Be deramos algos profesionalų VĮ valdybose nebus

Publikuota: 2015-08-23
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys: „Visi kalba, kad VVĮ nuosavybės grąža turi būti didesnė, bet kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rugsėjo 1-ąją ne tik mokyklose pasirodys pirmaklasiai, į alma mater grįš studentai ir profesūra, bet ir trylikoje stambiausių valstybės įmonių (VĮ) darbą turėtų pradėti pirmieji nepriklausomi valdybų nariai.

Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą tokios VĮ kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigotos suformuoti naujas valdybas, kuriose būtų ne mažiau kaip trečdalis nepriklausomų narių.

Pirmaklasių mokyklos tikrai sulauks, tačiau kad visos stambesnių VĮ valdybos pasipildys profesionalais iš privačiojo sektoriaus, galimybių nedaug.

Paiešką paskelbė ne visos VĮ

VŽ pasidomėjus paaiškėjo, kad dalyvauti atrankoje į VĮ valdybas šiuo metu nori apie 70 asmenų, tačiau kol kas tik VĮ „Visagino energija“, VĮ „Automagistralė“ ir keturios valstybės valdomos regioninės kelių įmonės (Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių) yra paskelbusios atranką į valdybos narius.

Stambiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, į bendrą VĮ Lietuvos oro uostus sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų bendrovės, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, dar kelios kitos, tokių konkursų apskritai dar nėra paskelbusios. Uosto direkcijos atsakyme VŽ į klausimą, kodėl vėluojama, tenurodoma, kad Uosto direkcijos valdybą „skiria Susisiekimo ministerija“.

O įstatymas numato, kad nepriklausomi valdybų nariai bus atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų į valstybės įmones, kurių turto vertė ne mažesnė nei 14 mln. Eur ir metinės grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 5,8 mln. Eur. Mažesnės VĮ irgi gali, tačiau neprivalo į valdybas kviestis nepriklausomų žmonių.

Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams šiuo įstatymu nustatyta maksimali išmokama suma, kuri per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Laiku nesuspės

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, nurodo, kad Ūkio ministerija, kaip valstybės valdomų įmonių (VVĮ) politiką formuojanti žinyba, neskuba kištis į kitų ministerijų kuruojamų įmonių valdyseną, tačiau tikisi, kad „ministerijos įstatymus skaito“ įdėmiai.

Jis pripažįsta, kad suformuoti valdybų tikrai nebus spėta iki įstatyme numatyto termino, o priežasčių, kodėl delsiama, teirautis žada tik rudenį. Šiuo metu net 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiajame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai.

Nors galimybių yra, AB ir UAB teisinį statusą turinčios VVĮ į valdybas taip pat sunkiai įsileidžia nepriklausomus valdybos narius, tad ir nešališkai reikalauti deramos grąžos mokesčių mokėtojams už valdomą valstybės turtą kol kas beveik nėra kam: 131-oje VVĮ (įskaitant AB, UAB ir VĮ) iš 268 valdybos narių šiuo metu tik 18 yra nepriklausomi.

Vilkinimas nestebina

Romas Švedas, nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos narys ir buvęs energetikos viceministras ankstesnėje Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, visai nesistebi, kad nepriklausomų narių skyrimo į VĮ valdybas procesas vėluoja.

Kita vertus, jis visokeriopai sveikina šitas naujoves, tačiau pripažįsta, kad jas įgyvendinti labai sunku, nes tai lemia nusistovėjusios tradicijos viską deleguoti iš ministerijų. Bet tai daryti reikia, nes nepriklausomi nariai pirmiausia sustiprins VVĮ konkurencingumą.

„Visi kalba, kad valstybės valdomose įmonėse nuosavybės grąža turi būti didesnė. Kaip ji gali būti didesnė, jei deleguojami valdininkai, kurie nėra dirbę privačiajame sektoriuje?“ – stebisi p.Švedas.

O nepriklausomi nariai į VVĮ valdybas, pašnekovo teigimu, atneša korporatyvinio valdymo patirties, skirtingų kompetencijų. „Ir jei jie yra iš tikrųjų kompetentingi, jie nebijo pasakyti savo nuomonės“, – aiškina pašnekovas.

Netoliaregiškų sprendimų kaina

Paklaustas, kaip galėtų paaiškinti tai, kad už ausų iš bankroto gniaužtų Vyriausybės traukiama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ turėjo po du nepriklausomus narius valdyboje ir stebėtojų taryboje, bet vis tiek tapo nemoki, p. Švedas galų siūlo ieškoti, tikėtina, klaidinguose buvusio vadovo su valdyba priimtuose strateginiuose įmonės sprendimuose.

„Dabar Vyriausybė turėtų pasikviesti valdybą ir paklausti, kodėl taip atsitiko, ar ta rizika priimant sprendimus buvo pamatuota, tam nuspręsti ir yra reikalingos kompetencijos. Kita vertus, nepadaryti sprendimai irgi brangiai kainuoja: jei šiandien sustosi, rytoj būsi miręs“, – samprotauja pašnekovas.

Pasak jo, valdybos narys atsako už savo sprendimus asmeniškai, todėl jis turi domėtis viskuo, kas yra susiję su jo kuruojama sritimi. Galioja net nuostata, kad valdybos narys negali nežinoti, kas vyksta tame sektoriuje.

Valdyboms reikia tantjemų

Siekiant pritraukti daugiau nepriklausomų narių į VVĮ valdybas, p. Švedo nuomone, būtina išspręsti atlygio klausimą, numatant ir tantjemų išmokėjimą valdybų nariams. Dabar paprastai VVĮ valdybose ar stebėtojų tarybose tantjemos nėra mokamas, nes tradiciškai ten dirbo ministerijų deleguoti nariai.

„Kai aš (būdamas viceministru – VŽ) dirbau AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininku, tantjemos buvo mokamos, tačiau jos būdavo pervedamos atgal į iždą“, – prisimena p. Švedas.

Jo vertinimu, yra du būdai, kaip pritraukti profesionalų į VVĮ valdybas. Kviestis garbingus, patyrusius, įvairiausių „metų vadybininko“ titulų surinkusius žmones. Jis žavisi Vilniaus miesto iniciatyva modernizuoti savivaldybės įmonių (SĮ) valdymą – tai sostinės savivaldybei padeda naujai įsteigtas Atrankos komitetas, kuriame 3 visuomeniniais pagrindais dirbantys aukšto lygio nepriklausomi ekspertai rinks nepriklausomus įmonės valdybos narius, teiks rekomendacijas dėl valdybų narių atlyginimų. Tikimasi, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, įmonių valdymas nebus toks politizuotas, kaip buvo lig šiol, todėl taps skaidresnis. Šiuo metu kaip tik vykdoma valdybos narių atranka į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, taip pat renkami nariai į „Vilniaus plano“ ir „Vilniaus miesto būsto“ valdybas.

Ponas Švedas supranta prieš rinkimus kylančią riziką, kad kai partijos deleguoja ne tik viceministrus į ministerijas, bet ir atstovus į VVĮ, prioritetas gali būti teikiamas partiškumui, bet ne kompetencijai. Skirdami neva nepriklausomus, galime įkliūti į politinių partijų delegavimo pinkles, tačiau tai nereiškia, kad to žingsnio nereikia daryti. Jei viskas vyks skaidriai, ilgainiui nepriklausomų atstovų delegavimas taps pozityvesniu reiškiniu.

„Linkėčiau žengti tą žingsnį VVĮ ir išvengti ligų, neiškeliant partiškumo virš įmonės interesų, nes įmonė turi būti pelninga ir duoti akcininkui naudą dividendais ar kitokia forma“, – sakė p. Švedas

Pasak jo, dėl tantjemų dydžio sprendžia įmonių stebėtojų tarybos, o VĮ nieko nesiskiria nuo įprastos UAB ar AB, tad jeigu privati bendrovė susitvarko, ir VĮ turi dirbti tais pačiais pagrindais.

VŽ primena, kad į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą neprasprūdo ekspertų kontroversiškai vertintas Ūkio ministerijos siūlymas, kad nepriklausomus narius į VĮ valdybas siūlytų tarpininkai, t. y. juridiniai asmenys, kurių sąrašą nustatytų Vyriausybė. Toks sąrašas galėjo tapti patogia landa į ministerijoms pavaldžių VĮ valdybas siūlyti partijoms lojalius asmenis. Tačiau artėjant Seimo rinkimams išliekantis palyginti aukštas VVĮ politizacijos lygis, pastiprintas naujausiais Vyriausybės potvarkiais, palieka teisę kandidatus į VVĮ valdybas pasirinkti ne tik pagal kompetenciją, bet ir pagal politinę liniją, kitaip, nei to dabar siekia Vilniaus savivaldybė.

Pasak p. Švedo, nereikia iš naujo išrasti dviračio. VVĮ galų gale turėtų atsisakyti šiltnamio sąlygų, nesitikėti pagalbos iš valstybės ir taip „judėti arčiau rinkos“.

infogr.am::infogram_0_vi_valdybos-65010

Žada drausti kaip notarus

Pasak p. Onaičio, šiuo metu rengiamos taisyklės dėl valdybos narių atlygio, kuriose numatoma, kad pinigai būtų mokami už iškeltus tikslus ir pasiektus rezultatus, nors buvo norinčių, kad atlygis būtų susietas su išdirbtomis valandomis. Jis taip pat akcentavo, kad, siekiant apsaugoti nuo galimų rizikų ir paskatinti valdybos narius veikti, siūloma juos drausti civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas įmonės valdybos nariai asmeniškai atsako už priimtus sprendimus.

Būtų draudžiama nuo kylančių profesinės veiklos padarinių, panašiai kaip notarai atsako už tvirtinamų dokumentų tikrumą, o gydytojai – už gydyto paciento sveikatą. Pono Onaičio nuomone, iš tų 70-ies kandidatų turbūt bus įvairių, svarbiausia, kad būtų tinkamų. „O jų, manau, atsiras“, – tikisi viceministras.

Pono Švedo teigimu, iš naujųjų valdybų narių CV įrašų bus matyti, ar valstybė suinteresuota pritraukti kompetentingų profesionalų ir nori iš tikrųjų didinti valstybės kontroliuojamo turto grąžą mokesčių mokėtojams, ar rūpinasi tik šiltomis vietelėmis savo partijų nariams.

Be to, dar daug ką reikia nuveikti dėl efektyvesnio VĮ valdymo. Pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas dabar VĮ valdybai nesuteikia galimybės priimti, motyvuoti ir atleisti vadovą, tvirtinti strategiją be politinių debatų – šiuo metu VĮ strategijas tvirtina valstybės interesams konkrečioje įmonėje atstovaujančios ministerijos.

Kaip nustatomas atlygis VVĮ valdybų nariams:

  • Atlygį ar tantjemas AB ir UAB valdybų nariams nustato akcininkai (stebėtojų taryba), o VĮ – institucijos, atstovaujančios valstybei.
  • Pagal Vyriausybės patvirtintas VVĮ valdymo gaires rekomenduojama, kad stebėtojų tarybos ar valdybos nario atlygis būtų fiksuotas, t. y. neturėtų kintamosios dalies, ir neviršytų 1/4 valstybės valdomos bendrovės vadovui nustatyto atlygio dalies, o stebėtojų tarybos ar valdybos pirmininkui – 1/3 tokio atlygio dalies.
  • Pagal Valstybės ir savivaldybių įstatymą valstybės įmonės valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
  • Nepriklausomiems VĮ valdybos nariams atlygis turėtų būti skiriamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ji šiuo metu rengiama.
  • VŽ suskaičiavo, kad didžiosios VĮ, tokios kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar „Vilniaus regiono keliai“, nepriklausomam valdybos nariui kas mėnesį pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nustatytą formulę galėtų mokėti atitinkamai ne daugiau kaip 728 Eur ir 633 Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 11 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ką daryti, kad su darbuotoju neišeitų ir įmonės žinios Premium

Žiniomis nesidalijantys darbuotojai bendrovėms gali kainuoti milijonus. Tačiau Lietuvos bendrovių pavyzdžiai...

Vadyba
06:00
Siurblių ekspertams IT technologijos – būtinos kaip vanduo Rėmėjo turinys

Saugus duomenų perdavimas ir verslo valdymas būnant bet kurioje pasaulio vietoje aktualus ne tik informacinių...

