Įvertino Lietuvos žmogiškąjį potencialą: laukia kertinis dešimtmetis

Publikuota: 2018-04-23
Atnaujinta 2018-04-23 15:56
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta išsami žmogiškųjų išteklių ataskaita rodo, kad pastaraisiais metai darbo jėgos skaičius šalyje žymiai nemažėjo, tačiau yra nerimą keliančių ženklų. Juos panaikinti reikia per artimiausią dešimtmetį.

Nepaisant didelės emigracijos žmogiškųjų išteklių (ŽI) skaičius Lietuvoje 2010-2016 m. reikšmingai nepasikeitė – svyravo tarp 1,4-1,5 mln. asmenų, rodo pirmadienį Vilniuje pristatytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) atliktas tyrimas.

Šio skaičiaus emigracija galėjo nepakeisti todėl, kad didžioji dalis prieš išvažiuojant nei mokėsi, nei dirbo. O į žmogiškųjų išteklių sąvoką papuola dirbantieji ir darbo ieškantys asmenys.  

Pagrindo nerimui kelia tai, kad didžiausias dabartinės darbo jėgos kiekis – virš ketvirtadalio – yra susikaupęs 50-59 m. amžiaus grupėje. O jaunesnės darbo jėgos Lietuvoje yra mažiau ir tendencija – prastėjanti. Pavyzdžiui, 50-59 metų amžiaus grupėje aktyvios darbo jėgos yra beveik 100.000 asmenų daugiau nei 20-29 m. grupėje. O apie pusė kasmet emigruojančių iš Lietuvos yra 16-29 m. asmenys.

„Taigi, jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai penktą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis“, – sako Gintautas Jakštas, „Mostos“ Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo, kad ateinančius dešimt metų ypatingą dėmesį reiktų skirti geresniam specialistų pasiūlos ir paklausos suderinimui.

Vaikų priežiūra - seneliams

Palyginus su 2010 m., Lietuvoje daugiau nei dvigubai sumažėjo nedarbo lygis bei nuo 3 iki 6% išaugo savarankiškai dirbančiųjų dalis.                                                                               

Analizė rodo, kad daugiau kaip pusė studentų pradeda dirbti dar iki studijų baigimo, o praėjus pusei metų nedirba mažiau nei kas penktas absolventas.

Nauja tendencija – auga amžius tų asmenų, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Dabar didžiausia dalis prižiūrinčių vaikus yra 30-39 metų grupėje. Ponas Jakštas tyrimo pristatymo metu teigė, kad tai nėra gerai, nes šioje amžiaus grupėje darbuotojai būna produktyviausi, gauna dideles algas.

Tad esą reiktų inicijuoti gimstamumo politikos pokyčius, pavyzdžiui, leisti vaiko priežiūros atostogų išeiti seneliams. Ypač turint omeny, kad vyresnių žmonių tarpe vyrauja didžiausias nedarbo lygis.

Traukiasi valstybinis sektorius

Žvelgiant į darbdavių struktūrą, matyti, kad nuo 2010 m. labiausiai darbdavių gausėjo sostinėje – čia jų skaičius išaugo dviem trečdaliais. Tuo tarpu regionuose darbdaviai smulkėjo.

Daugiausia darbo vietų vienam apskrityje registruotam samdomam darbuotojui 2017 m. buvo Vilniaus (1,8) Kauno (1,4), Klaipėdos (1,3) apskrityse. Mažiausiai darbo vietų Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės apskrityse – po 0,9 užimtos darbo vietos.

Viena vertus, tai reiškia didesnį darbo vietų skaičių vienam gyventojui. Kita vertus, „Mostos“ teigimu, skirtumas galėjo susidaryti dėl techninių priežasčių.  Pavyzdžiui, didžiųjų miestų apskrityse, ypač Vilniaus, savo buveinę yra nurodžiusi didesnė dalis darbdavių, kurie vykdo veiklą visoje Lietuvoje, tačiau darbo vietos priskiriamos apskričiai pagal darbdavio buveinės vietą.

Taip pat galimai šiose apskrityse dalis gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau išvykę į kitus miestus.

Dalyje regionų pagrindiniu darbdaviu yra viešasis sektorius. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje darbo vietos valstybės sektoriuje sudaro 44% pozicijų. Mažiausiai valstybė įdarbina Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose (po 26%).

Bendrai Lietuvoje užimtos darbo vietos viešajame sektoriuje sudaro apie trečdalį visų darbo vietų. Ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m., nes viešajame sektoriuje darbo vietos sumažėjo 4%, o privačiame išaugo 24%.

Paklausa - aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Tyrimas rodo, kad 12% Lietuvos darbuotojų dirba nekvalifikuotą darbą. O likusi dalis darbuotojų daugmaž po lygiai pasiskirsto tarp profesinio ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbų. Gera žinia ta, kad mokslo įstaigų paruošiami specialistai irgi sudaro panašiais proporcijas.

Kita vertus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų visoje Lietuvoje trūksta daugiau nei yra aukštos kvalifikacijos darbo ieškančių bedarbių. Lietuvoje beveik 3 kartus daugiau nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų nei tokio darbo pasiūlymų.

Tai rodo, kad Lietuvoje yra būtinas platesnis perkvalifikavimas. Reiktų ieškoti būdų, kaip būtų galima profesinio išsilavinimo asmenis pakelti į tokį lygį, kad jie galėtų dirbti aukštojo išsilavinimo reikalaujančius darbus.

Kita vertus, nors Lietuvos aukštosiose mokyklose parengiama daugiau darbuotojų nei profesinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose parengti beveik pusė (47%) pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tyrėjai spėja, kad taip gali būti dėl to, kad šie žmonės neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, įsidarbina kitame veiklos sektoriuje ar neturi motyvacijos dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.

Be to, nors iš pirmo žvilgsnio profesinės mokyklos paruošia daug asmenų, tačiau galima spėti, kad egzistuoja neatitiktis tarp to, kokių specialybių reikia, ir kokios specialybės yra ruošiamos. Tyrimas rodo, kad praėjus pusmečiui po profesinės mokyklos baigimo tik pusė absolventų dirba.

Ekonomikai poveikis gali būti švelnesnis

Tyrėjų teigimu, bendras išteklių mažėjimo efektas ekonomikai gali ir nebūti toks stiprus, kokį signalizuoja tikėtinos žmogiškųjų išteklių sumažėjimo skaitinės apimtys.

„Pastebime, kad 50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro nemažą Darbo biržoje registruotų bedarbių dalį, taip pat, dvidešimtmečių-trisdešimtmečių amžiaus grupės pajamos vidutiniškai yra daug didesnės, todėl ekonominis žmogiškųjų išteklių mažėjimo efektas gali būti kiek švelnesnis. Reikia pastebėti ir tai, kad augantis darbuotojų produktyvumas ir automatizacija bent iš dalies sušvelnins negatyvių demografinių tendencijų pasekmes. Taip pat pokytį galėtų sušvelninti efektyvi perkvalifikavimo sistema, ypač orientuota į 50-59 m. asmenis ir suteikianti jiems įgūdžius, kurie leistų ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje bei dirbti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – teigia p. Jakštas.

Į tyrimą buvo įtraukti dešimties valstybinių institucijų bei anksčiau atliktų „Mostos“ analizių duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Advokatų rinka kaista: pokyčiai „Ellex Valiunas“ didina konkurenciją dėl teisininkų ir klientų Premium 17

Žinia, kad dalis didžiausios advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerių steigia savo kontorą, į kurią...

Biurų įrengimas: atsisako nuolatinių darbo vietų, kuria socialines erdves Premium 4

Įsikurdamos naujame biure Lietuvos bendrovės stengiasi į jį integruoti tradiciškai ne biure randamas...

Statyba ir NT
2018.12.13
„Gelsauga“ planuoja atleisti 555 darbuotojus 12

AB „Lietuvos geležinkeliai“ antrinė bendrovė „Gelsauga“ įspėjo 555 darbuotojus apie grupinį atleidimą.

Vadyba
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12
Ekspertai: premijas indeksuoti privalu Premium

Nuo 2019 m. darbo užmokestį reikia dauginti iš koeficiento, nes „Sodros“ įmokas turės mokėti darbuotojas, o...

Finansai
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Algos didžiausiose odontologijos įmonėse – skirtumai matuojami kartais 14

“Sodros“ duomenys leidžia palyginti, kuriose iš dvidešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos...

Stovimųjų stalų nauda – abejotina 7

Nuolatinio sėdėjimo žalos sveikatai mastas mėgstamas prilyginti rūkymo negandoms. Tad biuruose išplitę...

Vadyba
2018.12.08
10 naujoviškų naudų darbuotojams: nuo gyvūnėlių priežiūros atostogų iki gyvenimo trenerių Premium

Stalo futbolu ir nemokamais užkandžiais darbuotojų nebenustebinsi. Darbo rinkai kaistant, darbdaviai...

Vadyba
2018.12.07
Registruotų bedarbių padaugėjo 5,2% 3

Gruodžio 1 dieną šalyje buvo 142.000 registruotų bedarbių. Tai yra 5,2% daugiau nei tuo pačiu metu prieš...

Vadyba
2018.12.07
Valandos darbo sąnaudos per metus išaugo 10,7%

Valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo daugiau už vidutinį atlygį, rodo Lietuvos statistikos...

Vadyba
2018.12.07
Geidžiamiausi darbdaviai apie algų politiką: svarbu ne tik pinigai Premium 24

Apie darbuotojų pasitenkinimą gaunamu uždarbiu, algų didinimą kitąmet ir atlyginimų duomenų viešinimą...

Vadyba
2018.12.06
Geriausi JAV darbdaviai 2019: „Facebook“ rieda žemyn 1

Pernai pirmą vietą tarp 100 geriausių JAV darboviečių užėmęs „Facebook“ nukrito septyniomis pozicijomis žemyn...

Vadyba
2018.12.05
Rinka susiurbs „Barclays“ specialistus ir dar bus maža Premium 15

Iš Lietuvos besitraukiantis „Barclays“ operacijų centras šalyje palieka kelis šimtus kvalifikuotų...

Technologijos
2018.12.05
Auditorius baiminasi, kad atlyginimų skaičiuoklė klaidins darbuotojus 7

Kelių valstybės institucijų parengta mokesčių reformos skaičiuoklė „kiek.lt“ darbo užmokestį perskaičiuoja...

Finansai
2018.12.04
Algų augimo čempionas – Kaunas 8

Trečiąjį ketvirtį metinis algų augimas didžiausias buvo Kaune, tačiau šio miesto apskrityje vyraujantis...

Vadyba
2018.12.03
Kaip ūkio ministras komandą būrė Premium 3

Jauniausias Lietuvos ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad jam pasisekė – jis galėjo viceministrų...

Vadyba
2018.12.03
Kandidatus pasitinka su novatoriškų mokymų programomis 6

Artėjant naujajai technologijų revoliucijai, spartėjant automatizacijai, besikeičiant vartotojų įpročiams ir...

Vadyba
2018.12.02
Personalo atrankos įmonėse randa ir buhalterio konsultacijas, ir psichologų mokymus

Personalo paieškos ir atrankos įmonės dažnai be tiesioginių paslaugų teikia dar ir konsultacijas. Taip...

Vadyba
2018.12.02
Tyrimas: 1 iš 3 vadovų stresas išjungia smegenis

Stresui neatsparūs vadovai sunkiau valdo įtemptas situacijas, priima ryžtingas sprendimus bei koordinuoja...

Vadyba
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau