Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusų startuolis reklamas nori kelti į dangų 1

Ar naktį danguje vietoj Didžiųjų Grįžulo Ratų norėtumėte matyti „McDonald‘s“ logotipą? Rusų startuolis „Start...

Laisvalaikis
2019.01.23
NMA vadovas: D. Gudelio įmonių pasiūlymai buvo pigiausi 3

Dariaus Gudelio valdomos ryšių su visuomene agentūros pernai laimėjo tris Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Rinkodara
2019.01.23
Sulaukta mažiau nusiskundimų dėl žalingo turinio internete

Per 2018 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 3.149...

Rinkodara
2019.01.23
„Pegaso“ patirtis: knygų pardavimus augina kitos prekės Premium 2

„Pegaso“ tinklą valdanti UAB „ALG knygynai“ sėkmingu projektu vadina pasirinktą naują knygyno koncepciją, kur...

Rinkodara
2019.01.23
„Google“ testuoja būsimos Autorinių teisių direktyvos scenarijų 3

Praėjusią savaitę „Google“ pradėjo eksperimentuoti su nedidele dalimi vartotojų Europoje, kad suprastų, kokia...

Rinkodara
2019.01.22
„TNS LT“ pajamos užpernai pasiekė 2,9 mln. Eur

Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TNS LT“ pajamos 2017 m. siekė 2,9 mln. Eur –...

Rinkodara
2019.01.21
Baltijos šalių gyventojai noriau moka už turinį

Praėjusiais metais Baltijos šalių žiūrovai atsikratė mokamų vaizdo transliacijų internetu baimės ir lyginant...

Rinkodara
2019.01.20
Smulkiųjų klaidos internete

Investicija į verslo įvaizdį virtualioje erdvėje gali būti vienas išmintingiausių šiuolaikinių sprendimų.

Rinkodara
2019.01.20
Didžiausia bauda – už netikrus atsiliepimus internete Premium 8

Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba 2018 m. įmonėms skyrė baudų už 16.800 Eur. Didžiausia...

Rinkodara
2019.01.19
„Eurovaistinė“ pasirinko naujus kūrybos partnerius

„Eurovaistinių“ tinklas pasirinko naujus reklamos partnerius – pradeda dirbti su kūrybine agentūra „Adell...

Rinkodara
2019.01.18
„McDonald’s“ Europoje prarado išimtines teises į „Big Mac“ ženklą 18

Greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald’s“ Europos Sąjungos (ES) šalyse prarado teises į „Big Mac“ prekės...

Rinkodara
2019.01.18
Politikų pasirinktos vietos prezidentinėms ambicijoms paskelbti – įvaizdžio dalis 1

„Tai yra viena iš dalių, kuri paskui pasikartos kituose komunikaciniuose veiksmuose. Simboliai politikoje...

Rinkodara
2019.01.17
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17
Daugiausia baudų skyrė už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780.800 Eur,...

Rinkodara
2019.01.16
Rinkodaros ir pardavimų jungtuvės „Deeper“ - galimybė augti ar eksperimentas Premium 1

Išmaniųjų echolotų žvejybai gamintoja „Deeper“, pernai nepasiekusi tikslų ir ieškodama galimybių augti, be...

Rinkodara
2019.01.16
Rinkodara smulkiesiems: užuot erzinus vartotoją, kreiptis individualiai Premium 1

Autentiško ryšio su klientais paieškos, pasiūlymų individualizavimas, taip pat detali duomenų analizė ir...

Rinkodara
2019.01.16
Tarp savaitės reklamų: „Maximos“ lietuvybė ir šmaikštus „Lidl“ žingsnis 9

Tarp savaitės reklamų: lietuviškumui duoklę atiduodanti „Maxima“ (reklamos agentūra „New!“), „Lidl“...

Rinkodara
2019.01.15
„Lidl“ turi ir naują rinkodaros vadovę, ir naujus partnerius 17

Naująja prekybos tinklo „Lidl“ Rinkodaros departamento vadove tapo Elena Šilovaitė, pastaruosius metus šias...

Rinkodara
2019.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau