Įvertino Lietuvos žmogiškąjį potencialą: laukia kertinis dešimtmetis

Publikuota: 2018-04-23
Atnaujinta 2018-04-23 15:56
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta išsami žmogiškųjų išteklių ataskaita rodo, kad pastaraisiais metai darbo jėgos skaičius šalyje žymiai nemažėjo, tačiau yra nerimą keliančių ženklų. Juos panaikinti reikia per artimiausią dešimtmetį.

Nepaisant didelės emigracijos žmogiškųjų išteklių (ŽI) skaičius Lietuvoje 2010-2016 m. reikšmingai nepasikeitė – svyravo tarp 1,4-1,5 mln. asmenų, rodo pirmadienį Vilniuje pristatytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) atliktas tyrimas.

Šio skaičiaus emigracija galėjo nepakeisti todėl, kad didžioji dalis prieš išvažiuojant nei mokėsi, nei dirbo. O į žmogiškųjų išteklių sąvoką papuola dirbantieji ir darbo ieškantys asmenys.  

Pagrindo nerimui kelia tai, kad didžiausias dabartinės darbo jėgos kiekis – virš ketvirtadalio – yra susikaupęs 50-59 m. amžiaus grupėje. O jaunesnės darbo jėgos Lietuvoje yra mažiau ir tendencija – prastėjanti. Pavyzdžiui, 50-59 metų amžiaus grupėje aktyvios darbo jėgos yra beveik 100.000 asmenų daugiau nei 20-29 m. grupėje. O apie pusė kasmet emigruojančių iš Lietuvos yra 16-29 m. asmenys.

„Taigi, jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai penktą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis“, – sako Gintautas Jakštas, „Mostos“ Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo, kad ateinančius dešimt metų ypatingą dėmesį reiktų skirti geresniam specialistų pasiūlos ir paklausos suderinimui.

Vaikų priežiūra - seneliams

Palyginus su 2010 m., Lietuvoje daugiau nei dvigubai sumažėjo nedarbo lygis bei nuo 3 iki 6% išaugo savarankiškai dirbančiųjų dalis.                                                                               

Analizė rodo, kad daugiau kaip pusė studentų pradeda dirbti dar iki studijų baigimo, o praėjus pusei metų nedirba mažiau nei kas penktas absolventas.

Nauja tendencija – auga amžius tų asmenų, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Dabar didžiausia dalis prižiūrinčių vaikus yra 30-39 metų grupėje. Ponas Jakštas tyrimo pristatymo metu teigė, kad tai nėra gerai, nes šioje amžiaus grupėje darbuotojai būna produktyviausi, gauna dideles algas.

Tad esą reiktų inicijuoti gimstamumo politikos pokyčius, pavyzdžiui, leisti vaiko priežiūros atostogų išeiti seneliams. Ypač turint omeny, kad vyresnių žmonių tarpe vyrauja didžiausias nedarbo lygis.

Traukiasi valstybinis sektorius

Žvelgiant į darbdavių struktūrą, matyti, kad nuo 2010 m. labiausiai darbdavių gausėjo sostinėje – čia jų skaičius išaugo dviem trečdaliais. Tuo tarpu regionuose darbdaviai smulkėjo.

Daugiausia darbo vietų vienam apskrityje registruotam samdomam darbuotojui 2017 m. buvo Vilniaus (1,8) Kauno (1,4), Klaipėdos (1,3) apskrityse. Mažiausiai darbo vietų Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės apskrityse – po 0,9 užimtos darbo vietos.

Viena vertus, tai reiškia didesnį darbo vietų skaičių vienam gyventojui. Kita vertus, „Mostos“ teigimu, skirtumas galėjo susidaryti dėl techninių priežasčių.  Pavyzdžiui, didžiųjų miestų apskrityse, ypač Vilniaus, savo buveinę yra nurodžiusi didesnė dalis darbdavių, kurie vykdo veiklą visoje Lietuvoje, tačiau darbo vietos priskiriamos apskričiai pagal darbdavio buveinės vietą.

Taip pat galimai šiose apskrityse dalis gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau išvykę į kitus miestus.

Dalyje regionų pagrindiniu darbdaviu yra viešasis sektorius. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje darbo vietos valstybės sektoriuje sudaro 44% pozicijų. Mažiausiai valstybė įdarbina Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose (po 26%).

Bendrai Lietuvoje užimtos darbo vietos viešajame sektoriuje sudaro apie trečdalį visų darbo vietų. Ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m., nes viešajame sektoriuje darbo vietos sumažėjo 4%, o privačiame išaugo 24%.

Paklausa - aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Tyrimas rodo, kad 12% Lietuvos darbuotojų dirba nekvalifikuotą darbą. O likusi dalis darbuotojų daugmaž po lygiai pasiskirsto tarp profesinio ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbų. Gera žinia ta, kad mokslo įstaigų paruošiami specialistai irgi sudaro panašiais proporcijas.

Kita vertus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų visoje Lietuvoje trūksta daugiau nei yra aukštos kvalifikacijos darbo ieškančių bedarbių. Lietuvoje beveik 3 kartus daugiau nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų nei tokio darbo pasiūlymų.

Tai rodo, kad Lietuvoje yra būtinas platesnis perkvalifikavimas. Reiktų ieškoti būdų, kaip būtų galima profesinio išsilavinimo asmenis pakelti į tokį lygį, kad jie galėtų dirbti aukštojo išsilavinimo reikalaujančius darbus.

Kita vertus, nors Lietuvos aukštosiose mokyklose parengiama daugiau darbuotojų nei profesinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose parengti beveik pusė (47%) pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tyrėjai spėja, kad taip gali būti dėl to, kad šie žmonės neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, įsidarbina kitame veiklos sektoriuje ar neturi motyvacijos dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.

Be to, nors iš pirmo žvilgsnio profesinės mokyklos paruošia daug asmenų, tačiau galima spėti, kad egzistuoja neatitiktis tarp to, kokių specialybių reikia, ir kokios specialybės yra ruošiamos. Tyrimas rodo, kad praėjus pusmečiui po profesinės mokyklos baigimo tik pusė absolventų dirba.

Ekonomikai poveikis gali būti švelnesnis

Tyrėjų teigimu, bendras išteklių mažėjimo efektas ekonomikai gali ir nebūti toks stiprus, kokį signalizuoja tikėtinos žmogiškųjų išteklių sumažėjimo skaitinės apimtys.

„Pastebime, kad 50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro nemažą Darbo biržoje registruotų bedarbių dalį, taip pat, dvidešimtmečių-trisdešimtmečių amžiaus grupės pajamos vidutiniškai yra daug didesnės, todėl ekonominis žmogiškųjų išteklių mažėjimo efektas gali būti kiek švelnesnis. Reikia pastebėti ir tai, kad augantis darbuotojų produktyvumas ir automatizacija bent iš dalies sušvelnins negatyvių demografinių tendencijų pasekmes. Taip pat pokytį galėtų sušvelninti efektyvi perkvalifikavimo sistema, ypač orientuota į 50-59 m. asmenis ir suteikianti jiems įgūdžius, kurie leistų ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje bei dirbti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – teigia p. Jakštas.

Į tyrimą buvo įtraukti dešimties valstybinių institucijų bei anksčiau atliktų „Mostos“ analizių duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbo laiko organizavimas: darbuotojai išsiblaško kas 6 minutes

Daugiau nei pusė darbuotojų negali išbūti nepertraukiamai susikaupę ilgiau nei 6 minutes, rodo tyrimas,...

Vadyba
2018.07.21
Darbdavio laimei ir nelaimei, šiandien kandidatas yra klientas 5

Laikai, kai darbdaviai Lietuvoje galėjo neskubėdami pasirinkti patraukliausią kandidatą ir jaustis...

Vadyba
2018.07.20
Kodėl 30% naujokų palieka darbdavį 5

Trys iš dešimties šviežiai pasamdytų darbuotojų palieka savo naują darbovietę per 90 dienų. Tokį sprendimą...

Vadyba
2018.07.20
Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė 20

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kaip reaguoja darbuotojai, kai atsisakote jiems padidinti algą 1

Jeigu darbuotojas pas jus atėjo prašyti algos pakėlimo – jau gali būti per vėlu išsaugoti jo motyvaciją,...

Vadyba
2018.07.17
Pirmoji šalis, uždraudusi algų nelygybę: ar tai įmanoma Premium 8

Kol Islandijos vyrai stebina laimėjimais futbolo srityje, jų tautietės giriasi kitais pasiekimais. Islandija...

Verslo aplinka
2018.07.17
Mokslininkė: dirbti pilnu etatu žmonės turėtų sulaukę 40 metų 11

Žmonėms gyvenant vis ilgiau reiktų drastiškai keisti įprastą žmonių karjeros kelią. Užuot planavus karjeros...

Vadyba
2018.07.17
Už kokį elgesį galima atleisti darbuotoją Premium

Dabartiniame Darbo kodekse (DK) – daugiau galimybių atleisti darbuotoją, tačiau išlieka daug niuansų ir...

Vadyba
2018.07.16
Kiek kainuoja darbuotojų nuklydimai internete 7

Internetas – nepakeičiama darbo priemonė daugeliui mūsų. Taip pat tai – vienas didžiausių darbuotojus...

Vadyba
2018.07.15
Įmonių patirtis: kaip ieškoti gerų darbuotojų 17

Kai reikia prekybos ar maitinimo įmonei darbuotojo čia ir dabar, suveikia ir skelbimas, pakabintas ant lango.

Vadyba
2018.07.14
TOP10 pasaulyje paklausiausių profesijų grupių

Nors dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas versle plečiasi, tačiau bendrovėms kuo toliau tuo vis...

Vadyba
2018.07.14
Pasenę kompiuteriai augina darbuotojų kaitą 3

Darbdaviai, kurie delsia atnaujinti darbuotojų techninę įrangą, rizikuoja nukentėti nuo didesnės personalo...

Vadyba
2018.07.14
5 darbuotojų perdegimo priežastys 6

Pagrindiniai darbuotojų emocinio išsekimo veiksniai yra labiau susiję ne su nepakeliamu darbo krūviu, bet su...

Vadyba
2018.07.13
„Fiat“ darbuotojai paskelbė streiką dėl C. Ronaldo įsigijimo

Italijoje esančios „Fiat Chrysler“ gamyklos darbuotojai ketina streikuoti dėl to, kad jų pagrindinis...

Vadyba
2018.07.12
Darbo užmokestis pramonėje: vienas iš sektorių išsiskiria 14% sumažėjusiomis algomis Premium 3

Pernai apdirbamojoje pramonėje priskaičiuotų algų vidurkis kilo 9%, iki 872,5 Eur, o pirmąjį šių metų...

Pramonė
2018.07.12
Rūkymas darbe – kokios darbdavio galios Premium 9

Rūkantys darbuotojai – finansinis nuostolis darbdaviui. Lietuvos darbdaviai baiminasi kaltinimų...

Vadyba
2018.07.12
Ruošiasi du kartus išplėsti įvežamų užsieniečių specialistų sąrašą 19

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys Ūkio ministerijos siūlymą šalyje trūkstamų profesijų, kurių...

Vadyba
2018.07.11
Talentų trūkumas – didžiausias per 12 metų Premium 21

Darbuotojų trūkumo problema kamuoja ne tik Lietuvą. Beveik pusė pasaulio darbdavių susiduria su šia bėda.

Vadyba
2018.07.10
Registruotų bedarbių skaičius per metus išaugo 14.300 53

Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje birželio gale buvo 8,3% – tai 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus.

Vadyba
2018.07.09
EBPO: algų augimą suvalgo technologijų „superžvaigždės“

Greitai augančios technologijų bendrovės yra kaltos dėl to, kad daugelyje pasaulio šalių neatsigauna algų...

Vadyba
2018.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau