Metinis algų augimas Lietuvoje – ir vėl dviženklis

Tai šiek tiek mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, kai metinis atlyginimų kilimas buvo 10,5%.

Liepos-rugsėjo mėnesiais vidutinė bruto alga Lietuvoje siekė 935,7 Eur, o tuo pačiu metu prieš metus – 850,8 Eur, skelbia Statistikos departamentas.

Viešajame sektoriuje vidutinis atlyginimas per metus paaugo 11,3%, iki 948,2 Eur o privačiajame – 9,3%, iki 929,9 Eur.

Realusis darbo užmokestis – atlyginimas „į rankas“ įvertinus kainų pasikeitimą – trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 6,6% didesnis nei prieš metus.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos bazinis dydis.

Taip pat buvo patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas.

Nuo gegužės mėn. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos darbuotojams bruto algos per metus išaugo daugiausiai iš visų sričių. Vidutinis darbo užmokestis kilo 18%, iki 991 Eur.

Mažiausiai atlyginimai per metus padidėjo finansinėje ir draudimo veikloje – 4,6%. Tačiau vidutinis uždarbis šioje sferoje išlieka antras pagal dydį tarp visų sektorių – 1.614 Eur.

Informacijos ir ryšių sektorius yra dosniausias. Čia per metus vidutinis uždarbis paaugo 12,8%, iki 1.643 Eur.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="48f2ae58-2702-4bc4-87f1-d1f8bab8487b" prefix="Uqe" format="interactive" title="Copy: Copy: algos II ketv Atlyginimų procentinis pokytis Lietuvoje"]

„Swedbank“: viešajame sektoriuje algos augs ir toliau

„Mažai tikėtina, kad ekonomika gali ilgesnį laiko tarpą išlaikyti algų augimą virš produktyvumo tuo pačiu nesukeliant ryškaus infliacinio spaudimo. Mes tikimės, kad algų augimas kitais metais sumažės iki 7%, o 2020 m. – iki 4%“, - rašo „Swedbank“ savo prognozėje.

Bankas teigia, kad greitai augantys darbo kaštai gali pakenkti įmonių konkurencingumui ir pelno maržoms bei palikti mažiau erdvės įmonių augimui. Tačiau „Swedbank“ priduria, kad kol kas yra mažai ženklų, rodančių, kad minėti reiškiniai jau vyksta.

Pasak banko, pagrindiniai algų augimo veiksniai yra viešasis sektorius, kur algos turėjo būti pakeltos gerokai anksčiau.

„Artėjant rinkimų ciklui, bus daug spaudimo dar labiau kelti viešąsias algas. Tikėtina, kad viešojo sektoriaus augimo tempas ateityje išliks spartesnis“, - prognozuoja „Swedbank“.

Lietuvos bankas: algas regione augino MMA

Lietuvos bankas teigia, kad tokį spartų augimą daugiausia lemia vis didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau šiek tiek prisideda ir sprendimai dėl mokesčių, MMA bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų.

Šiuo metu nedarbo lygis šalyje sudaro apie 6%. Paskutinį kartą panašus nedarbas buvo 2006 m. viduryje, jau gerokai įsisiūbavus ekonomikos bumui, savo komentare teigia Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

„Mažėjant bedarbių įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus. Dabar juos dažnai tenka tiesiog perpirkti iš kitų įmonių. Visa tai įmonėms nemažai kainuoja, nes, ketindamos pritraukti darbuotojų, jos turi siūlyti vis didesnį darbo užmokestį. Tačiau tai bendras šalies vaizdas. Jei vertintume padėtį didžiųjų ir mažesniųjų miestų apskrityse, matytume nemažai darbo rinkos raidos skirtumų”, – sako p. Šiaudvytis.

Nedarbo lygis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai 3,8%. Kitur nedarbo lygis sudarė apie 9% ir buvo dvigubai didesnis nei praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu, pastebi ekonomistas.

 „Mažesniųjų miestų apskritys ilgą laiką susidūrė su sparčiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu. Visa tai reiškė ir pirkėjų bei klientų skaičiaus mažėjimą, prislopusį ekonominį aktyvumą ir galiausiai menkesnį naujų darbuotojų poreikį”, – sako p. Šiaudvytis.

Kita didesnio nedarbo lygio regionuose priežastis – darbo neturinčių gyventojų žinios ir įgūdžiai, kurie ne visada tenkina darbdavių poreikius.

„Nepaisant šių skirtumų, mažesniųjų miestų apskritys pagal atlyginimų augimą nuo didžiųjų miestų apskričių atsilieka gana nedaug. Iš dalies tokią raidą paaiškina migracija. Mažesniųjų miestų apskritys susiduria ne tik su didele jaunų žmonių emigracija į kitas šalis, bet ir su migracija į didžiuosius miestus. Taigi, regionų įmonės dėl savo darbuotojų turi konkuruoti ne tik su kitomis tame regione veikiančiomis įmonėmis, bet ir su didžiaisiais šalies miestais bei Vakarų Europos šalimis. Matyt, tai skatina regionus neatsilikti nuo miestų keliant darbo užmokestį”, – teigia ekonomistas.

Pasak p. Šiaudvyčio, prie spartaus algų augimo regionuose prisidėjo ir MMA didinimas, Darbo kodekso pakeitimai, socialinio draudimo įmokų „grindys“.