Prasčiausiai Lietuvos jaunuoliams sekasi skaityti
Lietuvos penkiolikamečių skaitymo gebėjimai labiausiai atsilieka nuo ES vidurkio, rodo Europos Komisijos šią savaitę paskelbta Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaita.
Pernai Lietuvoje 25,1% penkiolikamečių turėjo prastus skaitymo gebėjimus. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 19,7%.
Matematika prastai sekėsi šiek tiek didesnei daliai Lietuvos jaunuolių 25,4%. Tačiau šiuo rodikliu Lietuva ne taip stipriai atsiliko nuo ES vidurkio (22,2%).
Gamtos mokslų prastus gebėjimus turinčių penkiolikamečių buvo 24,7%, o ES vidurkis sudarė 20,6%.
Greitėjant technologinei kaitai akcentuojama mokymosi visą gyvenimą svarba. Tačiau Lietuvoje tik 5,9% suaugusiųjų (25-64 m.) dalyvavo mokymosi procese. Visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis siekė 10,9%.
Kita vertus, Lietuvoje dvigubai mažiau moksleivių nei vidutiniškai ES nebaigia mokyklos. Lietuvoje mokyklos baigimo atestato negavo 5,4%, o ES 10,6%.
Lietuvoje taip pat žymiai daugiau nei ES žmonių gauna aukštąjį išsilavinimą. Universitetus ar kolegijas Lietuvoje baigė 58% gyventojų, o ES vidurkis sudaro 38,8%. VŽ anksčiau rašė, kad Lietuva pagal diplomuotųjų skaičių yra 4-ta pasaulyje.
Nepaisant to, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių baigia universitetus, ne vienerius metus kalbama apie universitetinio išsilavinimo devalvaciją, mat aukštojo mokslo įstaigų finansavimas priklauso nuo priimtų studentų kiekio.
Universitetai kritikuojami, kad į studijas priima studentus, kurie neatitinka aukštojo mokslo standartų. Pastaruoju metu bandoma taisyti situaciją keliant minimalų stojimo į aukštąsias mokyklas balą. Šiemet universitetuose jis pakeltas nuo 3 iki 3,6, o kolegijose nuo 1,6 iki 2 balų.
Rašyti komentarą