Kuo mažiau kandidatų, tuo atranka turi būti kruopštesnė

Tačiau į tokius personalo atrankos specialistų patarimus patys darbdaviai atsako paprastai – ne tie laikai, kad už durų rikiuotųsi kandidatų eilė, todėl yra tokių vadovų, kurie apskritai džiaugiasi, kad turi ką pakviesti į darbo pokalbį.

Situacija darbo rinkoje gerokai praretino kandidatų atrankos rėtį, todėl dažna įmonė sako priimanti tuos žmones, kurie ateina ir sako, kad nori dirbti, nes laukti geresnių nėra laiko – užsakymai ir klientai laukia.

Tačiau dr. Alisa Miniotaitė, personalo atrankos bendrovės „Alisa Management Laboratory“ direktorė, tvirtina priešingai. Ypač mažesnių įmonių vadovams ji pataria geriau laukti, bet rinktis tinkamiausius kandidatus, juk kuo mažiau darbuotojų – tuo svarbesnis kiekvienas jų įmonei.

„Mano pozicija yra tokia, kad geriau ieškoti tris mėnesius, bet rasti tinkamą žmogų. Suprantu, kad nebūna ir iš ko rinktis, bet tai tik rodo, kad atranka turi būti dar kruopštesnė, nes tikrai atsiras darbuotojas, tiksiantis konkrečiai įmonei. Vadovo atsakomybė – susirinkti komandą, todėl jis neturi pasiduoti nuovargiui, nuomonei, kad kam nors dirbti vis tiek reikia, nes ta silpnumo minutė gali dar brangiau kainuoti. Išeinantys žmonės išbalansuoja įmonės kolektyvą“, – sako p. Miniotaitė.

Atrodo, lengva kalbėti didmiesčių verslui, bet ir mažesniuose miestuose atsiranda verslininkų, kurie, nors ir sunkiau randa žmonių, formuodami kolektyvą, nenusižengia savoms taisyklėms, nebent pasiduoda nuojautai, kuri pasitvirtina. Tokią istoriją yra pasakojusi Auksė Petrauskienė, Panevėžio UAB „Sidabrinė taurė“, valdančios dvi valgyklas ir dvi picerijas, direktorė ir bendraturtė.

„Pavasarį ir vasarą situacija būna tragiška – žmonės neša pareiškimus išeiti iš darbo čia ir dabar, nes kitą dieną jau turi išvykti dirbti į užsienį. O rudenį radome du perlus – labai gerus picų kepėjus, jau auga ir trečias. Perlais vadinu žmones, kuriems yra 40 ir daugiau metų, jie subrendę, sėslūs. Ir valgykloje dirba vyresnės darbuotojos. Pernai priėmėme dirbti virėją, kuriai tada buvo 66-eri. Iš pradžių abejojome, įdarbinome vasarai, bet ji sėkmingai liko – neturime jokių priekaištų, ji tik kuria pridėtinę vertę įmonei“, – tvirtina p. Petrauskienė, ji bent 4 darbuotojus, kurie buvo išvykę svetur ir grįžo į Panevėžį, priėmė atgal, vieną iš jų įdarbino jau trečią kartą.