„Aš pats esu šio metodo skeptikas, nes jis tikrai veikia ne visada ir ne visiems tinka. Koučinge labai svarbu, kad asmuo būtų tikslo šeimininkas, t. y. tikslas turi ateiti iš paties asmens. Jei vadovas nustatys tikslą, darbuotojai gali jį atmesti“, — aiškina p. Misiukonis.

Anot jo, dar viena kliūtis sėkmingai taikyti šį metodą kasdienėje veikloje yra ta, kad toli gražu ne visi vadovai geba dirbti su pavaldiniu kaip su partneriu. Tai reiškia, kad vadovai gerokai dažniau užima poziciją: „Aš — geras, o tu — nelabai“ ir „Aš žinau, kaip reikia daryti, o tu — daryk“. Tad darbuotojas ir daro pernelyg nesigilindamas.

„Taip, vadovai turi užtikrinti, kad būtų pasiektas rezultatas. Tačiau jie pamiršta, kad rezultatų pasiekia žmonės. Vadovai, kurie veikia pagal griežtos rankos politiką, rezultatų pasiekia. Tačiau tik trumpalaikių. Ilgalaikėje perspektyvoje geresnių rezultatų pasiekia tie vadovai, kurie susitelkia į rezultatų siekiančius darbuotojus, o ne į patį rezultatą“, — aiškina p. Misiukonis.

Su tuo pačiu tikslu susijusius klausimus galima formuluoti dvejopai:

1. Ką tu darysi, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

2. Ko tau reikia, kad tavo pardavimai kitą mėnesį padidėtų 10%?

„Pirmuoju klausimu darbuotojas verčiamas pasakyti tai, ko nežino. Antras klausimas signalizuoja, kad yra pasirengta įsiklausyti į tai, ko darbuotojui reikia ir jam padėti. Gal jis turi bėdų su darbo krūviu, gal jam reikia pagerinti derybų įgūdžius ir pan. Taigi pirmuoju atveju, vadovas susitelkia į rezultatą, o antruoju — į žmogų“, — pavyzdį pateikia p. Misiukonis.

Pasak jo, tikėtina, kad pirmuoju atveju žmogus nepriims tikslo, nes šis tarnauja organizacijai, o ne pačiam asmeniui, todėl būtina pasiekti, kad darbuotojai organizacijos interesą suvoktų ir kaip asmeninį.

Vienas iš daugelio

Greta vienas kito surikiavus visus ugdymo metodus, aiškiai matyti, kad koučingas tėra vienas iš jų. Esant skirtingoms aplinkybėms, vadovas turi pasirinkti tinkamą metodą.

„Klaida yra padaryti kultą iš vieno kurio nors metodo. Kartais darbuotojui reikia paprasčiausio patarimo. Jokiais būdais negalima naudoti koučingo, jei darbuotojui stinga žinių, patirties, pagrindo po kojomis. Tokiu atveju pravers konsultavimas, patarimai, mokymai. Koučingas tinka tada, kai darbuotojas moka, nori ir gali, tačiau jam stinga orientacijos“, — aiškina konsultantas.

Kad koučingas veiktų, organizacijoje būtina atvirumo kultūra ir turi labai aiškiai tekėti grįžtamasis ryšys, o šis turi būti atviras ir skaidrus. Darbuotojai turi jausti vadovų paramą, tiksliai žinoti, kad jie nebus baudžiami už klaidas ir sulauks paramos, kaip jos reikės.

Bijo, kad atrodys keistai

Patiems vadovams koučingas neretai kelia nesaugumo jausmą. Jie mano, kad keistai atrodys prieš darbuotojus. Kai kurie nesugeba toleruoti neapibrėžtumo, nes kai užduoti darbuotojui klausimą, nežinai, koks bus atsakymas.

„Kai kurie vadovai tiesiog negeba nežinoti. Jiems atrodo, kad darbuotojas turi atsakyti tik taip, o ne kitaip. Ir jei žmogus atsako ne taip, kaip tikėjosi vadovas, šis tęsia: „Palauk, palauk, dar pasikalbam. O ar tu nemanai...?“ — kalba p. Misiukonis.

Vienas iš mitų, užkertančių kelią sėkmingam koučingo taikymui yra įsitikinimas, kad šis metodas reikalauja labai daug laiko. Tačiau reikia ne laiko. Ponas Misiukonis pažymi, kad tereikia „atmokti“ kai kuriuos dalykus, o jų vietą užpildyti naujomis žiniomis ir gebėjimais.

„Vadovai manęs klausia: „Tai ką, jei matau, kad žmogus daro nesąmones, negaliu jam nieko pasakyti?“ Žinoma, kad galite ir net privalote. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kai kyla gaisras, prie namo atbėgę gaisrininkai neklausinėja šeimininkų, kokią išeitį šie mato iš susidariusios padėties ir kokių gerų patirčių išsineš. Jie gesina. Lygiai taip ir vadovas turi padėti sutvarkyti situaciją, kai reikia. Tačiau sykiais labai naudinga stabtelėti ir paklausti darbuotojo nuomonės“, — šypsosi p. Misiukonis.

Svarbiausia vadovo savybė, kurios reikia, kad koučingas sėkmingai būtų taikomas praktiškai, yra kantrybė. Tai reiškia, kad požiūris „Aš tau pasakysiu, kaip“ tinka, kai jo reikia. Tačiau, jei darbuotojas turi žinių ir patirties, verta leisti jam pačiam susivokti ir rasti atsakymą.

Pažino darbuotojus

Eglė Tamošauskienė, DNB banko personalo verslo partnerė, pasakoja, kad į koučingą banke labai rimtai pažvelgta 2009-2011 m. įgyvendinant projektą, skirtą mokyti pardavimų valdymo komandą. Dalis šio projekto buvo skirta žinioms gilinti, dalis — kultūriniams klausimams.

„Per 100 vadovų 3 dienas mokėsi koučingo technikų, kiekvienam buvo skirta po 16 val. individualaus koučingo. Vadovai patys vedė pokalbius su darbuotojais šiuo metodu, pokalbį stebėjo išorės konsultantai, o vėliau buvo drauge aptarta, kas daroma gerai, o ką reikia tobulinti. Taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas iš šių vadovų su kiekvienu iš savo darbuotojų kartą per savaitę turi turėti koučingo pokalbį. Buvo parengtas klausimynas, kuriuo vadovautasi pokalbiuose. Taip pat buvo kontroliuojama, ar pokalbiai vyksta, jie protokoluojami“, — pasakoja p. Tamošauskienė.

Pasak jos, žmonės šią naujovę priėmė labai nevienodai. Bene daugiausiai tarp vadovų buvo uoliųjų, kurie vedė koučingo pokalbius, nes to reikalauta. Tačiau buvo ir tokių, kurie garsiai reiškė nuomonę, kad tai — nesąmonė.

„Tačiau bent dalis vadovų laikui bėgant tapo tikrais koučingo fanais, mentoriais, kurie ėmė dirbti ne tik su savo darbuotojais, bet ir su kitais vadovais“, — pažymi p. Tamošauskienė.

Kita vertus, nestigo ir skeptikų, kurie į šią praktiką žvelgė itin atsainiai ir gerokai diskreditavo koučingą darbuotojų akyse.

„Kai kurie vadovai buvo prisisiuvę tokius ryškius antpečius, kad taip ir nesugebėjo normaliai kalbėtis su darbuotojais, įsiklausyti į juos. Be vertybinės nuostatos, kad ir kitas žmogus žino, koučingas nevyksta. Didžiausias stebuklas mums buvo tas, kad laikui bėgant kai kurių vadovų nuostatos darbuotojų atžvilgiu pasikeitė. Tiesa, buvo ir tokių vadovų, kurie šią praktiką atmetė visiškai ir išėjo iš darbo“, — pripažįsta p. Tamošauskienė.

Beje, buvo ir darbuotojų, kuriems ši iniciatyva buvo nepriimtina, tad bent jau dalis jų banką taip pat paliko.

Specialistė nurodo, kad praėjus 4 metams po projekto, vėl mėginta įvertinti, kaip vadovai žvelgia į šį ugdymo metodą.

„Rezultatai parodė, kad vadovų nuomone, koučingas yra vienas efektyviausių ugdymo būdų. Maždaug pusė vadovų tęsia praktikas ir jų pokalbiai su darbuotojai vyksta taip, kaip reikia. Tiesa, koučingas pas mus tapo tokia rutina, kad iš tiesų terminas virto bendriniu žodžiu, apibūdinančiu bet kokį pokalbį su darbuotoju,“ — nurodo personalo specialistė.

Anot jos, dėl banke taikytos tokios griežtos koučingo praktikos kritikos sulaukta ir iš konsultantų: esą, jei žmogus privalo tai daryti, gal ir darys, tačiau širdies vargu ar įdės.

„Tačiau mes sukūrėme vadovų įprotį bendrauti su darbuotojais. Juk natūraliai daugiau bendraujama su žmonėmis, su kuriais santykiai lengvai dėliojasi ir mažiau su tais, su kuriais nesutampa „chemija“. Ši praktika lėmė, kad vadovai turėjo užmegzti kontaktą su visais be išimties. Didžiausia dovana mums buvo ta, kad vadovai „atrado“ savo komandose nuostabių žmonių, su kuriais ilgainiui subrandino puikius santykius“, — kalba p. Tamošauskienė.

infogr.am::infogram_0_koucingas-2867915

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
05:45
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 1

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
05:45
Ar atostogų grafiko viešinimas yra asmens duomenų pažeidimas? Verslo tribūna 5

Ar galima saugoti darbuotojo asmens tapatybės kortelės arba paso kopiją įdarbinimo laikotarpiu? Ar galime...

Vadyba
2019.07.16
Tyrimas: blogas vadovas kenkia širdžiai 10

Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 400.000 JAV darbuotojų, rodo, kad darbo aplinka gali būti iš...

Vadyba
2019.07.15
Televizijose dirbusi M. Žvinklytė tapo „Vilandros“ direktore Premium 5

Didmeninės prekybos bendrovė „Vilandra“ atsirinko naują vadovę Moniką Žvinklytę, kuri iki šiol daugiausia...

Prekyba
2019.07.15
Lietuvos oro uostų patirtis: kaip tris VĮ paversti vienu šiuolaikišku verslu Premium 5

Prieš 5 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės buvo sujungtos į vieną. Naujai...

Vadyba
2019.07.15
Kodėl atostogų ūkas išsisklaido vos praveriame biuro duris

Atostogos – metas, kai atitrūkstama nuo darbinių rūpesčių ir rutinos. Tyrimai rodo, kad trumpas poilsis vis...

Vadyba
2019.07.13
Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas  8

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus...

Vadyba
2019.07.13
Iš konkurso Lilyje grįžusi moksleivių bendrovės „Bioras“ komanda: svarbiausia pačiam patikėti ir kitus įtikinti tuo, ką darai Verslo tribūna

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazistės sukūrė moksleivių bendrovę „Bioras“, kuri šiemet...

Vadyba
2019.07.12
Paskirtas naujas „SGD logistikos“ ir „SGD terminalo“ vadovas 2

UAB „SGD logistika“ ir UAB „SGD terminalas“, antrinių AB „Klaipėdos nafta“ (KN) bendrovių direktoriumi...

Vadyba
2019.07.12
Išmanios verslo valdymo technologijos: laimingesnis verslas, laimingesni klientai 3

Didėjančios verslo plėtros ir ją sekančios konkurencijos sąlygomis verslas susiduria su ypatingu paradoksu.

Paslaugos
2019.07.12
Motyvacijos mados: žaidimai ir joga biure keliauja į antrą planą Premium 1

Įmonės neriasi iš kailio ieškodamos būdų, kaip motyvuoti darbuotojus. Žaidimų kambariais virtę biurai gal ir...

Vadyba
2019.07.11
Traukiasi „Norwegian Air“ vadovas

Norvegų oro skrydžių bendrovės „Norwegian Air“ generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas Bjornas Kjosas...

Vadyba
2019.07.11
Darbdaviai privalės skelbimuose nurodyti algų dydžius 57

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma prievolė darbdaviams nurodyti darbo...

Vadyba
2019.07.11
Registruotas nedarbas šalyje – 8% 13

Liepos 1 d. šalyje registruota 138.500 darbo neturinčių žmonių. Tai sudaro 8% šalies darbingo amžiaus...

Vadyba
2019.07.11
Kaip atsirado „Amazon“ pavadinimas ir ką jis reiškia 1

Prieš 25-erius metus Jeffas Bezosas įkūrė bendrovę, kuri visame pasaulyje yra žinoma „Amazon“ vardu. Ar kada...

Vadyba
2019.07.10
„Bitė“ papildomai darbuotojų pensijai kasmet skirs ketvirtį milijono eurų Verslo tribūna 3

Skirdama vis daugiau dėmesio savo darbuotojams, „Bitė Lietuva“ kasmet papildomai perves daugiau nei po 250...

Vadyba
2019.07.10
8 būdai, kaip atsikratyti savo geriausiais darbuotojais  Premium 2

Paprasčiausia iš darbo išeiti yra jūsų geriausiems darbuotojams. Ypač kai šiuo metu rinkoje vyrauja gerų...

Vadyba
2019.07.08
Atlyginimo nebegana: akcijomis darbuotojus motyvuojančios įmonės dalinasi patirtimi Premium 15

Darbuotojų skatinimas akcijomis – vis labiau Lietuvoje populiarėjanti praktika, kuri darbuotojui duoda...

Rinkos
2019.07.08
„Vilniaus planas“ turi naują vadovą 5

Savivaldybės įmonės (SĮ) „Vilniaus planas“ vadovo konkursą laimėjo Marius Vaivada. Įmonei vadovauti jis...

Vadyba
2019.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau