Ko iš universitetų reformos nori verslas

Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje turėtų vykti atsižvelgiant ir į verslo poreikius – apie tai kalbėjo verslo atstovai, dalyvavę Kaune, „Žalgirio“ arenoje, surengtoje diskusijoje apie pokyčius aukštosiose mokyklose, vykusioje Aukštojo mokslo mugės metu.

„Verslo organizacijų nuomonės turėtų būti klausiama apie tai, ko reikia verslui iš aukštųjų mokyklų, - įsitikinęs Benjaminas Žemaitis, Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas. – Aukštojo mokslo reforma turėtų vykti atsižvelgiant į realius poreikius.“

Ponas Žemaitis tuos poreikius iliustravo remdamasis supaprastintu apdirbamosios pramonės įmonės pavyzdžiu. Tokių įmonių produkcija šiuo metu sudaro didžiausią šalies eksporto dalį. Pasak p. Žemaičio, 100 darbuotojų turinčioje įmonėje paprastai dirba apie 70 darbininkų, keli finansininkai ir ekonomistai, vienas ar du vadybininkai. Likusieji yra inžinieriai, technologijų specialistai. Būtent šių sričių studijas nenoriai renkasi šalies studentai.

Apie studentų stoką technologinėse universitetų programose kalba daugelis Lietuvos verslininkų. Tarkim, Kauno technologijos universiteto (KTU) medienos apdirbimo magistro studijose šiuo metu – vos 7 studentai, VŽ sakė Inga Urbonavičiūtė, UAB „Ikea Industry Lietuva“ generalinė direktorė.

Tyrimai rodo, kad vienam technologinių mokslų studentui Lietuvoje tenka du socialinių mokslų studentai, minėjo Gintautas Jakštas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) skyriaus vadovas.

Universitetai inertiški

Gitana Aklienė, asociacijos „Infobalt“ viceprezidentė ir IT įmonės „UAB No Magic Europe“ vadovė, mano, kad universitetų reformos didžiąją dalį sudaro diskusijos. Jos manymu, kai kuriuos dalykus tiesiog reikėtų imti ir padaryti, nebijant galimos nesėkmės.

„Kartais reikia drastiškų reformų, geriau klysti, bet veikti“, - įsitikinusi ji.

Ponios Aklienės teigimu, universitetų studijų programų keitimas dabar yra ilgas ir sudėtingas biurokratinis procesas. Jis visiškai nepritaikytas šiuolaikiniam pasauliui, kuriame pokyčiai vis greitėja.

Apie šalies akademinio sektoriaus biurokratiją Ilja Laursas, verslininkas ir investuotojas, neseniai kalbėjo kitoje Kaune vykusioje konferencijoje „Teisingesnės ekonomikos sukūrimo link“.

Ponas Laursas minėjo problemą, su kuria investuotojai susiduria Lietuvoje. Pasak jo, garsiojo JAV Stanfordo universiteto studentai pritraukia milžiniškas investuotojų lėšas plėtoti veiklai, pagrįstai studentų moksliniais darbais. Lietuvoje autorinės teisės į universitetų studentų darbus patiems studentams nepriklauso, jos priklauso universitetams. Negana to, nėra jokio įrankio, kuris studentui ar norinčiam į studento idėją investuoti verslininkui leistų plėtoti tokią veiklą.

„10.000 studentų kurdami mokslinius darbus praleidžia šimtus milijonų darbo valandų, net skaičiuojant lietuviškomis kainomis tai yra didžiulės įšaldytos sąnaudos“, - pabrėžė p. Laursas.

IT raštingumas turi tapti visuotiniu

Diskusijoje ypač daug dėmesio buvo skirta IT specialistų trūkumo problemai.

„Padėtis ateityje keisis iš esmės, - prognozuoja Paulius Nagys, Kauno IT įmonės „Adeo Web“ vadovas. – Kažkada viduramžiais raštingi buvo tik vienuoliai, sudarantys apie 2% gyventojų. Paskui atėjo laikas, kai raštingais tapo visi. Matyt, taip turės keistis ir IT raštingumo, programavimo sugebėjimų paplitimas. Tam reikalingi labai dideli švietimo sistemos pokyčiai, pradedant nuo pradinės mokyklos.“

Pono Nagio nuomone, universitetų šioje srityje laukia ir greitesnių organizacijų, siūlančių neformalų mokymąsi, konkurencija. Programavimo pagrindų, pasak jo, šiuo metu siūloma per metus išmokti internete, šios srities specialistai tobulinasi ir savarankiškai.

Ponas Jakštas minėjo, kad IT specialistų paklausa šiuo metu Lietuvoje tampa tokia didelė, kad ateityje į IT specialybės studijas turėtų būti priimami visi, kurie bent patenkinamai išlaikys matematikos egzaminą.

Tomas Gulbinas, „Google“ atstovas ryšiams su Centrinės ir Rytų Europos šalių vyriausybėmis, konferencijoje „Teisingesnės ekonomikos sukūrimo link“ pabrėžė, kad aiškios sritys, kurios iki 2030 m. generuos apie pusę visų darbo vietų. Tai IT bei technologijos, problemų sprendimas, tarpasmeninis bendravimas ir vadyba. Dabar šioms sritis priklauso apie 37% darbo vietų. Bent pusė darbo vietų reikalaus ženklių skaitmeninių įgūdžių.

„Google“ dabar daug investuoja į dirbtinį intelektą, - pasakoja p. Gulbinas. - Dėl šios srities esama daug nerimo, daug kalbama apie tai, kad dirbtinis intelektas sumažins darbo vietų. Iš tiesų nuo 1990 m. iki 2016 m. naujos technologijos kasmet padidina darbo vietų skaičių maždaug 80.000.“

Rašyti komentarą