Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

SEB ir „Danske Bank“ patirtys, kaip didinti klientų pasitenkinimą Premium

Kelerius metus eksperimentavęs, SEB bankas šiemet visus savo klientų konsultavimo skyrius vertina ne pagal...

Rinkodara
2019.06.18
„Pigu“ taikytos nuolaidos – vėl priežiūros tarnybos akiratyje Premium 2

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojų nusiskundimus, atliko tyrimą dėl UAB „Pigu“...

Rinkodara
2019.06.18
„Maxima“ turi naują atstovę spaudai 9

Didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovo ryšiams su visuomene pareigas pradėjo eiti Rima...

Vadyba
2019.06.18
„Headline“ veiklos pajamos išaugo trečdaliu

Komunikacijos agentūros „Headline“ tiesioginės veiklos pajamos (be trečiųjų šalių) per praėjusius metus,...

Rinkodara
2019.06.17
„Kanų liūtuose“ varžosi 11 reklamos darbų iš Lietuvos 2

Šiandien prasideda 66-asis „Kanų liūtų“ festivalis – didžiausias ir svarbiausias kūrybiškumo renginys...

Rinkodara
2019.06.17
„Lidl“ gerbėjų neprarado, bet „Maxima“ sugebėjo jų pritraukti daugiau Premium 2

Tarp Baltijos šalių tik estai mėgstamiausio prekės ženklo titulą skiria vietiniam „Kalev“, Latvijoje laurai...

Rinkodara
2019.06.17
Vilniaus reputacija socialiniuose tinkluose – viena pozityviausių Europoje 8

Vilnius – vienas iš penkių Europos miestų, kurių reputacija skaitmeninėje erdvėje yra pozityviausia, rodo...

Rinkodara
2019.06.16
 Didžiausios lauko reklamos klaidos

Lauko reklama vėl atsikovoja pozicijas, kurias buvo užleidusi skaitmeninei reklamai. Kad statiškas stendas...

Gazelė
2019.06.15
Dėl persekiojimo už kritiką prašo pradėti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro atžvilgiu 2

Penktadienį agroverslo naujienų portalas „Agroeta“ kreipėsi į Evaldą Pašilį, generalinį prokurorą, dėl...

Rinkodara
2019.06.14
„Lietuvos geležinkeliai“ pasirinko reklamos partnerius

„Lietuvos geležinkelių“ prekės ženklo atnaujinimu ir naujų grupės įmonių veiklos prekės ženklų sukūrimu...

Paslaugos
2019.06.14
Miestų išlaidos komunikacijai: Kaunas Vilnių lenkia daugiau nei 10 kartų 25

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ surinkti duomenys rodo, kad daugiausiai lėšų per...

Rinkodara
2019.06.14
„Amber Food“ krepšelyje – naujas restoranų prekės ženklas Premium 6

Vienas Lietuvos maitinimo rinkos banginių, pusšimtį taškų valdanti UAB „Amber Food“, įsigijo sostinėje...

Paslaugos
2019.06.14
„Tez Tour“ tęsia bendradarbiavimą su ligšioliniais komunikacijos partneriais

Kelionių organizatorius „Tez Tour“ ir toliau dirbs su komunikacijos partneriais UAB „VIP Viešosios...

Paslaugos
2019.06.13
A. Zabarauskas: paprastumas buvo G. Nausėdos pamatinis principas Premium 2

Apie išrinktojo prezidento ir kitų dviejų lyderių rinkimų kampanijų stipriąsias ir silpnąsias puses diskutavę...

Rinkodara
2019.06.13
„Publicum“ rezultatai: augo ir pajamos, ir pelnas

Tarptautinei „Havas“ grupei priklausanti Lietuvos strateginės komunikacijos agentūra „Publicum“ praėjusiais...

Rinkodara
2019.06.13
„Telia Lietuva“ atnaujino prekės ženklo šūkį 20

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nuo šiol naudos naują šūkį – „Įdomiau – tik gyvenimas“. Su šiuo...

Rinkodara
2019.06.13
„Clinic 212“ augino ir pajamas, ir pelną 4

Bendros kūrybinės agentūros „Clinic 212“ ir jos valdomos skaitmeninio turinio kūrybos agentūros „Enter“...

Rinkodara
2019.06.12
Kaip be didelių pinigų sukurti prekės ženklą, bet kad šis būtų veiksmingas Premium 2

Verslo pradžioje prekės ženklui dažnai skiriama nedaug dėmesio, tačiau vis dažniau jau ir smulkieji supranta,...

Gazelė
2019.06.12
„15min“ savininkas parduoda skelbimų svetaines: kalba apie šimtamilijoninį sandorį Premium 7

Sandoris, kuriuo žiniasklaidos bendrovės „15min“ ir naujienų agentūros BNS savininkas perleidžia savo...

Rinkos
2019.06.12
Naujieji geidžiamiausi darbdaviai: kurių reputacija geriausia  Premium 1

Iš geidžiamiausių darbdavių finalinio dvidešimtuko geriausia reputacija žiniasklaidoje pernai pasižymėjo...

Vadyba
2019.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau