Be deramos algos profesionalų VĮ valdybose nebus

Publikuota: 2015-08-23
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rugsėjo 1-ąją ne tik mokyklose pasirodys pirmaklasiai, į alma mater grįš studentai ir profesūra, bet ir trylikoje stambiausių valstybės įmonių (VĮ) darbą turėtų pradėti pirmieji nepriklausomi valdybų nariai.

Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą tokios VĮ kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigotos suformuoti naujas valdybas, kuriose būtų ne mažiau kaip trečdalis nepriklausomų narių.

Pirmaklasių mokyklos tikrai sulauks, tačiau kad visos stambesnių VĮ valdybos pasipildys profesionalais iš privačiojo sektoriaus, galimybių nedaug.

Paiešką paskelbė ne visos VĮ

VŽ pasidomėjus paaiškėjo, kad dalyvauti atrankoje į VĮ valdybas šiuo metu nori apie 70 asmenų, tačiau kol kas tik VĮ „Visagino energija“, VĮ „Automagistralė“ ir keturios valstybės valdomos regioninės kelių įmonės (Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių) yra paskelbusios atranką į valdybos narius.

Stambiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, į bendrą VĮ Lietuvos oro uostus sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų bendrovės, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, dar kelios kitos, tokių konkursų apskritai dar nėra paskelbusios. Uosto direkcijos atsakyme VŽ į klausimą, kodėl vėluojama, tenurodoma, kad Uosto direkcijos valdybą „skiria Susisiekimo ministerija“.

O įstatymas numato, kad nepriklausomi valdybų nariai bus atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų į valstybės įmones, kurių turto vertė ne mažesnė nei 14 mln. Eur ir metinės grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 5,8 mln. Eur. Mažesnės VĮ irgi gali, tačiau neprivalo į valdybas kviestis nepriklausomų žmonių.

Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams šiuo įstatymu nustatyta maksimali išmokama suma, kuri per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Laiku nesuspės

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, nurodo, kad Ūkio ministerija, kaip valstybės valdomų įmonių (VVĮ) politiką formuojanti žinyba, neskuba kištis į kitų ministerijų kuruojamų įmonių valdyseną, tačiau tikisi, kad „ministerijos įstatymus skaito“ įdėmiai.

Jis pripažįsta, kad suformuoti valdybų tikrai nebus spėta iki įstatyme numatyto termino, o priežasčių, kodėl delsiama, teirautis žada tik rudenį. Šiuo metu net 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiajame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai.

Nors galimybių yra, AB ir UAB teisinį statusą turinčios VVĮ į valdybas taip pat sunkiai įsileidžia nepriklausomus valdybos narius, tad ir nešališkai reikalauti deramos grąžos mokesčių mokėtojams už valdomą valstybės turtą kol kas beveik nėra kam: 131-oje VVĮ (įskaitant AB, UAB ir VĮ) iš 268 valdybos narių šiuo metu tik 18 yra nepriklausomi.

Vilkinimas nestebina

Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys ir buvęs energetikos viceministras ankstesnėje Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, visai nesistebi, kad nepriklausomų narių skyrimo į VĮ valdybas procesas vėluoja.

Kita vertus, jis visokeriopai sveikina šitas naujoves, tačiau pripažįsta, kad jas įgyvendinti labai sunku, nes tai lemia nusistovėjusios tradicijos viską deleguoti iš ministerijų. Bet tai daryti reikia, nes nepriklausomi nariai pirmiausia sustiprins VVĮ konkurencingumą.

„Visi kalba, kad valstybės valdomose įmonėse nuosavybės grąža turi būti didesnė. Kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ – stebisi p.Švedas.

O nepriklausomi nariai į VVĮ valdybas, pašnekovo teigimu, atneša korporatyvinio valdymo patirties, skirtingų kompetencijų. „Ir jei jie yra iš tikrųjų kompetentingi, jie nebijo pasakyti savo nuomonės“, – aiškina pašnekovas.

