Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“

Paprastai kompanijos, turinčios savo personalo skyrių, daugeliu atveju renkasi ieškoti darbuotojų savo jėgomis. Tačiau kai planuoja gerokai papildyti savo komandą ar atrankos procesas yra sudėtingesnis, nes tenka taikyti „galvų medžioklės“ principą, kompanijos ryžtasi patikėti atranką profesionalams ir pasirašo sutartį su personalo atrankų įmonėmis.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad, užuot išsirinkusios vieną partnerį, kuris, taikydamas efektyviausius paieškos ir atrankos metodus, padėtų pritraukti didžiausius talentus, kompanijos pasamdo kelis žmogiškųjų išteklių specialistus, manydamos, kad sveika konkurencija lems geriausią rezultatą.

Tokios taktikos taip pat imasi darbdaviai, kurie patiria sunkumų savarankiškose darbuotojų paieškose, nori staigaus rezultato ir mano, kad vienu metu darbuodamosis kelios įmonės ras kandidatus greičiau, arba turintys neigiamos ankstesnės patirties su konkrečia atrankų įmone.

Tačiau tai nėra geras sprendimas nei vienai šaliai, nes šioje situacijoje nukenčia ir darbuotojų ieškančios kompanijos, ir atrankų įmonės, ir potencialūs kandidatai. Pirmiausia, kompanijos patiria didesnes išlaidas, nes atrankų įmonės paprastai reikalauja sumokėti avansą, kuris iš dalies padengia darbo skelbimų viešinimo kaštus. Kitaip tariant, kelioms įmonėms sumokama už tą patį darbą.

Taip pat kompanijos nesupranta, kad kandidatai, gavę tą patį pasiūlymą iš kelių atrankų įmonių, pradeda įtarinėti. Jiems gali pasirodyti, kad kompanija niekaip neranda darbuotojų ir taip desperatiškai jų ieško, jog net ryžtasi samdyti kelis partnerius. Tai stipriai kenkia kompanijos įvaizdžiui ir ji darosi nepatraukliu darbdaviu.

Lietuvoje dirbančių gyventojų skaičius sudaro mažiau nei pusantro milijono, o kvalifikuotų konkrečios srities atstovų ar aukščiausio lygio vadovų sąrašas susiaurėja iki kelių tūkstančių ar net šimtų. Atrankų įmonės dirba savitai, tačiau kai kurie paieškos metodai yra panašūs, todėl jų kandidatų sąrašuose atsiduria tie patys asmenys.

Atrankų specialistai deda pastangas, gaišta laiką, o paaiškėja, kad potencialūs kandidatai jau dalyvauja atrankoje. Šiuo atveju čia tinka posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“, nes tik laiko klausimas, kuri atrankų įmonė anksčiau pateiks kandidatui darbo pasiūlymą. Paiešką pirmoji pradėjusi įmonė įgyja starto pranašumą, o kitoms prasčiau sekasi rasti kandidatų, nes geriausius dėl anksčiau minėtos priežasties tenka atmesti.

Labiausiai geidžiami kandidatai, kurie patenka į atrankų specialistų radarą, yra asmenys, kurie darbo neieško – jie yra patenkinti turimu darbu ir pasikalbėti sutinka tik smalsumo vedini. Jei į juos su tuo pačiu darbo pasiūlymu kreipiasi jau trečia atrankų įmonė, susidomėjimą gali pakeisti susierzinimas, ir puikus kandidatas gali išvis atsisakyti dalyvauti atrankos procese.

Jei kandidatas jau dalyvauja atrankoje, kurią sudaro keli etapai (pokalbiai, testai, namų darbai), į jį besikreipiantis dar vienas atrankų specialistas gali paprasčiausiai suklaidinti. Kandidatui kyla natūralus klausimas: ar ankstesnė atranka man buvo nesėkminga ir dabar kita įmonė ieško darbuotojo iš naujo? Tokia painiava paprastai sukelia atmetimo reakciją ir kandidatas gali nuspręsti, kad neverta gaišti laiko pretenduojant.

Tad tokia situacija – priešinga principui „laimi visi“ – leidžia daryti išvadas, kad geriausias sprendimas yra investuoti šiek tiek laiko, pasidomėti personalo atrankų įmonių reputacija, gauti rekomendacijas iš kitų kompanijų apie pasiektus darbuotojų paieškos rezultatus, palyginti jums parengtus pasiūlymus ir išsirinkti vieną patikimą partnerį, kuris padės užsakovo personalo skyriui.

Komentaro autorė - Ieva Belickienė, UAB „Alisa Management Laboratory“ žmogiškųjų išteklių partnerė