6 iš 10 lietuvių įsitikinę, kad robotai nepaveiks jų darbo vietos

Tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, yra įsitikinę 61% lietuvių, 64% latvių, 68% estų, rodo „Swedbank“ Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa.

Labiausiai savo darbo vietomis užtikrinti – valstybės tarnautojai.

„Viešojo sektoriaus darbuotojai, valstybės tarnautojai nejaučia šiandien jokio streso ir nemato požymių, kad jų darbo vietos galėtų būti automatizuotos ar paveiktos naujausių technologijų“, - tyrimo pristatymo metu kalbėjo Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Lietuvoje ir Estijoje 74% šios profesijos atstovų nurodė, kad technologijos jiems nekelia grėsmės. Latvijoje saugiausi jaučiasi paslaugų sektoriaus žmonės (72%).

Mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų visose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus darbuotojai (60%), rodo apklausos rezultatai.

„Turbūt priežastis yra ta, kad prekybos sektorius yra labai artimas, kasdienis. Savitarnos kasos yra tas dalykas, kurias apklaustieji įvardijo kaip dabar jau esantį realų konkurentą, automatizacijos įrodymą“, - sako p. Cvilikienė.

Nors lietuviai nejaučia daug grėsmės savo darbo vietoms, trys ketvirtadaliai jų pripažįsta, kad ateityje automatizacija gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones.

„Vyrauja toks požiūris: aš žinau, kad tai kelia riziką, bet tikrai ne man ir tikrai ne dabar“, - sako p. Cvilikienė.

Respondentams buvo užduotas klausimas, ką planuojate daryti, jei iškils grėsmė jūsų darbo vietai. Daugiau nei pusė estų jau dabar mokosi ar planuoja mokytis naujų įgūdžių. 4 iš 10 lietuvių žada mokytis, bet penktadalis jų pridūrė, kad, iškilus reikalui, emigruotų.  Šią išeitį dažnai minėjo ne tik žemos, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Galimas paaiškinimas – lietuviai labiau už estus ar latvius vertina darbo rezultatus, patirtį, o ne išsilavinimą ar gebėjimą keisti kvalifikaciją. Kita vertus, lietuviai labiausiai iš trijų Baltijos šalių darbuotojų yra nusiteikę keisti savo kvalifikaciją. Lietuvoje taip nusiteikusių buvo 39%, Latvijoje – 20%, o Estijoje – 29%.

Robotizacija jau čia

Lietuvos darbo rinkos statistika rodo, kad lietuvių ramybė dėl automatizacijos nėra pagrįsta.

„Robotizacija ir automatizacija jau palietė Lietuvą, o ateityje turės dar didesnę įtaką“ – teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vienas iš įrodymų – per dešimt metų jau sumažėjo kai kurių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, prekybos sektoriuje šiuo metu yra 18.000 mažiau darbo vietų, pramonėje - 23.000, žemės ūkyje – 14.000, statybų sektoriuje – 60.000.

Nors manoma, kad didžiausia rizika netekti darbo vietų yra žemos kvalifikacijos specialistams, tiek Lietuvos, tiek kitų Vakarų šalių patirtis rodo, kad labiausiai mažėja vidutinės kvalifikacijos darbuotojų.

Pavyzdžiui, 2005-2016 m. žemos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje sumažėjo 1%, o vidutinės – 6%. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis išaugo 8%.

„Pažeidžiami yra ir kvalifikuotą ne rankų darbą dirbantys žmonės, kurių užduotys yra rutininės ir standartizuotos“, - sako p. Mačiulis.

Kaip pavyzdį jis pateikia vartojimo paskolų išdavimą, kuris pastaruoju metu bankuose buvo praktiškai visiškai automatizuotas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvai gresia didelė automatizavimo rizika. Lietuvos darbuotojams egzistuoja vidutiniškai 57% grėsmė, kad jų darbo vieta gali būti automatizuota. Tai antras didžiausias rodiklis iš 32 ištirtų šalių.