Netoliaregiškų sprendimų kaina

Paklaustas, kaip galėtų paaiškinti tai, kad už ausų iš bankroto gniaužtų Vyriausybės traukiama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ turėjo po du nepriklausomus narius valdyboje ir stebėtojų taryboje, bet vis tiek tapo nemoki, p. Švedas galų siūlo ieškoti, tikėtina, klaidinguose buvusio vadovo su valdyba priimtuose strateginiuose įmonės sprendimuose.

„Dabar Vyriausybė turėtų pasikviesti valdybą ir paklausti, kodėl taip atsitiko, ar ta rizika priimant sprendimus buvo pamatuota, tam nuspręsti ir yra reikalingos kompetencijos. Kita vertus, nepadaryti sprendimai irgi brangiai kainuoja: jei šiandien sustosi, rytoj būsi miręs“, – samprotauja pašnekovas.

Pasak jo, valdybos narys atsako už savo sprendimus asmeniškai, todėl jis turi domėtis viskuo, kas yra susiję su jo kuruojama sritimi. Galioja net nuostata, kad valdybos narys negali nežinoti, kas vyksta tame sektoriuje.

Valdyboms reikia tantjemų

Siekiant pritraukti daugiau nepriklausomų narių į VVĮ valdybas, p. Švedo nuomone, būtina išspręsti atlygio klausimą, numatant ir tantjemų išmokėjimą valdybų nariams. Dabar paprastai VVĮ valdybose ar stebėtojų tarybose tantjemos nėra mokamas, nes tradiciškai ten dirbo ministerijų deleguoti nariai.

„Kai aš (būdamas viceministru – VŽ) dirbau AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininku, tantjemos buvo mokamos, tačiau jos būdavo pervedamos atgal į iždą“, – prisimena p. Švedas.

Jo vertinimu, yra du būdai, kaip pritraukti profesionalų į VVĮ valdybas. Kviestis garbingus, patyrusius, įvairiausių „metų vadybininko“ titulų surinkusius žmones. Jis žavisi Vilniaus miesto iniciatyva modernizuoti savivaldybės įmonių (SĮ) valdymą – tai sostinės savivaldybei padeda naujai įsteigtas Atrankos komitetas, kuriame 3 visuomeniniais pagrindais dirbantys aukšto lygio nepriklausomi ekspertai rinks nepriklausomus įmonės valdybos narius, teiks rekomendacijas dėl valdybų narių atlyginimų. Tikimasi, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, įmonių valdymas nebus toks politizuotas, kaip buvo lig šiol, todėl taps skaidresnis. Šiuo metu kaip tik vykdoma valdybos narių atranka į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, taip pat renkami nariai į „Vilniaus plano“ ir „Vilniaus miesto būsto“ valdybas.

Ponas Švedas supranta prieš rinkimus kylančią riziką, kad kai partijos deleguoja ne tik viceministrus į ministerijas, bet ir atstovus į VVĮ, prioritetas gali būti teikiamas partiškumui, bet ne kompetencijai. Skirdami neva nepriklausomus, galime įkliūti į politinių partijų delegavimo pinkles, tačiau tai nereiškia, kad to žingsnio nereikia daryti. Jei viskas vyks skaidriai, ilgainiui nepriklausomų atstovų delegavimas taps pozityvesniu reiškiniu.

„Linkėčiau žengti tą žingsnį VVĮ ir išvengti ligų, neiškeliant partiškumo virš įmonės interesų, nes įmonė turi būti pelninga ir duoti akcininkui naudą dividendais ar kitokia forma“, – sakė p. Švedas

Pasak jo, dėl tantjemų dydžio sprendžia įmonių stebėtojų tarybos, o VĮ nieko nesiskiria nuo įprastos UAB ar AB, tad jeigu privati bendrovė susitvarko, ir VĮ turi dirbti tais pačiais pagrindais.

VŽ primena, kad į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą neprasprūdo ekspertų kontroversiškai vertintas Ūkio ministerijos siūlymas, kad nepriklausomus narius į VĮ valdybas siūlytų tarpininkai, t. y. juridiniai asmenys, kurių sąrašą nustatytų Vyriausybė. Toks sąrašas galėjo tapti patogia landa į ministerijoms pavaldžių VĮ valdybas siūlyti partijoms lojalius asmenis. Tačiau artėjant Seimo rinkimams išliekantis palyginti aukštas VVĮ politizacijos lygis, pastiprintas naujausiais Vyriausybės potvarkiais, palieka teisę kandidatus į VVĮ valdybas pasirinkti ne tik pagal kompetenciją, bet ir pagal politinę liniją, kitaip, nei to dabar siekia Vilniaus savivaldybė.

Pasak p. Švedo, nereikia iš naujo išrasti dviračio. VVĮ galų gale turėtų atsisakyti šiltnamio sąlygų, nesitikėti pagalbos iš valstybės ir taip „judėti arčiau rinkos“.

infogr.am::infogram_0_vi_valdybos-65010

Žada drausti kaip notarus

Pasak p. Onaičio, šiuo metu rengiamos taisyklės dėl valdybos narių atlygio, kuriose numatoma, kad pinigai būtų mokami už iškeltus tikslus ir pasiektus rezultatus, nors buvo norinčių, kad atlygis būtų susietas su išdirbtomis valandomis. Jis taip pat akcentavo, kad, siekiant apsaugoti nuo galimų rizikų ir paskatinti valdybos narius veikti, siūloma juos drausti civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas įmonės valdybos nariai asmeniškai atsako už priimtus sprendimus.

Būtų draudžiama nuo kylančių profesinės veiklos padarinių, panašiai kaip notarai atsako už tvirtinamų dokumentų tikrumą, o gydytojai – už gydyto paciento sveikatą. Pono Onaičio nuomone, iš tų 70-ies kandidatų turbūt bus įvairių, svarbiausia, kad būtų tinkamų. „O jų, manau, atsiras“, – tikisi viceministras.

Pono Švedo teigimu, iš naujųjų valdybų narių CV įrašų bus matyti, ar valstybė suinteresuota pritraukti kompetentingų profesionalų ir nori iš tikrųjų didinti valstybės kontroliuojamo turto grąžą mokesčių mokėtojams, ar rūpinasi tik šiltomis vietelėmis savo partijų nariams.

Be to, dar daug ką reikia nuveikti dėl efektyvesnio VĮ valdymo. Pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas dabar VĮ valdybai nesuteikia galimybės priimti, motyvuoti ir atleisti vadovą, tvirtinti strategiją be politinių debatų – šiuo metu VĮ strategijas tvirtina valstybės interesams konkrečioje įmonėje atstovaujančios ministerijos.

Kaip nustatomas atlygis VVĮ valdybų nariams:

  • Atlygį ar tantjemas AB ir UAB valdybų nariams nustato akcininkai (stebėtojų taryba), o VĮ – institucijos, atstovaujančios valstybei.
  • Pagal Vyriausybės patvirtintas VVĮ valdymo gaires rekomenduojama, kad stebėtojų tarybos ar valdybos nario atlygis būtų fiksuotas, t. y. neturėtų kintamosios dalies, ir neviršytų 1/4 valstybės valdomos bendrovės vadovui nustatyto atlygio dalies, o stebėtojų tarybos ar valdybos pirmininkui – 1/3 tokio atlygio dalies.
  • Pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymą valstybės įmonės valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
  • Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams atlygis turėtų būti skiriamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ji šiuo metu rengiama.
  • VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 11 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Women Go Tech“: paskelbtos Lietuvos technologijų lyderės 3

Ketvirtadienio vakarą vyko jau antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Women Go Tech“ sezono uždarymo...

