Įvertino Lietuvos žmogiškąjį potencialą: laukia kertinis dešimtmetis

Publikuota: 2018-04-23
Atnaujinta 2018-04-23 15:56
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta išsami žmogiškųjų išteklių ataskaita rodo, kad pastaraisiais metai darbo jėgos skaičius šalyje žymiai nemažėjo, tačiau yra nerimą keliančių ženklų. Juos panaikinti reikia per artimiausią dešimtmetį.

Nepaisant didelės emigracijos žmogiškųjų išteklių (ŽI) skaičius Lietuvoje 2010-2016 m. reikšmingai nepasikeitė – svyravo tarp 1,4-1,5 mln. asmenų, rodo pirmadienį Vilniuje pristatytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) atliktas tyrimas.

Šio skaičiaus emigracija galėjo nepakeisti todėl, kad didžioji dalis prieš išvažiuojant nei mokėsi, nei dirbo. O į žmogiškųjų išteklių sąvoką papuola dirbantieji ir darbo ieškantys asmenys.  

Pagrindo nerimui kelia tai, kad didžiausias dabartinės darbo jėgos kiekis – virš ketvirtadalio – yra susikaupęs 50-59 m. amžiaus grupėje. O jaunesnės darbo jėgos Lietuvoje yra mažiau ir tendencija – prastėjanti. Pavyzdžiui, 50-59 metų amžiaus grupėje aktyvios darbo jėgos yra beveik 100.000 asmenų daugiau nei 20-29 m. grupėje. O apie pusė kasmet emigruojančių iš Lietuvos yra 16-29 m. asmenys.

„Taigi, jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai penktą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis“, – sako Gintautas Jakštas, „Mostos“ Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo, kad ateinančius dešimt metų ypatingą dėmesį reiktų skirti geresniam specialistų pasiūlos ir paklausos suderinimui.

Vaikų priežiūra - seneliams

Palyginus su 2010 m., Lietuvoje daugiau nei dvigubai sumažėjo nedarbo lygis bei nuo 3 iki 6% išaugo savarankiškai dirbančiųjų dalis.                                                                               

Analizė rodo, kad daugiau kaip pusė studentų pradeda dirbti dar iki studijų baigimo, o praėjus pusei metų nedirba mažiau nei kas penktas absolventas.

Nauja tendencija – auga amžius tų asmenų, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Dabar didžiausia dalis prižiūrinčių vaikus yra 30-39 metų grupėje. Ponas Jakštas tyrimo pristatymo metu teigė, kad tai nėra gerai, nes šioje amžiaus grupėje darbuotojai būna produktyviausi, gauna dideles algas.

Tad esą reiktų inicijuoti gimstamumo politikos pokyčius, pavyzdžiui, leisti vaiko priežiūros atostogų išeiti seneliams. Ypač turint omeny, kad vyresnių žmonių tarpe vyrauja didžiausias nedarbo lygis.

Traukiasi valstybinis sektorius

Žvelgiant į darbdavių struktūrą, matyti, kad nuo 2010 m. labiausiai darbdavių gausėjo sostinėje – čia jų skaičius išaugo dviem trečdaliais. Tuo tarpu regionuose darbdaviai smulkėjo.

Daugiausia darbo vietų vienam apskrityje registruotam samdomam darbuotojui 2017 m. buvo Vilniaus (1,8) Kauno (1,4), Klaipėdos (1,3) apskrityse. Mažiausiai darbo vietų Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės apskrityse – po 0,9 užimtos darbo vietos.

Viena vertus, tai reiškia didesnį darbo vietų skaičių vienam gyventojui. Kita vertus, „Mostos“ teigimu, skirtumas galėjo susidaryti dėl techninių priežasčių.  Pavyzdžiui, didžiųjų miestų apskrityse, ypač Vilniaus, savo buveinę yra nurodžiusi didesnė dalis darbdavių, kurie vykdo veiklą visoje Lietuvoje, tačiau darbo vietos priskiriamos apskričiai pagal darbdavio buveinės vietą.

Taip pat galimai šiose apskrityse dalis gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau išvykę į kitus miestus.

Dalyje regionų pagrindiniu darbdaviu yra viešasis sektorius. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje darbo vietos valstybės sektoriuje sudaro 44% pozicijų. Mažiausiai valstybė įdarbina Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose (po 26%).

Bendrai Lietuvoje užimtos darbo vietos viešajame sektoriuje sudaro apie trečdalį visų darbo vietų. Ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m., nes viešajame sektoriuje darbo vietos sumažėjo 4%, o privačiame išaugo 24%.

Paklausa - aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Tyrimas rodo, kad 12% Lietuvos darbuotojų dirba nekvalifikuotą darbą. O likusi dalis darbuotojų daugmaž po lygiai pasiskirsto tarp profesinio ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbų. Gera žinia ta, kad mokslo įstaigų paruošiami specialistai irgi sudaro panašiais proporcijas.

Kita vertus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų visoje Lietuvoje trūksta daugiau nei yra aukštos kvalifikacijos darbo ieškančių bedarbių. Lietuvoje beveik 3 kartus daugiau nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų nei tokio darbo pasiūlymų.

Tai rodo, kad Lietuvoje yra būtinas platesnis perkvalifikavimas. Reiktų ieškoti būdų, kaip būtų galima profesinio išsilavinimo asmenis pakelti į tokį lygį, kad jie galėtų dirbti aukštojo išsilavinimo reikalaujančius darbus.

Kita vertus, nors Lietuvos aukštosiose mokyklose parengiama daugiau darbuotojų nei profesinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose parengti beveik pusė (47%) pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tyrėjai spėja, kad taip gali būti dėl to, kad šie žmonės neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, įsidarbina kitame veiklos sektoriuje ar neturi motyvacijos dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.

Be to, nors iš pirmo žvilgsnio profesinės mokyklos paruošia daug asmenų, tačiau galima spėti, kad egzistuoja neatitiktis tarp to, kokių specialybių reikia, ir kokios specialybės yra ruošiamos. Tyrimas rodo, kad praėjus pusmečiui po profesinės mokyklos baigimo tik pusė absolventų dirba.

Ekonomikai poveikis gali būti švelnesnis

Tyrėjų teigimu, bendras išteklių mažėjimo efektas ekonomikai gali ir nebūti toks stiprus, kokį signalizuoja tikėtinos žmogiškųjų išteklių sumažėjimo skaitinės apimtys.

„Pastebime, kad 50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro nemažą Darbo biržoje registruotų bedarbių dalį, taip pat, dvidešimtmečių-trisdešimtmečių amžiaus grupės pajamos vidutiniškai yra daug didesnės, todėl ekonominis žmogiškųjų išteklių mažėjimo efektas gali būti kiek švelnesnis. Reikia pastebėti ir tai, kad augantis darbuotojų produktyvumas ir automatizacija bent iš dalies sušvelnins negatyvių demografinių tendencijų pasekmes. Taip pat pokytį galėtų sušvelninti efektyvi perkvalifikavimo sistema, ypač orientuota į 50-59 m. asmenis ir suteikianti jiems įgūdžius, kurie leistų ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje bei dirbti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – teigia p. Jakštas.

Į tyrimą buvo įtraukti dešimties valstybinių institucijų bei anksčiau atliktų „Mostos“ analizių duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Deutsche Bank“ mažins išlaidas, atleis 7.000 darbuotojų 1

Vokietijos bankininkystės milžinas „Deutsche Bank“ ketina atleisti mažiausiai 7.000, arba apie 7%, darbuotojų...

Finansai
2018.05.24
Teismas grąžina į pareigas atleistą VLK vadovą, priteisė jam 45.000 Eur

Dėl piktnaudžiavimo išteisintas Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Algis Sasnauskas grąžinamas į...

Vadyba
2018.05.24
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“: TOP10 didžiųjų darbdavių 10

„Verslo žinios“ skelbia dešimt didžiųjų darbdavių (virš 250 darbuotojų), kurie papuolė į rinkimų...

Vadyba
2018.05.23
Lenkų darbininkai rekordiškai atsisako idėjos emigruoti 4

Rekordiška dalis mobiliausios ES darbininkų jėgos – lenkų – nusprendžia ne emigruoti, o likti dirbti...

Vadyba
2018.05.22
Kukuraitis: dėl naujo Darbo kodekso sumažėjo gaunančiųjų MMA 9

Naujas Darbo kodeksas lėmė, kad sumažėjo minimalius atlyginimus gaunančių skaičius, teigia socialinės...

Vadyba
2018.05.22
Islandai steigia biurą Vilniuje ir siūlo beveik islandiškus atlyginimus 16

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjai iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė atidarantys tyrimų...

Technologijos
2018.05.22
Šiaulių pramonininkų asociacijos direktoriumi pradeda dirbti E. Lukas

Šiaulių pramonininkų asociacijoje vykdančiojo direktoriaus pareigas pradeda eiti Eugenijus Lukas, iki šiol...

Pramonė
2018.05.22
Dėl darbuotojų biurą padalijo per du miestus ir neapsiriko Premium 3

Jei geram specialistui iš Kauno pasiūlai darbą sostinėje, jis kažin ar susivilios. Todėl UAB „Axis Auto“...

Transportas
2018.05.21
Į užsienį veržiasi net ir gerai uždirbantys 11

Vasara ateina visur, tad ir darbuotojų paklausa išauga ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Pastarosios turi...

Vadyba
2018.05.21
Kada galima atleisti darbuotoją per 3 dienas Premium 1

Pagal naują Darbo kodeksą darbdavys savo valia gali atleisti darbuotoją per 3 darbo dienas, sumokėdamas jam...

Vadyba
2018.05.21
Gimėte nepriklausomoje Lietuvoje? Darbdaviui rūpės tik jūsų kompetencija, ne amžius 11

Šiuo metu darbo paieškos rinkoje dominuojanti kandidatų banga pasižymi tuo, kad jie jau yra gimę...

Verslo aplinka
2018.05.20
3 žingsniai žmogiškųjų išteklių perversmo link

Įprasta personalo valdymo praktika stabdo bendrovių išlikimą XXI amžiuje. Išgyventi ir klestėti ateityje...

Vadyba
2018.05.19
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras ieškos apie 50 darbuotojų

Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, apjungsiantis Vyriausybės įstaigų buhalterinę apskaitą bei personalo...

Vadyba
2018.05.18
Slaptieji vadovų seansai: „Ruptela“ rado geresnį būdą tobulėti Premium

Užversti darbais vadovai dažnai neturi laiko ne tik pritaikyti turimų teorinių žinių, bet ir giliau...

Vadyba
2018.05.18
Didžiausias algas kovą mokėję optikos salonai 1

VŽ surikiavo optikos salonus pagal vidutinį šiemet kovą mokėtą darbo užmokestį prie mokesčius.

Dėl reformos algos didės iki 6,5%. Ar darbdaviai išvengs atlyginimų didinimo? Premium 11

Įgyvendinus Vyriausybės pasiūlytą mokesčių reformą, nuo 2019 m. atlyginimai pakiltų nuo 3,7 iki 6,5%.

Finansai
2018.05.18
JK nerimą kelia mažėjantys ES darbuotojų srautai 1

Jungtinės Karalystės centrinis bankas įspėja, kad dėl mažėjančio darbuotojų iš ES šalių kiekio, šalies...

Vadyba
2018.05.17
Latviai renkasi kitą būdą į regionus privilioti specialistų 6

Latvijos ekonomikos ministerija artimiausiu metu pradės statyti regionuose butus nuomai – taip tikimasi...

Pramonė
2018.05.17
Plungės verslininkas: Vilniuje darbuotojai sutinka dirbti už mažiau negu pas mus Premium 21

Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo pragyvenimo lygis žemesnis. Tačiau sėkmingai dirbančių įmonių vadovai teigia,...

Pramonė
2018.05.17
Statybininkų iš užsienio kvotos idėja tinka ne visiems 13

Ministrų kabineto planuojamos kvotos užsienio darbuotojams gali sukelti problemų daliai statybų sektoriaus,...

Statyba ir NT
2018.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau