Lietuvos vartotojas – drovus, nesportiškas, smalsus

Publikuota: 2015-12-26
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje yra nemenka takoskyra tarp žmonių, kurie aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, garsiai apie tai kalba, ir bendrosios masės, kuri šia linkme beveik nieko nedaro. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuviai iš kitų pasaulio šalių išsiskiria drovumu, skeptiškai vertina plastines operacijas, tačiau yra natūralių produktų šalininkai. Kita vertus, sportuoja mūsų gerokai mažiau nei kitose šalyse, o sveiką kūną bandome išlaikyti atsisakydami saldaus ir riebaus maisto.

Andrius Grigorjevas, integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“ strateginės komandos vadovas, teigia, kad šiandien priklausome visuomenei, kuri yra „spaudžiama“ gyventi sveikiau. Valdžios institucijos kai kuriose šalyse yra užsimojusios taikyti didesnius mokesčius riebiems ar per daug cukraus turintiems produktams, vartotojus pasiekia vis didesnė lavina informacijos apie naudingus ir žalingus produktus, darbo vietos kuriamos taip, kad skatintų sveiką gyvenimo būdą. Ką ir kalbėti apie mobiliąsias programėles, kurios seka mūsų veiksmus, ne tik kiek žingsnių nuėjome ar kokį atstumą nubėgome, bet ir perspėja, jei buvome pernelyg pasyvūs.

„Dėl šių tendencijų į šiemetį tarptautinį tyrimą įtraukėme ir Lietuvą. Aiškinomės, kaip lietuviai, palyginti su kitomis 27 pasaulio šalimis, vertina savo kūną, koks yra mūsų požiūris į sveikatingumo tendencijas ir pan.“, – teigia p. Grigorjevas. Tyrimą atliko komunikacijos tinklas „Havas“ (jo dalis yra „Idea Group“), per jį apklausta daugiau kaip 10.000 žmonių.

Ir didžiuojamės, ir drovimės

Daugelis lietuvių, kalbėdami apie kūną, mini laimės, malonumo ir didžiavimosi asociacijas. Esame tarsi patenkinti savimi, tačiau ketvirta dažniausiai minima savybė yra drovėjimasis.

„Tai unikalus mūsų bruožas, kitos tautos beveik visai nemini šios reikšmės. Patenkame tarp šalių, kurios sau priskiria keisčiausias reikšmes: japonai išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu, kolumbiečiai – dažniausiai pavydintys, britai – labiausiai nerimaujantys, o lietuviai – savo drovumu“, – teigia p. Grigorjevas. Lietuviai iš kitų šalių smarkiai išsiskiria ir kaip užkietėję natūralaus kūno šalininkai, tik 9% sutiktų, kad jų kūnas būtų patobulintas plastine operacija.

Panašiai galvoja ir latviai, o Estijoje vyrauja laisvesnis požiūris nei kitose Baltijos šalyse. „Estijoje dvigubai daugiau žmonių pasisako už kūno patobulinimus nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – lygina p. Grigorjevas. Įdomu, kad lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, tačiau pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę.

„Atsižvelgiant į tai, prekių ženklai, siūlantys produktus iš natūralių sudedamųjų dalių, sulauks vis didėjančio dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai pasitiki natūralumu be kompromisų. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamyba, prekių ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos reikalavimai. Vartotojas tikisi, kad prekių ženklo pažadas bus pagrįstas. Priešingu atveju vartotojai pasimėgaudami socialiniuose tinkluose demaskuoja prekių ženklus, kurie pagražina tiesą“, – pabrėžia p. Grigorjevas.

Tingių pokyčių link

Lietuviai mielai išbando ir ieško naujų sveikų produktų. 52% respondentų teigia, kad mėgina mažiau vartoti cukraus, renkasi naujus, sveikesnius gaminius.

„Vis daugiau dėmesio kreipiame į produktų sudėtį ir bandome kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį. Tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių tarp lietuvių. Visi tingūs būdai mums yra labai priimtini“, – šypsosi p. Grigorjevas. Tyrimas rodo, kad net kas ketvirtas lietuvis visai nesportuoja, čia mus „lenkia“ tik Japonija ir Nyderlandai.

„Lietuvos išskirtinumas – takoskyra tarp nedidelės aktyvios dalies žmonių, kurie sportuoja, propaguoja sveiką gyvenseną, aktyviai kalba apie tai, ir bendrosios masės, kuri bemaž nieko nedaro. Labiau sportuoja didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Kad sportuoja pakankamai, teigia tik 22%, o Estijoje taip teigia net 35% respondentų“, – skaičiuoja p. Grigorjevas.

Iš kitų šalių lietuviai išsiskiria ir tuo, kad informacijos apie sveikatą aktyviai ieško internete, – taip teigia net 61% respondentų. Pagal šį rodiklį pirmaujame, palyginti su kitomis 28 šalimis. Pasaulinis vidurkis – 46%.

„Esame smalsūs, lietuviai mėgsta išsirinkti ekspertus, šaltinius ir jais sekti. Prekių ženklai, kurie užpildys šią nišą įdomiu turiniu, tikrai laimės, turime kritinę masę vartotojų, kuri domisi sveikatingumo tendencijomis“, – kalba p. Grigorjevas. Kartu jis pabrėžia, kad kuo toliau, tuo sunkiau prekių ženklams bus kalbėti apie atskirą produktą.

„Anksčiau pakakdavo sukurti ir parduoti kremą, o šiandien privalu pasiūlyti ir maisto papildą, kurti visą produktų ekosistemą. Reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų greičiau pasiekti rezultatų, arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą“, – mini p. Grigorjevas.

Socialinė valiuta

Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta – vis daugiau vartotojų dalijasi savo pasiekimais ar įveiktais iššūkiais, skelbia nuotraukas, sveikina kitus.

„Savo ruožtu prekių ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius, siūlydami nuolaidas ar aktyvius kreditus, už kuriuos galima įsigyti sveikatingumo prekių“, – užsienyje populiarią naują praktiką mini p. Grigorjevas.

Lina Jasaitė, bendrovės „Kilo grupė“, užsiimančios sporto ir mitybos konsultacijomis internetu, veiklos vadovė, teigia, kad lietuviai vis aiškiau supranta, jog antsvoris yra problema, o sveika gyvensena yra kokybiško gyvenimo rodiklis.

„Matome didelį susidomėjimą individualiais mitybos ir sporto planais, kuriuos siūlome savo klientams. Tai tik dar kartą įrodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir besikeičiančius įpročius“, – kalba p. Jasaitė.

Šį rudenį tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad respondentai, paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi prekes, minėjo tokias savybes kaip nealergiškas, natūralus ir ekologiškas. Šie kriterijai buvo įvardijami dažniau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai ar žinomu prekių ženklu pažymėtos prekės.

„Nielsen“ tyrimų duomenys taip pat rodo, kad būtent sveikata jau keletą metų yra svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, svarbesnis už nerimą dėl darbo vietos ar maisto kainų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 3

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Išrinktos gražiausios Baltijos šalių pakuotės – dizaino darbai

Ketvirtą kartą organizuojamuose Nacionalinės pakuotės dizaino apdovanojimuose „NAPA Baltic“ varžėsi 126...

Rinkodara
2018.11.10
Skylės lentynose: 87% vartotojų pasigenda informacijos Premium 1

Maždaug 80% prancūzų per pastaruosius šešis mėnesius parduotuvėse yra neradę prekių, kurių ieškojo. 45% jų...

Lietuvos šalies ženklo vertę augino skandalingoji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
Europos komisija ruošia dar vieną baudą „Google“ 4

Europos komisija teigia, kad „Google“ valdančiai bendrovei „Alphabet“, gali būti iškelta trečioji byla bei...

Rinkodara
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Susivienijusiai Lietuvos žiniasklaidai – tarptautinis apdovanojimas 4

Visa Lietuvos žiniasklaidos bendruomenė buvo įvertinta žurnalisto Peterio Greste vardo apdovanojimu už...

Rinkodara
2018.11.07
Kai velnias slypi detalėse 4

Valdantiesiems ir vėl nepavyko sulaukti pritarimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadoms – po...

Rinkodara
2018.11.07
Baigėsi „Telia Lietuva“ dizaino agentūros konkursas

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ skelbtą dizaino agentūros konkursą laimėjo kūrybinė reklamos...

Rinkodara
2018.11.06
„Laisvės TV“ su „AltSpace“ žengia į senamiestį ir derasi su investuotojais Premium 2

„Laisvės TV“ žengia naują plėtros žingsnį – atidaro dar vieną „AltSpace“ bendradarbystės erdvių studiją...

Rinkodara
2018.11.06
Nauji prekių ženklai: ar bus galima įregistruoti skonį ar kvapą? Rėmėjo turinys 1

Dažniausiai prekių ženklai mums asocijuojasi su įmonės, produkto ar paslaugos pavadinimu, logotipu. Tačiau...

Rinkodara
2018.11.05
SBA grupė plečia komunikacijos skyrių

SBA įmonių grupės viešųjų ryšių projektų vadovu pradeda dirbti Petras Lingė, iki šiol dirbęs LNK Žinių...

Rinkodara
2018.11.05
Tarp NAPA finalininkų – daugiausia lietuvių dizainerių darbų

Kitą savaitgalį vyksiančiuose nacionaliniuose pakuotės dizaino apdovanojimuose NAPA varžysis 26 lietuvių, 15...

Rinkodara
2018.11.04
Reklamuoti Lietuvą pasauliui: niekam neįdomu, ar mums įdomu 4

Pripažinkime, turime du kompleksus: savinieką ir kompleksą dėl saviniekos.

Rinkodara
2018.11.03
Iškart kurti tarptautinį pavadinimą vis tiek bus pigiau nei rasti jį žodyne Premium

Kuriant verslą, kai galvojama apie išskirtinį produktą ar paslaugą, neatrodo, kad unikalumo taškų padės...

Rinkodara
2018.11.02
Atsiskaitantys laiku gauna ne tik geresnę kainą, bet ir nemokamos reklamos Premium

Jei klientas neatsiskaito ilgiau kaip dvi savaites, jau reikia aiškintis priežastis, kodėl taip atsitiko, o...

Rinkodara
2018.11.01
„Lietuvos rytas“ sporto veiklai įregistravo prekės ženklą RYTAS 6

To paties pavadinimo krepšinio klubą anksčiau valdžiusi bendrovė „Lietuvos rytas“ įregistravo prekės ženklą...

Rinkodara
2018.10.31
„Delfi“ savininkė toliau dairosi į mokamą skaitmeninį turinį 2

Estijos žiniasklaidos įmonių grupės AS „Ekspress Grupp“ pajamos per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augo...

Rinkodara
2018.10.31
Trejos devynerios degtindarius įklampino į teismų maratoną Premium 1

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė žemesnės instancijos teismų nutartis, kuriomis „Vilniaus degtinės“ prekės...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau