Darbo ginčų pagausėjo penktadaliu

Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos praėjusiais metais gavo 6.700 prašymų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2016 m.

Kaip ir anksčiau, absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Palyginti su 2016 m., pernai beveik penktadaliu daugiau gauta reikalavimų dėl žalos atlyginimo (materialinės atsakomybės).

„Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją. Taigi, šiuo laikotarpiu gauta ir naujo pobūdžio prašymų, kurių nagrinėjimas iki tol nebuvo priskirtas darbo ginčų komisijoms“, – atkreipia dėmesį Jonas Gricius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

„Pagal naujus darbo ginčų komisijų įgaliojimus, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Gauti pirmieji reikalavimai dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties dėl darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių. Taip pat sulaukta reikalavimų dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo bei kolektyvinių teisių gynimo“, – vardina p. Gricius.

2017 m. net 63% nagrinėtų ginčų baigėsi reikalavimų patenkinimu arba taikos sutarčių tarp ginčo šalių sudarymu. Tai, anot specialisto, ekonomiškiausias ir efektyviausias sprendimas.

Reaguojant į didėjantį prašymų skaičių darbo ginčų komisijoms, taip pat į naujuosius šių komisijų įgaliojimus, pernai įsteigtos dar keturios darbo ginčų komisijos. Dabar Lietuvoje veikia 18 darbo ginčų komisijų – 6 Vilniuje, po 3 Kaune ir Klaipėdoje, po 2 – Šiauliuose ir Panevėžyje ir po vieną Alytuje ir Telšiuose.

Rašyti komentarą

Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia:

raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus;
propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

Už paskelbtą komentarą atsako jį paskelbęs skaitytojas, kuris dėl jo turinio gali būti patrauktas baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Komentare mes tiesiogiai nerodome komentaro autoriaus IP adreso, tačiau jis gali būti perduotas teisėsaugos institucijoms LR įstatymuose nustatyta tvarka.