Universitetas teisme apgynė savo domeną

Teismo išvada skelbia, kad nagrinėjamoje byloje asmuo (M. J.), užregistravęs interneto svetainės vardą „lsmu.lt“ jo nenaudojo pagal deklaruojamą paskirtį.

Nors Lietuvoje nėra teisės aktų reglamentuojančių domenų naudojimą, tačiau teismas rėmėsi Europos bendrijos reglamentu, kuriame apibrėžiamas interneto svetainės vardo naudojimas, nurodantis, kad įsigijus domeną, jis negali būti naudojamas nesąžiningiems tikslams įgyvendinti.

LSMU kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti naudoti užregistruotą domeno lsmu.lt vardą ir įpareigoti jį neatlygintinai perduoti.

LSMU nuomone, domenas buvo užregistruotas praėjus 3 d. po paskelbimo apie naujai steigiamą universitetą, tad tai pagrindžia nesąžiningus ketinimus pasipelnyti. Be to, šis asmuo iš karto atsiliepė į universiteto pasiūlymą dėl domeno perdavimo ir nustatė daugiau nei 2.000 EUR kainą.

Minėtas asmuo, įregistravęs domeną, teigę, jog šis vardas sudarytas iš jo ir dar trijų jo draugų vardų pirmųjų raidžių, kurio paskirtis sukurti draugų bendravimo platformą. Tačiau teismui nenurodė draugų pavardžių, o pateikus duomenis apie tinklapio turinį nebuvo matyti jokių tai pagrindžiančių veiksmų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Turi kitą nuomonę

Pasak Viliaus Martišiaus, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partnerio, advokato, gynusio minimo asmens interesus, apie naujo universiteto ar juridinio asmens tokiu pavadinimu steigimą iki domeno registravimo niekur viešai nebuvo paskelbta.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre (2010 08 13) praėjus beveik pusmečiui nuo domeno įregistravimo (2010 03 29).

„Taip pat pabrėžtina, kad pretenzijas dėl domeno ieškovas pradėjo reikšti atsakovui tik 2015 m. pabaigoje, t.y. praėjus daugiau kaip 5 m. nuo domeno įregistravimo ir nuo paties universiteto veiklos pradžios. Prieš tai ieškovas buvo pats pasiūlęs atsakovui pirkti iš jo šį domeną, ir jau derino pirkimo sutartį, bet po to persigalvojo“, – kalba p. Martišius.

Be to, priduria advokatas, ieškovo pavadinimas nėra „lsmu“ (jis yra: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), tokia santrumpa niekur nėra įteisinta ar kokiu nors būdu įregistruota.

„Tai nėra ir ieškovo prekių ženklas, todėl ieškovas neturi į šią raidžių kombinaciją jokių išimtinių teisių, kuriomis remdamasis galėtų kitiems asmenims uždrausti jo naudojimą. Atsakovo registruoto domeno vardas tik atsitiktinai sutapo su ieškovo pavadinimu“, – pažymi p. Martišius, pridurdamas, kad teismas pagal analogiją taikė byloje Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr.733/2002, kuris reglamentuoja .eu domenų registraciją ir ginčų sprendimą, aiškindamas šio Reglamento nuostatas dėl nesąžiningų ketinimų turėjimo. Nors byloje nėra nustatyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, teismo vertinimu užtenka vien to, kad atsakovas domeno nenaudojo pagal jo paskirtį ir to, kad atsakovas atsiliepė į ieškovo pasiūlymą dėl domeno vardo perdavimo, įvardindamas kainą už kurią sutiktų perleisti domeną. Remdamasis tokia argumentacija, teismas konstatavo teisės į ieškovo juridinio asmens pavadinimą pažeidimą.

„Toks plečiamasis Reglamento aiškinimas ir juridinio asmens pavadinimo apsaugą reglamentuojančių nuostatų taikymas kelia rimtų abejonių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Tai yra neįsigaliojęs pirmos instancijos teismo sprendimas, kurį atsakovas svarsto ginčyti apeliacine tvarka“, – kalba teisininkas.