Įvertino Lietuvos žmogiškąjį potencialą: laukia kertinis dešimtmetis

Publikuota: 2018-04-23
Atnaujinta 2018-04-23 15:56
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta išsami žmogiškųjų išteklių ataskaita rodo, kad pastaraisiais metai darbo jėgos skaičius šalyje žymiai nemažėjo, tačiau yra nerimą keliančių ženklų. Juos panaikinti reikia per artimiausią dešimtmetį.

Nepaisant didelės emigracijos žmogiškųjų išteklių (ŽI) skaičius Lietuvoje 2010-2016 m. reikšmingai nepasikeitė – svyravo tarp 1,4-1,5 mln. asmenų, rodo pirmadienį Vilniuje pristatytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) atliktas tyrimas.

Šio skaičiaus emigracija galėjo nepakeisti todėl, kad didžioji dalis prieš išvažiuojant nei mokėsi, nei dirbo. O į žmogiškųjų išteklių sąvoką papuola dirbantieji ir darbo ieškantys asmenys.  

Pagrindo nerimui kelia tai, kad didžiausias dabartinės darbo jėgos kiekis – virš ketvirtadalio – yra susikaupęs 50-59 m. amžiaus grupėje. O jaunesnės darbo jėgos Lietuvoje yra mažiau ir tendencija – prastėjanti. Pavyzdžiui, 50-59 metų amžiaus grupėje aktyvios darbo jėgos yra beveik 100.000 asmenų daugiau nei 20-29 m. grupėje. O apie pusė kasmet emigruojančių iš Lietuvos yra 16-29 m. asmenys.

„Taigi, jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai penktą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis“, – sako Gintautas Jakštas, „Mostos“ Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo, kad ateinančius dešimt metų ypatingą dėmesį reiktų skirti geresniam specialistų pasiūlos ir paklausos suderinimui.

Vaikų priežiūra - seneliams

Palyginus su 2010 m., Lietuvoje daugiau nei dvigubai sumažėjo nedarbo lygis bei nuo 3 iki 6% išaugo savarankiškai dirbančiųjų dalis.                                                                               

Analizė rodo, kad daugiau kaip pusė studentų pradeda dirbti dar iki studijų baigimo, o praėjus pusei metų nedirba mažiau nei kas penktas absolventas.

Nauja tendencija – auga amžius tų asmenų, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Dabar didžiausia dalis prižiūrinčių vaikus yra 30-39 metų grupėje. Ponas Jakštas tyrimo pristatymo metu teigė, kad tai nėra gerai, nes šioje amžiaus grupėje darbuotojai būna produktyviausi, gauna dideles algas.

Tad esą reiktų inicijuoti gimstamumo politikos pokyčius, pavyzdžiui, leisti vaiko priežiūros atostogų išeiti seneliams. Ypač turint omeny, kad vyresnių žmonių tarpe vyrauja didžiausias nedarbo lygis.

Traukiasi valstybinis sektorius

Žvelgiant į darbdavių struktūrą, matyti, kad nuo 2010 m. labiausiai darbdavių gausėjo sostinėje – čia jų skaičius išaugo dviem trečdaliais. Tuo tarpu regionuose darbdaviai smulkėjo.

Daugiausia darbo vietų vienam apskrityje registruotam samdomam darbuotojui 2017 m. buvo Vilniaus (1,8) Kauno (1,4), Klaipėdos (1,3) apskrityse. Mažiausiai darbo vietų Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės apskrityse – po 0,9 užimtos darbo vietos.

Viena vertus, tai reiškia didesnį darbo vietų skaičių vienam gyventojui. Kita vertus, „Mostos“ teigimu, skirtumas galėjo susidaryti dėl techninių priežasčių.  Pavyzdžiui, didžiųjų miestų apskrityse, ypač Vilniaus, savo buveinę yra nurodžiusi didesnė dalis darbdavių, kurie vykdo veiklą visoje Lietuvoje, tačiau darbo vietos priskiriamos apskričiai pagal darbdavio buveinės vietą.

Taip pat galimai šiose apskrityse dalis gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau išvykę į kitus miestus.

Dalyje regionų pagrindiniu darbdaviu yra viešasis sektorius. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje darbo vietos valstybės sektoriuje sudaro 44% pozicijų. Mažiausiai valstybė įdarbina Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose (po 26%).

Bendrai Lietuvoje užimtos darbo vietos viešajame sektoriuje sudaro apie trečdalį visų darbo vietų. Ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m., nes viešajame sektoriuje darbo vietos sumažėjo 4%, o privačiame išaugo 24%.

Paklausa - aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Tyrimas rodo, kad 12% Lietuvos darbuotojų dirba nekvalifikuotą darbą. O likusi dalis darbuotojų daugmaž po lygiai pasiskirsto tarp profesinio ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbų. Gera žinia ta, kad mokslo įstaigų paruošiami specialistai irgi sudaro panašiais proporcijas.

Kita vertus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų visoje Lietuvoje trūksta daugiau nei yra aukštos kvalifikacijos darbo ieškančių bedarbių. Lietuvoje beveik 3 kartus daugiau nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų nei tokio darbo pasiūlymų.

Tai rodo, kad Lietuvoje yra būtinas platesnis perkvalifikavimas. Reiktų ieškoti būdų, kaip būtų galima profesinio išsilavinimo asmenis pakelti į tokį lygį, kad jie galėtų dirbti aukštojo išsilavinimo reikalaujančius darbus.

Kita vertus, nors Lietuvos aukštosiose mokyklose parengiama daugiau darbuotojų nei profesinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose parengti beveik pusė (47%) pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tyrėjai spėja, kad taip gali būti dėl to, kad šie žmonės neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, įsidarbina kitame veiklos sektoriuje ar neturi motyvacijos dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.

Be to, nors iš pirmo žvilgsnio profesinės mokyklos paruošia daug asmenų, tačiau galima spėti, kad egzistuoja neatitiktis tarp to, kokių specialybių reikia, ir kokios specialybės yra ruošiamos. Tyrimas rodo, kad praėjus pusmečiui po profesinės mokyklos baigimo tik pusė absolventų dirba.

Ekonomikai poveikis gali būti švelnesnis

Tyrėjų teigimu, bendras išteklių mažėjimo efektas ekonomikai gali ir nebūti toks stiprus, kokį signalizuoja tikėtinos žmogiškųjų išteklių sumažėjimo skaitinės apimtys.

„Pastebime, kad 50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro nemažą Darbo biržoje registruotų bedarbių dalį, taip pat, dvidešimtmečių-trisdešimtmečių amžiaus grupės pajamos vidutiniškai yra daug didesnės, todėl ekonominis žmogiškųjų išteklių mažėjimo efektas gali būti kiek švelnesnis. Reikia pastebėti ir tai, kad augantis darbuotojų produktyvumas ir automatizacija bent iš dalies sušvelnins negatyvių demografinių tendencijų pasekmes. Taip pat pokytį galėtų sušvelninti efektyvi perkvalifikavimo sistema, ypač orientuota į 50-59 m. asmenis ir suteikianti jiems įgūdžius, kurie leistų ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje bei dirbti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – teigia p. Jakštas.

Į tyrimą buvo įtraukti dešimties valstybinių institucijų bei anksčiau atliktų „Mostos“ analizių duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Požymiai, rodantys, kad esate darboholikas Premium

Jei darbuotojas iki išnaktų tūno biure, dar nereiškia, kad jis yra darboholikas. Tačiau jei jis jaudinasi,...

Vadyba
2018.09.24
Iki 2022 m. pusė darbuotojų turės išmokti naujų įgūdžių Premium

Dėl diegiamų technologijų pusė pasaulio darbuotojų nebeturės reikiamų įgūdžių savo darbams atlikti. Reikės...

Vadyba
2018.09.24
Naujame Turto banko vadovo konkurse – 10 paraiškų 5

Finansų ministerijos trečią kartą skelbtame valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko vadovo...

Vadyba
2018.09.20
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Mokslininkai: robotai sukurs 133 mln. darbo vietų 1

Iki 2022 m. robotai sukurs 133 mln. darbo vietų, o panaikins – 75 mln. pozicijų, prognozuoja Pasaulio...

Vadyba
2018.09.17
Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16
Z kartą traukiantys darbai: nuo žaidimų meistrų iki knygų pardavėjų

Nuo 1997 m. gimę jaunuoliai pamažu eina į darbo rinką. Pirmoji visiškai skaitmeninė karta didžiausią...

Vadyba
2018.09.16
Tyrimas: moterims, ieškant darbo, rekomendaciniai laiškai gali net pakenkti 3

Rekomendacinis laiškas tarsi turėtų padėti lengviau praverti naujos darbovietės duris. Tyrimai rodo, kad...

Vadyba
2018.09.15
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus 1

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Eurostatas: metinis darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017 metais, buvo...

Vadyba
2018.09.14
Ką daryti, kai darbuotojui nesiseka Premium 3

Kai darbuotojas nepasiekia jam iškeltų tikslų, gali susidaryti užburtas ratas – praradus motyvaciją,...

Vadyba
2018.09.13
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Subyrėjo RE/MAX tinklas Vilniuje, bet tai tik evoliucijos dalis Premium 34

Nuo metų pradžios nekilnojamojo turto (NT) brokerių tinklas RE/MAX Vilniuje neteko 69% narių. Pasitraukusiems...

Statyba ir NT
2018.09.11
Darbuotojai mieliau dirbtų už mažiau, bet pas geresnį vadovą 11

Dažnai kartojama mintis, kad žmonės ateina dirbti dėl įmonės, o išeina dėl vadovo, turi realų pagrindą, rodo...

Vadyba
2018.09.11
Darbuotojų apvogta „Enigma“ kelia pareigūnų kompetencijos klausimą Premium 6

Antivirusinę ir kitą apsaugos programinę įrangą vystanti ir platinanti UAB „Enigma Software Group Lt“ siekia...

Technologijos
2018.09.10
Ko geidžiamiausi darbdaviai (ne)klausia per darbo pokalbį Premium

Atsirinkti tinkamą darbuotoją – viena pagrindinių sėkmingos įmonės užduočių. Penki šių metų geidžiamiausi...

Vadyba
2018.09.10
Opiausia regionų problema – darbuotojų trūkumas: verslo ir politikų nuomonės Premium 1

Didžiausia problema regionuose yra darbuotojų trūkumas. Nesurinkdami pamainų prekybininkai atsiveža...

Mažos įmonės taip pat gali sudominti stiprius vadovus 2

Didžiosios įmonės, ieškodamos profesionalių vadovų, turi daugiau galių juos pritraukti. Tačiau smulkusis...

Vadyba
2018.09.09
Nauji standartai: „PwC“ leidžia naujiems darbuotojams rinktis, kada jie nori dirbti 13

Audito ir mokesčių konsultacijų kompanija „PwC“ įsidiegė sistemą, pagal kurią naujai įdarbinti specialistai...

Vadyba
2018.09.09
SADM nepritaria „Sodros“ „grindų“ išimtims 3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria siūlymui netaikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ viešųjų...

Finansai
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau