Palengvinimai išorinei reklamai skinasi kelią

„Siūlomais pakeitimais siekiame panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvinti leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ministerijos duomenimis, priėmus Reklamos įstatymo pakeitimo projektą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams daugiau kaip 350.000 Eur sumažėtų informacinių įpareigojimų sukeliama administracinė našta.

Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones, o tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų.

Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.

Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai ji įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus.

Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.

Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.

Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.

Tarp siūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 m. laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 m. terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 m. terminas.

Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.

Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).

Reklamos įstatymo pataisos įsigalios, jei jas patvirtins Seimas.