Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Švyturio-Utenos alaus“ rinkodaros vadovas: apie kūrybiškumą ir iššūkius uždraudus reklamą 1

Kūrybiškumas yra vienas pagrindinių verslo variklių, tik jo nereikia klaidingai priskirti vien rinkodaros...

Rinkodara
2019.03.18
„Maxima“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Prekybos tinklas pasirinko „Maxima“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius – šių metų sausio-kovo...

Rinkodara
2019.03.18
Didžiausi atlyginimai tarp populiariausių e. parduotuvių  4

Tarp lankomiausių elektroninių parduotuvių didžiausią vidutinį atlyginimą šalyje šį sausį mokėjo...

Prekyba
2019.03.18
„Telia Lietuva“ skelbia komunikacijos paslaugų konkursą 1

„Telia Lietuva“ paskelbė konkursą ir renkasi komunikacijos paslaugų agentūrą. Pastaruosius 2 m.

Rinkodara
2019.03.18
„Geros dovanos“ rinkodaros vadovė: svarbu kiekviena detalė

Joks sportininkas nesiruošia Olimpinėms žaidynėms be veiksmų plano, vizijos, aiškaus žinojimo, kur jo...

Rinkodara
2019.03.18
„Žmonių“ rinkodaros vadovė: man sekasi ten, kur reikia drąsos ir pokyčių 8

Didžiausias iššūkis šiandien verslams yra kurti pridėtinę prekės ženklo vertę, kai visi aplink žvalgosi...

Rinkodara
2019.03.16
Žiniasklaidos planavimo „Arena Media“ pildo savo komandą 1

Žiniasklaidos planavimo bendrovės „Arena Media“ strategijų direktoriumi tapo Dalius Dulevičius, kuris iki...

Rinkodara
2019.03.15
Merų komunikacija: kaip suveiks „Facebook“ efektas Premium

Šį sekmadienį į lemiamą kovą stos pirmajame savivaldos merų ringe dar neišrinkti kandidatai. Bene daugiausia...

Rinkodara
2019.03.15
Išrinktas naujas „Kaunas In“ vadovas

Už tarptautinės miesto rinkodaros koordinavimą atsakingai viešajai įstaigai „Kaunas IN“ vadovaus Aurelijus...

Vadyba
2019.03.15
„Švyturys“ atnaujindamas savo prekės ženklus bėga nuo konkurentų 10

„Švyturys – Utenos alus“ atnaujina „Ekstra“ produktų pakuotes ir registruoja šešias „Švyturio“ prekės ženklo...

Rinkodara
2019.03.15
„Password 2019“ finale – 18 stipriausių rinkodaros projektų

Reklamos ir komunikacijos ekspertų komisija išrinko 18-a efektyviausių rinkodaros kampanijų. Finalininkai...

Rinkodara
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Nuosavo verslo skonis, arba Paskata tapti geresniu samdomu darbuotoju 7

Sėkmingiausiu sprendimu, o kartu ir didžiausia pamoka karjeroje Ieva Čepononė, „Biok laboratorijos“...

Rinkodara
2019.03.14
Po pažinties „Tesonet“ įkūrė komunikacijos agentūrą Premium 4

Savo vietą po saule Lietuvoje rado dar viena komunikacijos paslaugų agentūra „Blue Oceans PR“. Jos įkūrėjos...

Rinkodara
2019.03.14
„Vaidilos“ teatro prekės ženklas parduotas naujam operatoriui 1

Buvęs „Vaidilos“ teatro vadovas Gediminas Jankus kartu su britų–australų partneriais įmonės prekės ženklą...

Rinkodara
2019.03.14
Vilniečių „Soundest“ tarptautinis spurtas: per 5 metus išaugo 10 kartų Premium 4

Lietuvos e. rinkodaros sprendimų kūrėja „Soundest“, veikianti su „Omnisend“ prekės ženklu, per pastaruosius...

Paslaugos
2019.03.14
Rygos „Akropole“ duris atvers balandį 2

Pirmasis už Lietuvos ribų, Rygoje, iškilęs prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ duris lankytojams atvers...

Prekyba
2019.03.14
Didžiausi atlyginimai tarp prekybos tinklų: „Lidl Lietuva“ ir „Iki“ 26

Tarp didžiųjų prekybos tinklų didžiausią vidutinį atlyginimą šalyje šį sausį mokėjo „Lidl Lietuva“, rodo...

Prekyba
2019.03.14
IKEA rinkodaros vadovė: apie vertybes ir komunikaciją be nuolaidų 14

Vienas iš didžiausių iššūkių su kuriais šiandien susiduria rinkodaros vadovai – inovacijų greitis. Ilgametes...

Rinkodara
2019.03.13
Išrinko populiariausias lietuviškas prekes 2

Vartotojai rinkdamiesi pirkinius lieka lojalūs lietuviškiems prekių ženklams. Nominuojamos tik...

Prekyba
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau