Darbuotojų atranka: kuo daugiau priemonių, tuo mažesnė tikimybė suklysti

Patarimų, ko ir kaip klausti, yra daug, tačiau personalo atrankos specialistai sako, kad režisuoti pokalbį iš anksto yra nenaudinga, nes parengti klausimai nebūtinai bus susiję su pokalbio tema, jau nepaisant to, kad vienos pozicijos kandidatui užduodami klausimai visai netiks potencialiems darbuotojams, kuriems keliami kitokie tikslai ir užduotys.

Parodo, o ne pasako

Karolis Blaževičius, aukščiausio lygio vadovų ir specialistų atrankos UAB „Indigroup“ vykdomasis partneris, sako, kad nauja darbo pokalbių tendencija – užduotys, kurios daugeliu atvejų gali parodyti daugiau, nei klišėmis jau tapusios frazės.

„Užduotys yra namų darbai, prieš pokalbį kandidatui pateikiama tam tikra medžiaga, tačiau jas galima pristatyti gyvai. Tokiu būdu kandidatas gali gauti pastabų, patarimų, be to, susipažįsta su kolektyvu. Neretai pakviečiama daugiau įmonės darbuotojų, – sako p. Blaževičius. – Tai racionalus būdas įvertinti ne tik kandidato atsakymus, bet ir motyvaciją, žinias, patirtį, pastangas. Galima pamatyti, ne išgirsti, kaip jis nori dirbti įmonėje.“

Kad užduočių atlikimas rodo ir motyvaciją, ir terminų laikymąsi, sako ir Palmira Sirusienė, UAB „Noriu personalo sprendimų grupės“ vadovaujanti partnerė.

Jos teigimu, kuo daugiau priemonių atrankoje panaudojama, tuo daugiau informacijos apie kandidatą gaunama.

„Tai gali būti papildomas informacijos pjūvis ypač toms įmonėms, kurios neturi gilių specifinių vertinimo metodikų. Net ir remiantis įvairiausiais testais, skirtingomis metodikomis, negalima gauti 100% garantijos, kad tas kandidatas tiks. Tačiau naudojant daugiau metodikų, rizika mažėja. Žinoma, įprastas pavyzdys, kaip anksčiau buvo prašoma pretenduojančių į vadybininko poziciją parduoti rašiklį, kai kuriais atvejais tai gali atrodyti juokinga“, – sako p. Sirusienė.

Ponas Blaževičius taip pat įspėja, kad pokalbio metodika, kaip ir užduotys, labai priklauso nuo pozicijos, kuriai darbuotojo ieškoma. Pavyzdžiui, ieškant mažmeninės prekybos vadovo, kuris turi patirties, siūloma su juo kalbėti apie sritį, prekybą, o ne prašyti pristatyti save ir savo patirtį – toks tyrinėjimas gali pasirodyti ir nemandagus, juolab kandidatas, ypač tebeturintis dabartinį darbą ar kitų pasiūlymų, po tokių klausimų gali imti svarstyti, ar tikrai verta dirbti toje įmonėje.

Užduotis pagal darbą

Ponia Sirusienė sako, kad kandidatams pateikiamos užduotys būna tiesiogiai susijusios su jų darbu. Tiesa, tie, kurių darbas susijęs su kūryba, neretai „namų darbus“ atsineša iš anksto – skaitmeninės rinkodaros kampanijas, kurtas interneto svetaines, interjero sprendimų nuotraukas ir pan.

„Rinkodaros, pardavimų specialistai gali gauti užduotį atlikti rinkos tyrimą, įvertinti įmonės situaciją toje rinkoje ir ateiti į pokalbį su konkrečiais pasiūlymais. IT specialistai gauna technines užduotis, tai gana populiaru. Vertėjų prašoma išversti tekstą, administratorių – parengti raštus, kur reikalingos techninės žinios – parengti „Excel“ analizę, prezentaciją“, – vardija p. Sirusienė.