Vadyba
06:00
Tyrimas: geraširdžiai dažniau susiduria su finansiniais sunkumais

Geraširdžiai žmonės, tikėtina, dažniau susiduria su finansinėmis problemomis arba net bankrutuoja nei tie,...

Vadyba
2018.10.21
TOP25 geriausi šių metų pasaulio darbdaviai 3

Tarp šiemet išrinktų geriausių pasaulio darbdavių – keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės. O pirmosios...

Vadyba
2018.10.21
Kodėl žmonės susidomi galimybe pakeisti darbdavį

Darbo rinkai kaistant tampa sunkiau išlaikyti savo darbuotojus ir rasti kitų. Tad vis dažniau geri...

Vadyba
2018.10.20
Darbuotojų mokymosi madas diktuoja „Netflix“ Premium

Šiandienos darbo aplinką turbūt geriausiai apibūdina pasakymas, jog įprasta tapo tai, kad nebeliko nieko...

Vadyba
2018.10.20
Į JAV išvykęs D. Songaila „Hooters“ barą perleido R. Javtokui 12

Krepšinio aikštelėje praeityje vienas kitą ne kartą keitę Darius Songaila ir Robertas Javtokas tokį patį...

Laisvalaikis
2018.10.19
Išsiskyrė pareigūnų profsąjungų susivienijimo ir Policijos profesinės sąjungos keliai

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga...

Vadyba
2018.10.19
Koks turi būti vadovas, kad darbuotojai, gavę konkurento pasiūlymą, ateitų pasitarti Premium 7

Išlaikyti darbuotojus – vis svarbesnis uždavinys mažoms ir labai mažoms įmonėms, kuriose darbuotojų kaita yra...

Vadyba
2018.10.19
Daugiau nei 40 darbo pozicijų – užsienyje studijas baigusiems lietuviams

25-ios Lietuvoje veikiančios įmonės siūlo daugiau nei 40 darbo pozicijų, skirtų pritraukti užsienyje studijas...

Vadyba
2018.10.19
Kaip pradėti motyvuoti savo darbuotojus: 3 esminiai žingsniai Premium 2

Į darbą įsitraukę darbuotojai lemia geresnius finansinius rezultatus, tad kiekvieną dieną internetai mirga...

Vadyba
2018.10.19
Kuo geidžiamiausi darbdaviai motyvuoja savo darbuotojus Premium 1

Nuo kelionių į užsienį iki medicinos kabinetų – geidžiamiausi darbdaviai siūlo aibę naudų, kurios vilioja...

Vadyba
2018.10.18
„Workation“: komandą cementuoja bendros su darbu derinamos atostogos Premium 11

Įmonės nuolat ieško būdų, kaip motyvuoti darbuotojus ir paskatinti jų kūrybiškumą. Sumaišius kasdienį darbą...

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ dalį premijų darbuotojams mokės akcijomis 2

AB „Klaipėdos nafta“ nusprendė dalį metinių premijų išmokėti darbuotojams bendrovės akcijų pavidalu. Šiam...

Vadyba
2018.10.17
„Achemos grupė“ pakeitė vadovą 20

Trečiadienį koncerno „Achemos grupė“ generaliniu direktoriumi paskirtas Gintautas Kanapeckas, nuo 2014 metų...

Vadyba
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
SAP konferencijoje - apie pokyčius, kurie laukia Lietuvos verslo Rėmėjo turinys 4

SAP išmaniojo verslo dienoje  bus  kalbama apie tai, kodėl sėkmingai veikiančios bendrovės tampa vis labiau...

Technologijos
2018.10.17
Naujuoju Futbolo federacijos generaliniu sekretoriumi tapo Stankevičius

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomasis komitetas naujuoju federacijos generaliniu sekretoriumi išrinko...

Laisvalaikis
2018.10.16
Į Lietuvos paštą atėjo dar vienas vadovas iš „Telia Lietuvos“ 12

Lietuvos pašto Verslo klientų departamentui vadovaus Robertas Žudys. Tai jau trečias vadovas, kurį Lietuvos...

Vadyba
2018.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau