Pakuotės svarba: nuo įspūdžio iki pardavimo

Pasak Mindaugo Liaudenskio, tyrimų bendrovės „Synopticom Ad Research“ vadovo, daugiau kaip du trečdaliai sprendimų, kurią prekę įsigyti, priimami parduotuvėje, prie prekystalio, ir tai teužtrunka vos keletą sekundžių. Tad pakuotė turi būti pastebima, išsiskirti, prekių ženklas – aiškiai matomas ir nustatomas.

„Tai svarbu, nes paprastai vartotojai pirmiausia ieško gerai pažįstamų ir mėgstamų prekių ženklų. Pakuotė turi perteikti prekių ženklo vertybes, esminę žinutę, t. y. pakuotė – dar vienas ilgalaikis verslo komunikacijos kanalas“, – kalba p. Liaudenskis.

Dėmesys auga

Edvardas Kavarskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys, pakuočių dizaineris, teigia, kad buvo laikas, kai Lietuvos gamintojai manė, kad gerą pakuotę gali sukurti ir spaustuvė, tačiau dabar požiūris į tai tampa vis profesionalesnis. Anot dizainerio, esminį lūžį suvokiant pakuotės svarbą paskatino ir interneto skvarba, pigios oro linijos, atviros sienos, daiktų dalijimosi ekonomika.

„Dizaineris, dirbantis Lietuvos sostinėje, tapo lygiavertis esančiajam Niujorke. Visas pasaulis šiandien ant delno. Savo ruožtu dizaineris turi nuolat viskuo domėtis ir tobulėti, antraip niekam nebus įdomus“, – įsitikinęs p. Kavarskas. Pasak jo, pakuotės svarba tik augs. Visuotinė skaitmenizacija veda link to, kad greitai pakuotė liks bene vienintelis tikras vartotojų prisilietimas prie prekių ženklo.

„Vis dažniau produktus renkamės, perkame internete, tad pirma pažintis yra labai svarbi. Kita vertus, kurį laiką gyvavo klaidinga prekių ženklų nuostata, kad pardavimą perkėlus į elektroninę erdvę, nebe tokia svarbi tampa pakuotė. Internete galima įdėti tobulą retušuotą produkto nuotrauką, bet jei klientas gavęs prekę nusivils, pirmą kartą palietęs prekių ženklą nejaus malonumo, pardavėjas dar daugiau praloš“, – įsitikinęs p. Kavarskas.

Algirdas Orantas, vienas iš dizaino studijos „Étiquette“ steigėjų, antrina, kad klientai vis daugiau dėmesio skiria pakuotėms.

„Gamintojai keliauja, mato pasaulines tendencijas, kartu seka ir konkurentus, kurie investuoja į pakuotes, mato gerėjančius jų rezultatus, tad nuosekliai judama į priekį. Matome aiškius lyderius, kurie per pastaruosius metus investavę į pakuotę gavo apčiuopiamą grąžą. Tai ir ta pati „Biržų duona“, kurios prieš kelerius metus niekas nežinojo, o šiandien ji jau konkuruoja su didžiaisiais gamintojais, taip pat „Stumbras“, skinantis laurus daugelyje pakuočių dizaino konkursų ir didinantis pardavimą“, – kalba p. Orantas.

Kita vertus, pasak jo, pakuotė nėra vien gamintojo ar dizainerio užgaida, daug ką diktuoja ir vis įnoringesni pirkėjai, šiandien didesnį dėmesį kreipiantys į vizualinę prekių ženklo išvaizdą.

„Ateityje daugiau dėmesio pakuotei skirs ne tik maisto ar kosmetikos pramonės, tačiau ir kiti sektoriai“, – tvirtina p. Orantas.

Augo daugiau nei triskart

Vienas iš gero dizaino ir prekių ženklo bendradarbiavimo pavyzdžių – „Biržų duonos“ kepamos duonos lazdelės „Grissini“. Pakeitus pakuotę, per kelerius metus jų pardavimai išaugo 340%.

„Žinoma, prie to prisidėjo ir produkto prekyba papildomuose prekybos tinkluose, taip pat eksportas. Į prekių ženklą, pakuotės dizainą investuojame daug lėšų ir laiko. Ieškome geriausių sprendimų, o su paskutiniais novatoriškais sprendimais didiname ne tik pardavimą, bet ir savo žinomumą bei įvaizdį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – pasakoja Raimonda Kirpliukaitė, „Biržų duonos“ rinkodaros vadovė. Ji sako, kad kol kas Lietuvos vartotojai nekreipia didelio dėmesio į pakuočių ekologiškumą.

„Esame išleidę duonos liniją su palankiomis aplinkai pakuotėmis, tačiau dėl to pardavimai nepadidėjo, tačiau ir šioje srityje norėjome būti pirmi. Galbūt ateityje tai taip pat taps pliusu prekių ženklui, – tikisi p. Kirpliukaitė. – Matome didelę pridėtinę pakuočių dizaino vertę ir reikšmę. Tai vienas iš konkurencinių pranašumų, turime išsiskirti iš gausos produktų lentynose.“ Bendrovė bendradarbiauja su p. Kavarsku.

Mėgsta ryškesnes pakuotes

Pasak p. Liaudenskio, lietuviams labiau patinka ryškios, spalvingos pakuotės, – taip vartotojai teigė, kai buvo atliekamas kelių maisto kategorijų (varškės, varškės sūrių) pakuočių tyrimas.

„Vartotojams ryškios pakuotės asocijuojasi su modernumu ir kokybe. Beje, ryški spalva – ta, kuri skiriasi kontekste, kategorijoje, ji gali būti ir juoda. Taip pat vartotojams patinka ryškūs aiškūs užrašai“, – BAF maisto parodoje vykusioje konferencijoje „Prekės ženklo legenda“ kalbėjo p. Liaudenskis. Dažniausiai Lietuvos maisto produktų gamintojai bando savo pakuotėse kalbėti apie kokybiško produkto natūralumą, ekologiškumą.

„Lietuvišką produktą vartotojai ir taip sieja su natūralumu, todėl kartais laimi tie, kurie praneša apie kitokias vertybes, pavyzdžiui, modernumą, inovatyvumą. Puikus pavyzdys – „Vilkyškių“ produktai. Jie nuėjo inovacijos keliu: nusimetė pieno produktų kategorijoje įprastus kaimo, tradicijos bei natūralumo žinutes perteikiančius drabužius ir apsivilko modernius, atraktyvius, miestietiškus ir per trumpą laiką išsiveržė į lyderius“, – kalba p. Liaudenskis. Blankioje, permatomoje pakuotėje produktą vartotojai dažniau vertina kaip nelabai kokybišką.

„Ypač masinėje rinkoje, didelėse parduotuvėse išsiskirti ir laimėti vartotojų prielankumą lengviau su ryškiomis pakuotėmis, o mažose parduotuvėlėse ar ekologiniuose turgeliuose labiau vertinamos gali būti ir kuklesnės pakuotės“, – kalba p. Liaudenskis. Pasak jo, seni, gerai žinomi produktai gali mažiau dėmesio skirti pakuotei, o naujiems prekių ženklams geras pakuotės dizainas gyvybiškai svarbus, kad būtų bent pastebėti didžiulėse prekių lentynų džiunglėse.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 25 d.