3 pagrindiniai profesionalų streso šaltiniai

Naujas tyrimas rodo, kad stresą jaučiančių kvalifikuotų specialistų daugėja, o pagrindinis nerimo šaltinis – jų vadovai.

65% apklaustų profesionalų teigia, kad jų streso lygis šiandien, palyginus su laikotarpiu prieš penkerius metus, yra didesnis, rodo šiais metais atliktas „Korn Ferry“ tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 2.000 žmonių.

Tyrimas atskleidė, kad vyrauja 3 pagrindiniai streso šaltiniai. Didžiausia dalis apklaustųjų – 35% – pagrindiniu veiksniu įvardija savo vadovus.

Penktadaliui darbuotojų stresą daugiausia kelia tai, kad jiems tenka ilgai keliauti į darbo vietą.

Trečiasis populiariausias streso šaltinis – maža alga. Šį veiksnį pagrindiniu streso sukėlėju nurodė 19% apklaustųjų.

Įdomu tai, kad per didelis darbo krūvis labiausiai stresą kelia tik 12% apklaustųjų. Pasirodo, žmonėms daugiau nerimo būna tada, kai darbo yra per mažai. Uždavus klausimą „Kada jūs patiriate daugiau streso – kai darbo yra per daug, ar kai jo yra per mažai?“, 79% apklaustųjų pasirinko antrąjį variantą.

Taip pat 74% dalyvių nurodė, kad jie norėtų daugiau darbo ir daugiau algos. Tik 26% profesionalų teigia, kad sutiktų dirbti už mažiau ir gauti mažiau užduočių.

Daugiau nei trys trečdaliai darbuotojų prisipažino, kad stresas padarė neigiamą įtaką jų asmeniniams santykiams. Taip pat du iš trijų darbuotojų teigia, kad dėl streso nukenčia jų miego kokybė.

Be to, 7 iš 10 darbuotojų sako, kad stresas turi neigiamos įtakos jų produktyvumui darbe. 16% apklaustųjų nurodė, kad dėl streso yra turėję pakeisti darbo vietą.

Darbdaviai turėtų padėti

Specialistai pažymi, kad darbuotojo stresas yra ir darbdavio atsakomybė. Jis turėtų suteikti būtiniausius įrankius, kurie padėtų kolektyvo nariui susitvarkyti su stresu, rengti mokymus šia tema bei, kiek įmanoma, sumažinti darbo aplinkoje neapibrėžtumą.

Pastaruoju metu Silicio slėnyje plinta pozityvaus streso praktika. Pozityvaus streso judėjimas paremtas nuomone, kad fiziškai save išbandydamas žmogus išmoksta dorotis su stresu. Esą jeigu žmogus pripratina save prie streso fiziškai, jis lengviau su juo susidoros ir darbo aplinkoje.

Šios praktikos propaguotojai tiki, kad norėdamas išnaudoti visą potencialą žmogus privalo laikytis dietos, sportuoti ir reguliariai kūną pratinti prie aplinkos keliamo streso, pvz., itin žemos ar itin aukštos temperatūros.

Rašyti komentarą