Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Ergo“ konkursą laimėjo dvi agentūros

Draudimo bendrovė „Ergo“ pasirinko naujus žiniasklaidos planavimo ir socialinių tinklų komunikacijos...

Rinkodara
2018.05.23
„Western Union“ Lietuvoje pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Mokėjimų paslaugų „Western Union“ padalinys Lietuvoje pradeda bendradarbiauti su komunikacijos agentūra...

Rinkodara
2018.05.23
„Viasat“ registruoja visą eilę naujų prekės ženklų 1

Estijos „TV Play Baltics“, buvusi „Viasat“, mokamos TV tiekėja Lietuvoje registruoja net 19 naujų prekės...

Rinkodara
2018.05.23
Didžiausias reklaminis tentas – Lietuvos rekordų knygoje

Statomą Kauno verslo centrą „Business Leaders Center“ dengiantis reklaminis tentas pateko į Lietuvos rekordų...

Rinkodara
2018.05.22
Seimas leidžiasi į diskusijas, ar uždrausti azartinių lošimų reklamą 8

Seimas svarstys, ar nuo 2019 metų uždrausti azartinių lošimų reklamą. Reklama nebūtų laikoma tik lošimų...

Rinkodara
2018.05.22
„Tele2“ rinkodaros vadovas: apie partnerystes ir ilgalaikį komunikacijos braižą Premium 2

Rinkodara – ne taktinė, bet strateginė įmonės funkcija. Rinkodaros vadovas turi būti atsakingas ne vien už...

Rinkodara
2018.05.22
„Jaunųjų liūtų“ konkurse Lietuvai atstovaus „DDB Vilnius“ komanda 2

„Jaunųjų liūtų“ konkurso atranką Lietuvoje laimėjo reklamos agentūros „DDB Vilnius“ komanda – Viktorija...

Rinkodara
2018.05.21
„Technopolis Lietuva“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Suomių nekilnojamo turto bendrovė „Technopolis“ išsirinko naujus komunikacijos partnerius Lietuvoje –...

Rinkodara
2018.05.21
Nuplagijuotas šūkis „Geriausia vieta keisti ratus“ kainuos per 10.000 Eur 6

Reklamjuostė „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“, Apeliacinio teismo vertinimu, faktiškai yra kitos įmonės...

Pramonė
2018.05.21
Lojaliausią vartotojų armiją turintys prekių ženklai Premium

Didžiausią ištikimų pirkėjų grupę užsiauginę prekių ženklai – „Džiugas“, „Bioderma“, „Borjomi“ ir „Auga“.

Rinkodara
2018.05.21
Didžiausius atlyginimus mokančios ryšių su visuomene agentūros 1

Tarp ryšių su visuomene agentūrų didžiausią atlyginimą šį kovą mokėjo integruotos komunikacijos bendrovė...

Rinkodara
2018.05.20
Aprangos kūrėjai atkreipia dėmesį, o tada pasiraitoja rankoves

Perpildytoje mados rinkoje krizę išgyvena ir prekybininkai, ir kūrėjai. O dažnas gana garsus ar bent stabilų...

Rinkodara
2018.05.20
Šimtmečio minėjimo renginių reklamai jau skirta per 2 mln. Eur 1

Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių reklamai pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė skyrė apie 2,1 mln. eurų,...

Rinkodara
2018.05.19
IKEA nepraleido karališkųjų vestuvių šanso 3

Šiandien vykstančios karališkosios vestuvės Didžiojoje Britanijoje – visuotinė šventė ne tik šioje šalyje.

Rinkodara
2018.05.19
Metų komunikacijos agentūros laurai keliauja į „Idea Prima“ rankas 2

Metiniame komunikacijos sektoriaus renginyje „PR Impact Awards 2018“ Metų komunikacijos agentūra išrinkta...

Rinkodara
2018.05.19
Skirta bauda už klaidinančią šlepečių reklamą e. parduotuvėje „paciupk.lt“ 4

Konkurencijos taryba nustatė, kad elektroninėje parduotuvėje „paciupk.lt“ skleista trijų prekių reklama...

Rinkodara
2018.05.16
„Gap“ atsiprašė dėl marškinėlių su neteisingu Kinijos žemėlapiu

Didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybos drabužiais bendrovė „Gap“ viešai atsiprašė ir iš...

Vadyba
2018.05.15
Akiratyje – ne vaistinės, o papildai ir gamintojų vizitai pas gydytojus

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepritaria vaistinių reklamos draudimui ir vadina tai...

Rinkodara
2018.05.15
„Statoil“ nauju pavadinimu vilios jaunimą

Norvegijos naftos ir dujų milžinė „Statoil“ nuo rytdienos keičia pavadinimą ir tampa „Equinor“ ir taip tikisi...

Energetika
2018.05.15
Užgeso nauja rinkos tyrimų dalyvė „Baltmi“ Premium 3

Rinkos tyrimų ekspertės Ingos Blažienės prieš trejus metus kartu su partneriais įkurta tyrimų bendrovė...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau