Už kokybišką miegą – priedas prie algos
„Aetnos“ vadovas Markas Bertolini teigia, kad geresnis darbuotojų miegas lemia geresnį pelną. Tad bendrovė 2016 m. pritaikė tokią praktiką: už kiekvienas 20 naktų, kurias darbuotojai miegojo po septynias valandas ar daugiau, jie gauna po 25 USD. Šie priedai yra ribojami iki 300 USD per metus.
Darbuotojai gali savo miego įpročius sekti automatiškai, naudodamiesi išmaniųjų apyrankių pagalba, arba užrašinėti savo miego ritmą patys, rašo „Slate“.
„Aetna“ teigia visiškai pasitikinti savo darbuotojais ir tiki, kad jie skaičiuodami savo miego valandas nesukčiauja. „Aetna“ ne tik skatina darbuotojus geriau miegoti, bet ir sportuoti bei mokytis sąmoningo dėmesingumo (angl. mindfulness).
Pasak p. Bertolini, visa sveikatingumo programa padidino darbuotojų produktyvumą 69 minutėmis per mėnesį.
Neišsimiegojimo epidemija
Daugybė tyrimų rodo, kad miego trūkumas kenkia gebėjimui gerai atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto tyrėjai nustatė, kad dvi savaites kas naktį po 6 valandas miegantis žmogus darbe padaro tiek pat klaidų, kiek asmuo, nemiegojęs parą.
Kitas tyrimas rodo, kad 18-a valandų nemiegojusio asmens gebėjimai tolygūs girto asmens įgūdžiams.
2016 m. atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad Lietuvoje 57% gyventojų jaučia miego trūkumą, o 58% negali užmigti dėl streso ir įtampos darbe.
Lietuvoje kai kurie darbdaviai, pavyzdžiui, „Tesonet“ bei „Danske Bank“, turi specialius kambarius, kuriuose gali pailsėti ar nusnausti jų kolektyvo nariai.
Žala ekonomikai
Pervargę darbuotojai kenkia visai šalies ekonomikai. Tyrimų bendrovė „Rand Europe“ ištyrė 62.000 žmonių įvairiose pasaulio šalyse ir nustatė, kad neišsimiegoję darbuotojai valstybėms kainuoja milijardus.
Tyrimas remiasi prielaida, kad pavargę darbuotojai yra mažiau produktyvus arba išvis nedirba, o miego trūkumas kenkia sveikatai (miegantiems mažiau nei 6 valandas per naktį yra 13% didesnė tikimybė numirti anksčiau už tuos, kurie miega 7-9 valandas).
Labiausiai nuo pavargusių darbuotojų kenčia Japonija. Neišsimiegoję darbuotojai Japonijai kasmet kainuoja 138 mlrd. USD arba 2,92% BVP.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
JAV praranda 411 mlrd. USD arba 2,28% BVP, JK – 40 mlrd. GBP arba 1,86% BVP, Vokietija – 60 mlrd. USD arba 1,56% BVP.
