Be deramos algos profesionalų VĮ valdybose nebus

Publikuota: 2015-08-23
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rugsėjo 1-ąją ne tik mokyklose pasirodys pirmaklasiai, į alma mater grįš studentai ir profesūra, bet ir trylikoje stambiausių valstybės įmonių (VĮ) darbą turėtų pradėti pirmieji nepriklausomi valdybų nariai.

Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą tokios VĮ kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigotos suformuoti naujas valdybas, kuriose būtų ne mažiau kaip trečdalis nepriklausomų narių.

Pirmaklasių mokyklos tikrai sulauks, tačiau kad visos stambesnių VĮ valdybos pasipildys profesionalais iš privačiojo sektoriaus, galimybių nedaug.

Paiešką paskelbė ne visos VĮ

VŽ pasidomėjus paaiškėjo, kad dalyvauti atrankoje į VĮ valdybas šiuo metu nori apie 70 asmenų, tačiau kol kas tik VĮ „Visagino energija“, VĮ „Automagistralė“ ir keturios valstybės valdomos regioninės kelių įmonės (Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių) yra paskelbusios atranką į valdybos narius.

Stambiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, į bendrą VĮ Lietuvos oro uostus sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų bendrovės, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, dar kelios kitos, tokių konkursų apskritai dar nėra paskelbusios. Uosto direkcijos atsakyme VŽ į klausimą, kodėl vėluojama, tenurodoma, kad Uosto direkcijos valdybą „skiria Susisiekimo ministerija“.

O įstatymas numato, kad nepriklausomi valdybų nariai bus atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų į valstybės įmones, kurių turto vertė ne mažesnė nei 14 mln. Eur ir metinės grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 5,8 mln. Eur. Mažesnės VĮ irgi gali, tačiau neprivalo į valdybas kviestis nepriklausomų žmonių.

Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams šiuo įstatymu nustatyta maksimali išmokama suma, kuri per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Laiku nesuspės

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, nurodo, kad Ūkio ministerija, kaip valstybės valdomų įmonių (VVĮ) politiką formuojanti žinyba, neskuba kištis į kitų ministerijų kuruojamų įmonių valdyseną, tačiau tikisi, kad „ministerijos įstatymus skaito“ įdėmiai.

Jis pripažįsta, kad suformuoti valdybų tikrai nebus spėta iki įstatyme numatyto termino, o priežasčių, kodėl delsiama, teirautis žada tik rudenį. Šiuo metu net 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiajame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai.

Nors galimybių yra, AB ir UAB teisinį statusą turinčios VVĮ į valdybas taip pat sunkiai įsileidžia nepriklausomus valdybos narius, tad ir nešališkai reikalauti deramos grąžos mokesčių mokėtojams už valdomą valstybės turtą kol kas beveik nėra kam: 131-oje VVĮ (įskaitant AB, UAB ir VĮ) iš 268 valdybos narių šiuo metu tik 18 yra nepriklausomi.

Vilkinimas nestebina

Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys ir buvęs energetikos viceministras ankstesnėje Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, visai nesistebi, kad nepriklausomų narių skyrimo į VĮ valdybas procesas vėluoja.

Kita vertus, jis visokeriopai sveikina šitas naujoves, tačiau pripažįsta, kad jas įgyvendinti labai sunku, nes tai lemia nusistovėjusios tradicijos viską deleguoti iš ministerijų. Bet tai daryti reikia, nes nepriklausomi nariai pirmiausia sustiprins VVĮ konkurencingumą.

„Visi kalba, kad valstybės valdomose įmonėse nuosavybės grąža turi būti didesnė. Kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ – stebisi p.Švedas.

O nepriklausomi nariai į VVĮ valdybas, pašnekovo teigimu, atneša korporatyvinio valdymo patirties, skirtingų kompetencijų. „Ir jei jie yra iš tikrųjų kompetentingi, jie nebijo pasakyti savo nuomonės“, – aiškina pašnekovas.

Netoliaregiškų sprendimų kaina

Paklaustas, kaip galėtų paaiškinti tai, kad už ausų iš bankroto gniaužtų Vyriausybės traukiama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ turėjo po du nepriklausomus narius valdyboje ir stebėtojų taryboje, bet vis tiek tapo nemoki, p. Švedas galų siūlo ieškoti, tikėtina, klaidinguose buvusio vadovo su valdyba priimtuose strateginiuose įmonės sprendimuose.

„Dabar Vyriausybė turėtų pasikviesti valdybą ir paklausti, kodėl taip atsitiko, ar ta rizika priimant sprendimus buvo pamatuota, tam nuspręsti ir yra reikalingos kompetencijos. Kita vertus, nepadaryti sprendimai irgi brangiai kainuoja: jei šiandien sustosi, rytoj būsi miręs“, – samprotauja pašnekovas.

Pasak jo, valdybos narys atsako už savo sprendimus asmeniškai, todėl jis turi domėtis viskuo, kas yra susiję su jo kuruojama sritimi. Galioja net nuostata, kad valdybos narys negali nežinoti, kas vyksta tame sektoriuje.

