Kandidatus pasitinka su novatoriškų mokymų programomis

Mąstant apie „darbo ateitį“ patogu pasiremti puikia „Pasaulio ekonomikos forumo“ ir „Boston Consulting Group“ ataskaita. Joje išskiriami trys svarbiausi veiksniai, nulemsiantys, kaip konkrečiai atrodys ateities darbo rinka: technologinių pokyčių intensyvumas, švietimo sistemos evoliucijos greitis ir talentų mobilumas. Jau šiandien galime matyti, kad technologiniai pokyčiai yra intensyvūs ir toliau spartės; Europos Komisija pastebi, jog automatizacija palietė beveik visas ekonomikos sritis ir visas veiklos sritis – nuo fizinių darbų (gamykliniai „robotai“) iki intelektualinių užduočių (kognityvinės technologijos), iki klientų aptarnavimo (AI konsultantai telefonu).

Daug daugiau neaiškumo galima matyti švietimo sistemos klausimais. Tą ypač jautriai išgyvena darbuotojai ir kandidatai, kurie šiandien turi rūpintis savo ateitimi. Deja, nemažai jų nuogąstauja, jog švietimo sistemai gali trūkti lankstumo, kuris būtinas ruošiantis neapibrėžtiems pokyčiams darbo rinkoje.

Dėl šios priežasties darbuotojai ir kandidatai pradeda kelti aukštesnius lūkesčius darbdavių atžvilgiu ir tikisi iš jų novatoriškų mokymų programų, kurios padėtų pasiruošti „ateities darbui“. Darbuotojų ir kandidatų lūkesčių tyrimai rodo ryškų susidomėjimą mokymais, ugdančiais lyderystę ir vadinamuosius „švelniuosius įgūdžius“ (komunikaciją, emocinį intelektą). Tokie įgūdžiai bus vertingi nesvarbu, kaip klostysis rinkos pokyčiai. Antra, auga poreikis susipažinti su galimais „perėjimo keliais“ iš dabartinės į ateities darbo rinką – t. y., kaip persikvalifikuoti į naują darbo sritį, kaip prisitaikyti prie darbo su dirbtiniu intelektu ir t.t.

Suvokdami, jog ilgalaikė verslo sėkmė priklauso nuo gebėjimo pritraukti talentus, pažangūs darbdaviai jau šiandien siūlo novatoriškus, modernius lūkesčius atitinkančius mokymus. Puikus tokių darbdavių pavyzdys yra viena iš stambiausių JAV telekomunikacijų kompanijų “AT&T”. Įmonė vykdo ilgalaikę lyderystės programą: kartu su Džordžijos technologijos institutu pradėjo pirmąjį internetinį Kompiuterių mokslų magistro kursą, o su švietimo kompanija „Udacity“ parengė interaktyvių kursų programą, leidžiančią įgyti akreditacijas technologijų vystymo, duomenų apdorojimo ir technologinio verslumo srityse.

Smagu matyti, jog novatoriški mokymai pamažu įsigali ir Lietuvoje. Programinės įrangos kūrimo kompanija „NFQ Technologies“ moko tiek programavimo įgūdžių, tiek šių įgūdžių pritaikymo versle. Lietuvoje veikiančios tarptautinės audito bendrovės „Deloitte“ padalinys kasmet rengia stovyklą, kurioje visų trijų Baltijos šalių studentai turi progą susipažinti su skirtingomis mokesčių sistemomis ir jų evoliucija ateityje. SEB Lietuvoje šiemet organizavo pirmąsias Lietuvoje atvirosios bankininkystės programavimo dirbtuves.

Kitaip sakant, Lietuvoje taip pat vis labiau ryškėja globali tendencija, kai darbdaviai pradeda aktyviau reaguoti į darbuotojų ir kandidatų lūkesčius, susijusius su besikeičiančia darbo rinka. Svarbu pastebėti, jog keičiasi ne vien mokymų temos – iš tradicinių gebėjimų ugdymo pereinama į „švelniųjų įgūdžių“ ir lankstumo stiprinimą – bet ir mokymų pobūdis. Daugėja interaktyvių užsiėmimų, lanksčių mokymų internetu, stiprėja grįžtamojo ryšio sistemos. Šie pokyčiai yra sveikintinas žingsnis, padėsiantis vis daugiau darbuotojų pasiruošti savo ateičiai ir stiprinsiantis visą darbo rinką. Žinant, kad kandidatai šiandien demonstruoja itin stiprų novatoriškų mokymų poreikį, šis žingsnis yra ir žingsnis į darbdavio patrauklumą ir sėkmę.

Komentaro autorė - Henrika Bivainienė, personalo agentūros „AMSTON“ direktorė