Nepavėluokite atostogauti: kaip visapusiškai pailsėti
Tikrasis poilsis - pabaigoje
Teigiama, kad pagrindinė atostogų dalis turėtų tęstis mažiausiai 3 savaites, nes vien adaptuotis prie poilsio režimo kartais reikia savaitės. Tad antrąją atostogų savaitę jau būtų galima laikyti tikruoju poilsio laiku.
Populiarėjanti tradicija imti trumpas atostogas įvairiais metų laikais nėra bloga, bet viena kuri nors atostogų dalis vis dėlto turėtų būti pagrindinė ir ilgesnė.
Kad poilsis nevirstų nuovargiu
Dažnai girdime sakant, jog žmogui tereikia išvykti iš namų ir jis jau atostogauja. Tačiau ilgainiui toks nevisavertis poilsis virsta chronišku nuovargiu, ir jį tenka vienaip ar kitaip gydyti.
Nepavėluokite atostogauti
Kai imi blogai miegoti, neapleidžia įtampa, sunku sukaupti dėmesį, prasčiau veikia atmintis, jautiesi įsisukęs į darbų karuselę ir nebeturi laiko laisvalaikiui - tai jau pervargimo požymiai. Taip atsitikus nebėra ko laukti ir būtina skubiai imti atostogas. Kita vertus, tai daryti jau kiek per vėlu. Nors tokia padėtis nėra neatitaisoma, bet normaliai pusiausvyrai atstatyti reikės daugiau laiko, pastangų ir investicijų.
Lygiavertė gyvenimo dalis
Nereikėtų manyti, kad atostogos - tai laikas, skirtas papildyti darbinę veiklą arba atgauti jėgas tik tam, jog vėl galėtum grįžti į darbą. Iš tikrųjų jos turėtų būti lygiavertė gyvenimo dalis. Pasak psichologų, jeigu taip nesureikšmintume darbo, nors jis ir yra mūsų pragyvenimo šaltinis, būtume sveikesni. Esą kur kas sveikiau pirma suplanuoti atostogas ir paskui prie jų priderinti darbo grafiką, o ne atvirkščiai.
Išmokite pasakyti „ne“
Tiems, kurie negali nustoti rūpintis darbu ir per atostogas, būdingas tam tikras nevisavertiškumo jausmas: žmogus įsivaizduoja, kad arba jį pamirš, arba be jo sugrius reikalai. Tokiems žmonėms reikia mokytis per atostogas pasakyti interesantams „ne“. Netrukdydami atostogaujančiam žmogui bendradarbiai rodo pagarba jam ir jo teisei į poilsį, o atostogaujančiam netrukdyti likusiųjų darbe - tai parodyti pagarbą jiems ir duoti ženklą, kad jais pasitiki. Visuomenei būtina ugdyti nuostatą, jog kasmet atostogauti yra normalu. Jei darbovietės vadovybei atostogos atrodo tik laiko, per kurį būtų galima uždirbti pinigų, švaistymas, reikėtų pagalvoti ir apie pinigais neišmatuojamą poilsio naudą.
Suplanuotos – geriau...
Patariama planuoti bent jau pagrindinę ar vieną kurią atostogų dalį, nes imti atostogas impulsyviai, nėra gerai. Ypač blogai veikia atostogų nukėlinėjimas dėl neatidėliotinų darbų. Tada neišvengiamai pablogėja savęs vertinimas (“nieko nesuspėju padaryti laiku“), nuotaika ir galų gale – savijauta. Geriausiai pailsima nuo seno pamėgtose vietose, kur laukia įprasta aplinka. Tuomet poilsiaujantis iš karto gali numatyti, kas jo laukia nuvykus, ir taip sutaupo adaptacijai skirto laiko. O užsibrėžtas tikslas kasmet aplankyti vis kitas vietas ir patirti vis naujų įspūdžių gerų atostogų dar negarantuoja.... bet nepersistenkite
Tikros atostogos, prasideda tada, kai nebesvarbus tampa tikslus savaitės ar paros laikas, nebekyla poreikis nuolat planuoti dienos. Todėl klysta manantieji, kad puikiai pailsės minutės tikslumu surikiavę kiekvieną trumpų atostogų dieną ir prigrūdę ją įvairiausių užsiėmimų. Pasitaiko, kad po tokių atostogų žmonės grįžta kaip po sunkaus darbo ir būna nė kiek nepailsėję.
Geriau taupiau
Svarbiausia, kad atostogos keltų sėkmės pojūtį. Mokslininkai yra nustatę, kad didesnį pasitenkinimą ir malonumą kelia mažai arba visai nieko nekainavusios atostogos. Jei atostogos labai brangios ir ypač - jei viršija finansines galimybes, nepaisant naujų įspūdžių, pasitenkinimo nebelieka.
Apsipraskite su grįžimu
Prieš grįžtant į darbą taip pat reikia laiko apsiprasti su mintimi, kad atostogos baigiasi. Kuo daugiau darbų stengtasi nuveikti prieš atostogas, tuo sunkiau atsipalaiduoti, tuo labiau artėjant jų pabaigai imama nerimauti ir galvoti apie paliktus reikalus. Specialiai rengtis sugrįžimui į darbą neverta, bet nusiteikimui reikia palikti laiko.