Valdyboms reikia tantjemų

Siekiant pritraukti daugiau nepriklausomų narių į VVĮ valdybas, p. Švedo nuomone, būtina išspręsti atlygio klausimą, numatant ir tantjemų išmokėjimą valdybų nariams. Dabar paprastai VVĮ valdybose ar stebėtojų tarybose tantjemos nėra mokamas, nes tradiciškai ten dirbo ministerijų deleguoti nariai.

„Kai aš (būdamas viceministru – VŽ) dirbau AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininku, tantjemos buvo mokamos, tačiau jos būdavo pervedamos atgal į iždą“, – prisimena p. Švedas.

Jo vertinimu, yra du būdai, kaip pritraukti profesionalų į VVĮ valdybas. Kviestis garbingus, patyrusius, įvairiausių „metų vadybininko“ titulų surinkusius žmones. Jis žavisi Vilniaus miesto iniciatyva modernizuoti savivaldybės įmonių (SĮ) valdymą – tai sostinės savivaldybei padeda naujai įsteigtas Atrankos komitetas, kuriame 3 visuomeniniais pagrindais dirbantys aukšto lygio nepriklausomi ekspertai rinks nepriklausomus įmonės valdybos narius, teiks rekomendacijas dėl valdybų narių atlyginimų. Tikimasi, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, įmonių valdymas nebus toks politizuotas, kaip buvo lig šiol, todėl taps skaidresnis. Šiuo metu kaip tik vykdoma valdybos narių atranka į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, taip pat renkami nariai į „Vilniaus plano“ ir „Vilniaus miesto būsto“ valdybas.

Ponas Švedas supranta prieš rinkimus kylančią riziką, kad kai partijos deleguoja ne tik viceministrus į ministerijas, bet ir atstovus į VVĮ, prioritetas gali būti teikiamas partiškumui, bet ne kompetencijai. Skirdami neva nepriklausomus, galime įkliūti į politinių partijų delegavimo pinkles, tačiau tai nereiškia, kad to žingsnio nereikia daryti. Jei viskas vyks skaidriai, ilgainiui nepriklausomų atstovų delegavimas taps pozityvesniu reiškiniu.

„Linkėčiau žengti tą žingsnį VVĮ ir išvengti ligų, neiškeliant partiškumo virš įmonės interesų, nes įmonė turi būti pelninga ir duoti akcininkui naudą dividendais ar kitokia forma“, – sakė p. Švedas

Pasak jo, dėl tantjemų dydžio sprendžia įmonių stebėtojų tarybos, o VĮ nieko nesiskiria nuo įprastos UAB ar AB, tad jeigu privati bendrovė susitvarko, ir VĮ turi dirbti tais pačiais pagrindais.

VŽ primena, kad į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą neprasprūdo ekspertų kontroversiškai vertintas Ūkio ministerijos siūlymas, kad nepriklausomus narius į VĮ valdybas siūlytų tarpininkai, t. y. juridiniai asmenys, kurių sąrašą nustatytų Vyriausybė. Toks sąrašas galėjo tapti patogia landa į ministerijoms pavaldžių VĮ valdybas siūlyti partijoms lojalius asmenis. Tačiau artėjant Seimo rinkimams išliekantis palyginti aukštas VVĮ politizacijos lygis, pastiprintas naujausiais Vyriausybės potvarkiais, palieka teisę kandidatus į VVĮ valdybas pasirinkti ne tik pagal kompetenciją, bet ir pagal politinę liniją, kitaip, nei to dabar siekia Vilniaus savivaldybė.

Pasak p. Švedo, nereikia iš naujo išrasti dviračio. VVĮ galų gale turėtų atsisakyti šiltnamio sąlygų, nesitikėti pagalbos iš valstybės ir taip „judėti arčiau rinkos“.

infogr.am::infogram_0_vi_valdybos-65010

Žada drausti kaip notarus

Pasak p. Onaičio, šiuo metu rengiamos taisyklės dėl valdybos narių atlygio, kuriose numatoma, kad pinigai būtų mokami už iškeltus tikslus ir pasiektus rezultatus, nors buvo norinčių, kad atlygis būtų susietas su išdirbtomis valandomis. Jis taip pat akcentavo, kad, siekiant apsaugoti nuo galimų rizikų ir paskatinti valdybos narius veikti, siūloma juos drausti civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas įmonės valdybos nariai asmeniškai atsako už priimtus sprendimus.

Būtų draudžiama nuo kylančių profesinės veiklos padarinių, panašiai kaip notarai atsako už tvirtinamų dokumentų tikrumą, o gydytojai – už gydyto paciento sveikatą. Pono Onaičio nuomone, iš tų 70-ies kandidatų turbūt bus įvairių, svarbiausia, kad būtų tinkamų. „O jų, manau, atsiras“, – tikisi viceministras.

Pono Švedo teigimu, iš naujųjų valdybų narių CV įrašų bus matyti, ar valstybė suinteresuota pritraukti kompetentingų profesionalų ir nori iš tikrųjų didinti valstybės kontroliuojamo turto grąžą mokesčių mokėtojams, ar rūpinasi tik šiltomis vietelėmis savo partijų nariams.

Be to, dar daug ką reikia nuveikti dėl efektyvesnio VĮ valdymo. Pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas dabar VĮ valdybai nesuteikia galimybės priimti, motyvuoti ir atleisti vadovą, tvirtinti strategiją be politinių debatų – šiuo metu VĮ strategijas tvirtina valstybės interesams konkrečioje įmonėje atstovaujančios ministerijos.

Kaip nustatomas atlygis VVĮ valdybų nariams:

  • Atlygį ar tantjemas AB ir UAB valdybų nariams nustato akcininkai (stebėtojų taryba), o VĮ – institucijos, atstovaujančios valstybei.
  • Pagal Vyriausybės patvirtintas VVĮ valdymo gaires rekomenduojama, kad stebėtojų tarybos ar valdybos nario atlygis būtų fiksuotas, t. y. neturėtų kintamosios dalies, ir neviršytų 1/4 valstybės valdomos bendrovės vadovui nustatyto atlygio dalies, o stebėtojų tarybos ar valdybos pirmininkui – 1/3 tokio atlygio dalies.
  • Pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymą valstybės įmonės valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
  • Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams atlygis turėtų būti skiriamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ji šiuo metu rengiama.
  • VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 11 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iššūkiai naujam vadovui: kokių klaidų nedaryti Premium

Karjeros šuolis, kai specialistas skiriamas vadovu, neabejotinai džiugina ir sufleruoja, kad akcininkai...

Vadyba
06:00
„Starbucks“ plečia verslą – tieks „kombučia“ parduotuvėms

JAV kavinių tinklas „Starbucks“ žengia koja kojon su mada ir imasi gaminti „kombučia“ – fermentuotą arbatą su...

Vadyba
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Nekonkuravimo susitarimai verslui vis dar neaiškūs Rėmėjo turinys 4

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.14
Įmonės pavadinimas: internetu – tik lietuviškas, pas notarą – koks tik nori Premium 14

Apie 40% naujai registruojamų įmonių pavadinimų neįveikia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos filtro. Vis...

Vadyba
2018.08.13
Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Lietuvos jaunimas vangiai įsilieja į šalies darbo rinką, aktyviai emigruoja 34

Jaunimas sudaro penktadalį šalies gyventojų. Statistika rodo, kad jauni žmonės vangiai įsilieja į šalies...

Vadyba
2018.08.12
Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus 2

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs...

Vadyba
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
„Maxima grupės“ personalo vadovė: 5 žmogiškųjų išteklių strategijos mitai Premium 14

Saulė Balčiūnienė, šį pavasarį perėmusi UAB „Maxima grupė“ personalo vadovo pareigas, teigia, kad per...

Vadyba
2018.08.10
Ko vertėtų paklausti darbuotojo, kuris nusprendė palikti įmonę 15

Didesnę ar mažesnę darbuotojų kaitą patiria kiekviena bendrovė. Vis dėlto net ir atsisveikindama su komandos...

Vadyba
2018.08.09
Trumpesnė darbo savaitė tinka ne visiems Premium 10

Įprasta biuro aplinka ir darbas keturiasdešimt valandų per savaitę šiandienos darbuotojams nėra patrauklūs.

Vadyba
2018.08.08
Nedarbas Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei ES vidurkis  7

Nedarbo lygis Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2018.08.08
Šventinę prekybą „Selfridge‘s“ pradėjo per karščius – iki Kalėdų likus 145 dienoms 4

Nors europiečiai mėgaujasi karšta vasara ir atostogomis, tačiau verslas jau galvoja apie svarbiausią prekybos...

Vadyba
2018.08.07
Darbuotojai bijo, kad juos pakeis robotai 11

Darbuotojai vis atviriau kalba, kad baiminasi likti be darbo bei pajamų, kuomet darbo rinka taps dar labiau...

Vadyba
2018.08.06
Darbo kodeksui metai: 8 svarbiausi darbdavių klausimai (I dalis) Rėmėjo turinys

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.06
Buhalterio profesionalo vardas teismų ir konfliktų gniaužtuose Premium 4

Dėl buhalterio profesionalo vardo verda naujos kovos – keli Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos...

Finansai
2018.08.06
Išbandymas plėtra: kaip nepaslysti 2

Kuo įmonė sparčiau auga, kuo įvairesnių veiklų imasi, tuo atsiranda didesnė rizika visko nesužiūrėti,...

Vadyba
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Žiniomis nesidalijantys darbuotojai kainuoja milijonus 18

Dauguma darbuotojų teigia, kad jiems yra sunku ar net neįmanoma iš savo kolegų gauti reikiamos informacijos.

Vadyba
2018.08.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau