Kai darbdavys prisiima ir socialinę funkciją

„Didžiausias mūsų sėkmės garantas – darbuotojai. Jų našumas mažesnis, jie negali dirbti sudėtingų darbų ar tų, kuriems atlikti reikia fizinės jėgos, tačiau jų nuoširdumas, kasdienės pastangos sukuria puikų rezultatą“, – yra sakęs Algirdas Rimkus, Vilniaus UAB „Aveka“, gaminančios dirbtines eglutes, girliandas, komercijos direktorius. Įmonėje dirba 25 žmonės, iš jų 20 neįgaliųjų.

Irma Spudienė, darbo saugos priemonių UAB „DSP Plius“ direktorė, antrą mėnesį ieško judėjimo negalią turinčio darbuotojo, tačiau į įmonės skelbimą įvairiais kanalais atsiliepė tik turintys dalinį nedarbingumą, o darbo biržos atstovai, kurių pagalbos tarpininkauti p. Spudienė taip pat prašė, kandidato nepasiūlė.

„Skaičiau, kad neįgalių žmonių labai daug, jiems sunku rasti darbą, tačiau kaip juos pasiekti? Mūsų skelbimas buvo Darbo biržos puslapyje, Žmonių su negalia sąjungos svetainėje, feisbuke, „Linkedin“, tačiau atsiliepė gal 5 žmonės, kurie vaikšto ir vairuoja automobilį, – sako p. Spudienė. – Kai kreipiausi į biržą, man sakė, kad susisieks specialistas, atsakingas už neįgaliųjų įdarbinimą, bet nei kandidatų, nei skambučio nesulaukiau.“

120.000 darbingo amžiaus neįgaliųjų yra didelis potencialas – sutarė verslo, neįgaliųjų organizacijų atstovai, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai, pasirašę memorandumą „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“.

Neįgalieji dirba ne tik socialinių įmonių statusą turinčiose bendrovėse, kurių lapkričio 1 d. buvo 186, ir ne tik jos priima dirbti kokią nors negalią turinčių žmonių.

Pavyzdžiui, UAB „Rimi Lietuva“ dirba 115 darbuotojų, turinčių įvairių negalių – bendrųjų sutrikimų, fizinę, psichinę, klausos.

„2007 m. 3 prekybos centrai priėmė 6 darbuotojus, turinčius klausos negalią. Aiškinomės, kaip tokiems darbuotojams pritaikyti darbo vietas, mokomąsias priemones, o jų ieškodami su nevyriausybinėmis, neįgaliųjų organizacijomis dalyvavome konferencijose, pasakojome apie teikiamas galimybes“, – Seime surengtoje diskusijoje sakė Dovilė Buinickaitė, „Rimi Lietuvos“ personalo vadovė.

Dirbti neįgalieji gali ir patys, taip pat gali gauti paramą darbo vietai sau sukurti, siekiančią iki 40 MMA. Vis dėlto 2016 m. ja pasinaudojo 12 asmenų. O kartais noras būti naudingam ir dirbti nepaisant negalios priklauso nuo svajonės.

„Mūsų sūnus turi negalią. Tačiau tai netrukdo jam gyventi visavertį gyvenimą, svajoti, kurti, tikėti savimi. Jau prieš keletą metų jis vis sakydavo, kaip norėtų turėti savo kavinukę. Vaikščiodavo po miestą ir ieškodavo jai vietos. Dažniausiai žiūrėdavo į miesto knygyno langus ir sakydavo, kad labiausiai kavinę norėtų įkurti čia. Tačiau ši fantazija atrodė neįgyvendinama, nes toje vietoje ilgus metus veikė knygynas, kuris niekur net neketino išsikelti“, – yra pasakojęs Tomas Danilevičius, Plungės UAB „Kontrus“ direktorius.

Vaikino svajonė išsipildė – kai savivaldybė surengė patalpų nuomos konkursą, p. Danilevičius buvo vienintelis jo dalyvis. Šiemet duris atvėrusioje kavinėje „Ex Libris“ p. Danilevičiaus sūnus Lukas ruošia kavą, dėl sveikatos problemų pavargsta, bet dirba toliau ir mokosi naujų būdų, kaip ją virti.