Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
Konkurencijos taryba: daugiausia baudų už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2019 m. už Konkurencijos, Reklamos įstatymų ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų...

Prekyba
2020.01.23
Lietuvos paštas pasirašė naują reklamos paslaugų sutartį

Lietuvos paštas pasirinko naujus reklamos partnerius – 2 m. sutartis pasirašyta su kūrybine agentūra „Truth“.

Rinkodara
2020.01.23
„MV Group“ turi naują rinkodaros vadovę 

„MV Group“ turi naują rinkodaros vadovę – praėjusią savaitę šias pareigas pradėjo eiti Ieva Matulaitienė,...

Rinkodara
2020.01.22
„Pildyk“ simboliškai atnaujino prekės ženklą 1

Telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ priklausanti išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ atnaujino savo prekės...

Rinkodara
2020.01.22
Komunikacijos tonas „Grigeo“ atveju kitoks nei per Alytaus gaisrą Premium 2

Apie „Grigeo Klaipėdos“ taršos skandalą per pirmąją savaitę pasirodė vidutiniškai po 191 straipsnį ir...

Rinkodara
2020.01.22
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Teismas mėnesiui nušalino Panevėžio merą R. Račkauską nuo pareigų

Panevėžio apylinkės teismas pirmadienį mėnesiui nuo pareigų nušalino Panevėžio miesto merą Rytį Račkauską,...

Rinkodara
2020.01.20
Lietuvos paštas pasirinko naujus socialinės žiniasklaidos partnerius

Lietuvos paštas pasirinko naujus socialinės medijos komunikacijos partnerius – sutartis pasirašyta su...

Rinkodara
2020.01.20
Vis daugiau prekių ženklų palieka „Amazon“, bet ši strategija rizikinga  Premium

Švedijos baldų gamybos ir prekybos milžinei IKEA pasitraukus iš „Amazon“ platformos svarstoma, kuris prekės...

Prekyba
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Vilnius reklamai užsienyje išleis beveik 100.000 eurų

Vilnius naujai reklamos kampanijai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje skirs beveik 97.000 eurų (su PVM).

Paslaugos
2020.01.18
Išdalinti Lietuvos komunikacijos projektų apdovanojimai „PR Lapės“

Komunikacijos projektų apdovanojimuose „PR Lapės“ buvo įteiktos septynios nominacijos, o nugalėtojų gretose –...

Rinkodara
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Kaip pigiau atlikti rinkos tyrimą

Pradedantiesiems verslą ekspertai pataria pirmiausiai pasitikrinti, ar jų idėja yra įdomi ir reikalinga. Tam...

Gazelė
2020.01.16
K. Gečas: „Grigeo“ krizė yra giliausia ir sudėtingiausia mano karjeroje Premium 6

„Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, ne vien savo...

Rinkodara
2020.01.16
Per penkerius metus IKEA pardavimai Lietuvoje padvigubėjo Premium 1

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdanti bendrovė „Felit“ praėjusiais finansiniais metais uždirbo 7,14 mln. Eur...

Prekyba
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau