Papildomos užsienio kalbos: Lietuvos moksleivių rodikliai – vieni žemiausių

Užsienio kalbų įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs Danijai, kuriai būtina plėsti abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis. Tokią poziciją išsako Sorenas Pindas, Danijos mokslo, technologijų, informacijos ir aukštojo mokslo ministras., jį cituoja portalas „thelocal.dk“.

„Itin svarbu, kad danai galėtų laisvai veikti Vokietijoje ir Prancūzijoje. Nuo seno esame prekiaujanti, atviros ekonomikos šalis“, – kalba danų ministras.

Vienas pavyzdžių, anot jo, yra Vokietijos ir Prancūzijos pramonė, kuriai reikalingi šiomis kalbomis kalbantys inžinieriai.

„Danija – šalis su 5,5 mln. gyventojų, aplink kurią – valstybės, kuriose gyvena 500–600 mln. žmonių. Mus šis aplinka neabejotinai veikia, o tai yra šalys, kur anglų kalba tikrai nėra pirmasis pasirinkimas“, – aiškina ministras.

Programai, kuri paskatins danų moksleivius ir studentus greta anglų kalbos mokytis kitų užsienio kalbų, šalies vyriausybė skiria 100 mln. DKK (13,4 mln. Eur). Kalbų mokymo programos bus sudaromos taip, kad moksleiviai įgytų daugiau praktinių kalbėjimo įgūdžių, kurie jiems bus naudingi darbo rinkose, siekiančiose pritraukti talentingiausius jaunus žmones. Anglų kalbos mokymasis iš programos lėšų nebus finansuojamas, nes Danijos mokyklose jai ir taip skiriama užtektinai dėmesio.

Lietuva įvardijama tarp ES šalių, kur daugiausiai gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą: antra kalba gali susikalbėti 97% darbingo amžiaus šalies gyventojų, pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Liuksemburgas. Tačiau yra vienas niuansas – vyraujanti antroji kalba Lietuvoje yra rusų, kuri ES rinkose didelių pranašumų nesuteikia.

Be to, itin mažai Lietuvos moksleivių greta anglų kalbos mokosi vokiečių, prancūzų, ispanų kalbų, rodo šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys. Ir šis skaičius metai iš metų mažėja.

Jei vokiečių kalbos 2010 m. mokėsi 16,5% Lietuvos moksleivių, 2015 m. tokių buvo vos 7,8%. Prancūzų kalbos 2010 m. mokėsi 3,5%, o po penkerių metų – tik 2,5% moksleivių.

Tuo tarpu 2015 m. vokiečių kalbos mokėsi 28% Danijos moksleivių, Kroatijoje tokių buvo 61,7%, Slovėnijoje – 64,5%, Čekijoje – 59,4%, Slovakijoje – 58,5%, Vengrijoje – 46,8%.

Lietuvių jaunimą gerokia lenkia latviai ir estai – vokiečių kalbos 2015 m. mokėsi 26,7% Latvijos ir 26,3% Estijos moksleivių.

„Eurostat“ duomenimis, pagal moksleivių, kurie mokosi dviejų ir daugiau užsienio kalbų, skaičių, Lietuva atsilieka nuo daugumos ES šalių. Pagal šį kriterijų Lietuva 2015 m. aplenkė tik Jungtinę Karalystę, Airiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją bei Graikiją.

Ekspertai pabrėžia, kad norint efektyviai įsilieti į darbo rinką, vien anglų kalbos šiandien nebeužtenka. Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“, anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų ar rusų.

Anglų kalba šiandien faktiškai vertinama kaip būtinas gebėjimas, o ne kaip užsienio kalba.