3 dažniausiai užduodami klausimai dėl darbo švenčių dienomis

1. Kas gali rinktis dirbti šventinę dieną, o kas ne?

Teisę pasirinkti – dirbti šventinę dieną ar ne – turi visi darbuotojai, kurių darbo laikas nėra apskaitomas pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kurie dirba ne pagal kolektyvinę sutartį, pažymi Jurgita Judickienė, verslo ginčų advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujanti partnerė, konsultuojanti el. VŽ Darbo teisės vadovo klientus.

Dirbantieji pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinę sutartį, kurioje nustatyti konkretūs atvejai, pasirinkimo galimybės neturi.

Evelina Jasaitė, UAB „SDG grupė“ teisės departamento direktorė, priduria, kad visais atvejais darbdavys privalo gauti sutikimą dirbti švenčių dieną iš nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų.

2. Ar reikalingas raštiškas darbuotojo sutikimas dėl darbo šventinę dieną?

Taip, jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, raštiškas jo sutikimas yra būtinas. Pasak p. Judickienės, rekomenduojama šį klausimą su juo aptarti dar iki darbo sutarties sudarymo (arba, pavyzdžiui, keičiant darbo sutartį) ir į darbo sutartį įtraukti sąlygą, kad darbuotojas sutinka būti skiriamas dirbti švenčių dienomis, o tokį savo sutikimą gali bet kada atšaukti apie tai raštu įspėjęs prieš nustatytą dienų skaičių.

„Jurex“ advokatė pastebi, kad pasirašant tokią sutartį darbdaviui yra labai svarbu užtikrinti, jog galimybės atsisakyti dirbti švenčių dienomis būtų realios, o ne deklaratyvios.

Nei darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, nei darbo tvarkos taisyklės, nei joks kitas dokumentas (išskyrus kolektyvinę sutartį) skyrimo dirbti švenčių dieną be darbuotojo sutikimo atvejų nustatyti negali.

3. Ar darbas švenčių dieną turi būti papildomai apmokėtas?

Taip. Ponia Judickienė el. VŽ Darbo teisės vadove paaiškina, jog Darbo kodeksas (DK) numato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintu tarifu už darbą švenčių dieną mokama nepriklausomai nuo to ar dirbama darbo grafike numatytą dieną, ar ne.

Taip pat, darbuotojas turi galimybę pasirinkti ar už darbą švenčių dienomis jam bus mokamas atlyginimas ar šis darbo laikas bus pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (tuo atveju, jeigu darbdavys sutinka kompensuoti darbą poilsio dienomis, darbuotojui už darbą poilsio dieną turi būti pridedamos dvi poilsio dienos prie atostogų).

Ponia Jasaitė pateikia pavyzdį: darbuotojas gruodžio 25 d. turi dirbti 4 valandas. DK numatyta, kad toks laikas turi būti apmokamas dvigubai, tačiau šalys sutarė, kad darbuotojui bus papildomai suteikiamos atostogos, taigi jos bus apskaičiuojamos taip 4 val. * 2 = 8 val. Taigi, darbuotojas turės 1 papildomą atostogų dieną.

nuotrauka::1 left

Visai kitoks apmokėjimas už švenčių dienas yra įmonės vadovui ir vadovaujantiems darbuotojams. Pagal DK įmonės vadovui už darbą švenčių dieną nėra mokama, nebent jo darbo sutartyje yra susitarta kitaip. Tuo tarpu vadovaujantiems darbuotojams, kurių sąrašas privalo būti patvirtintas įmonės dokumentuose, pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklėse, už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, t. y. viengubai, nebent darbo sutartyje yra susitaria kitaip.

Pavyzdžiui, įmonėje padalinio vadovas yra priskirtas prie vadovaujančių darbuotojų. Jis gruodžio 24 dieną dirbo 8 valandas. Darbuotojo darbo sutartyje nieko nėra parašyta apie apmokėjimą poilsio, švenčių dieną, darbą naktį ar viršvalandžius, tokiu atveju padalinio vadovui už darbą gruodžio 24 bus apmokėta viengubai.