Technologijos
2018.06.21
Už daugiau kaip 50% sumažintus dienpinigius nuo liepos 1 d. gresia baudos

Įmonė neturi teisės dienpinigių mažinti daugiau kaip 50%. Pažeidusiems šį reikalavimą vadovams gresia baudos.

Finansai
2018.06.21
Jaunimas sezoninio darbo ieško platformoje workis.online Rėmėjo turinys

Pasibaigus mokslo metams dažnas moksleivis ir studentas ieško darbo. Jaunuoliai įsidarbinti pradeda dar...

Vadyba
2018.06.21
„General Motors“ CFO pirmą kartą per 110 metų paskirta moteris 1

JAV automobilių milžinė „General Motors“ paskelbė, kad už kompanijos finansinius reikalus (CFO) bus atsakinga...

Vadyba
2018.06.20
Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos – lietuvių rankose 7

Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos nuo šiol priklauso tik lietuviams. Akcininkai perpirko visas italės...

Vadyba
2018.06.20
Lietuvoje – 140.000 specialistų skylė, bet užsieniečių nesamdo Premium 27

Darbdaviai pernai ieškojo 214.000 aukštos kvalifikacijos specialistų – tris kartus daugiau, nei Lietuvoje...

Vadyba
2018.06.20
„Facebook“ darbo jėgos planuotojas: kaip žinoti, kokių žmonių reikės ateityje Premium

Planuodamos, kiek ir kokių darbuotojų reikės, bendrovės vis dar dažnai remiasi savo nuojauta ir nuomone, o ne...

Vadyba
2018.06.19
KT: nauji studijų krypčių akreditavimo terminai prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad nauji studijų krypčių akreditavimo terminai prieštarauja...

Vadyba
2018.06.19
„Netflix“ personalo valdymo revoliucija: 4 drąsūs sprendimai 7

JAV interneto televizijos milžinė „Netflix“ dažnai vadinama viena pažangiausių bendrovių personalo valdymo...

Vadyba
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Šeimos verslo dalybos: joms ruoštis nesmagu, bet verta Premium

Šeimos verslas turi ne vieną pranašumą, tačiau tol, kol viskas sekasi. Jei tarpusavio santykiai pašlyja,...

Vadyba
2018.06.18
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 2

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
Nuo hobio iki verslo: kiek užtrunkama dviejose vietose

Dažnai, kai nutariama pabandyti pomėgį ar išpildytą poreikį paversti verslu, dar kurį laiką vien į jį...

Vadyba
2018.06.16
Pagal darbo kaštų brangimą, Lietuva – 4-ta ES 4

Šių metų pirmą ketvirtį valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo 9%  – tai ketvirtas didžiausias...

Vadyba
2018.06.15
VŽ Metų CEO Juozapavičius: vadovui turi rūpėti, kad darbuotojai būtų laimingi Premium 5

Net ir šiandieniame skubančiame verslo pasaulyje galima veikti lėtai, bet užtikrintai, o rezultatus vertinti...

Vadyba
2018.06.15
Po skandalų traukiasi „Facebook“ aukščiausios grandies vadovai 1

„Facebook“ paskelbė, kad Elliotas Schrage, socialinio tinklo komunikacijos ir viešosios politikos vadovas, po...

Rinkodara
2018.06.15
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“ reitingas: 1.500 įmonių sąrašas 2

Praėjusią savaitę paaiškėjus rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojams, „Verslo žinios“...

Vadyba
2018.06.15
Išrinkti „Lietuvos verslo lyderiai“ ir „Metų CEO“ 11

Aštuntą kartą „Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ apdovanojo „Lietuvos verslo lyderius“ bei „Metų CEO“.

Vadyba
2018.06.13
Prasidėjo „Lietuvos verslo lyderių“ apdovanojimai

„Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ aštuntą kartą rengia projektą „Lietuvos verslo lyderiai“, kuriame...

Vadyba
2018.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau