Skaidrumas su išimtimis

Viešai ne kartą buvo deklaruota, kad valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veikla jau skaidri, o rezultatai vieši, tačiau vienų stambiausių valstybinių įmonių vadovų atlyginimai visuomenei, t. y. pagrindiniams tokių įmonių akcininkams, neprieinami, kitų algos taip užšifruotos, kad apie tikrąjį atlygį galima tik spėlioti. Ar tokiems įsislaptinusiems VVĮ vadovams suteikta indulgencija?
VVĮ veiklos skaidrumo užtikrinimo gairės byloja kitką. Valstybės valdoma įmonė skelbia valstybei atstovaujančios institucijos nustatytus įmonės tikslus ir užduotis, finansinius ir kitus veiklos rezultatus, esamą darbuotojų skaičių, metinį darbo užmokesčio fondą, valstybės valdomos įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą, rašoma Vyriausybės nutarime. Tačiau teiginį vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą kai kurių VVĮ vadovai interpretuoja savaip. Pvz., sužinoti, kokį atlyginimą šiemet gauna VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, misija neįmanoma. Įmonės tinklalapyje sužinome, kad ten yra 24 vadovaujantys darbuotojai, kurių kiekvienas vidutiniškai gauna 3.201 Eur per mėnesį. O generalinis? Kodėl p. Vaitkui reikėtų maskuotis?
Tokiame labirinte jis nevienišas kompanija gana solidi. Į ją įstojo Rolandas Zukas, UAB EPSO-G generalinis direktorius, Mantas Bartuška, AB Klaipėdos nafta generalinis direktorius, Lina Minderienė, AB Lietuvos pašto generalinė direktorė. O štai Audrius Zabotka, UAB Investicijų ir verslo garantijos generalinis direktorius, net paaiškino nesusipratusiam VŽ žurnalistui esą užtenka nurodyti vadovų vidurkį ir gana. Ko gero, jam ne vienam keista, ko gi tie Lietuvos piliečiai, tikrieji valstybės įmonių akcininkai, kiša nosį į VVĮ vadovų pinigines. Jei ne minėtas Vyriausybės nutarimas dėl skaidrumo gairių, net ir to vidurkio nematytume... Ir manipuliuoti tokiems prie valstybinių įmonių vairo pastatytiems vadams būtų kur kas lengviau.
VŽ nesiūlo diskutuoti dėl VVĮ vadovų atlyginimo dydžio vertinimo kriterijų yra įvairių, o nuosavybės forma neturėtų būti pretekstas mokėti jiems mažiau negu rinka. Juolab kad mes, visi akcininkai, norime, jog tokias įmones valdytų profesionalai. VVĮ įmonių valdybų nariai aiškina, kad atlyginimą vadovybei kelia atsižvelgdami į įmonių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, svarbą Lietuvos ekonomikai, siekiant užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą ir kt. Tai buvo numatyta Rimanto Sinkevičiaus, susisiekimo ministro, 2014 m. sausį išleistame įsakyme, kuriame pateikiama rekomendacija, kad ministerijai pavaldžių VVĮ valdybos gali priimti sprendimą taikyti iki 50% didesnius koeficientus pastoviajai vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimo daliai.
Kai kurių VVĮ vadovų atlygis susideda iš pagrindinės (t. y. pastoviosios) ir kintamosios dalies, jos skirtingose įmonėse nevienodos. Vadovų kintamoji atlygio dalis tiesiogiai priklauso nuo įmonei iškeltų tikslų įgyvendinimo. Tačiau čia neretai ir slypi statistinis gudravimas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose VVĮ yra fiksuota dalis ir po jos seka kelios pakopos formaliai kintamų dalių, kurios vis tiek gaunamos automatiškai (pvz., kas mėnesį). Kai renkami ir skelbiami tokie duomenys, kiekvienos įmonės vadovo sąžinės reikalas, kurią savo atlygio dalį jis parodys. Todėl net, regis, sąžiningiausiose VVĮ finansinėse ataskaitose tikrasis vadovų atlyginimas ne visada sąžiningai atsispindi.
Reikalauti VVĮ valdymo skaidrumo teisėtas akcininkų siekis. Tad norėtųsi, kad tokių įmonių vadovų atlyginimai būtų išties vieši ir iki galo skaidrūs. Kaip nėra dūmų be ugnies, taip ir kalbos apie visokius nematomus papildomus priedus neatsiranda šiaip sau. Į tai turėtų atkreipti ir nepriklausomi VVĮ valdybų nariai, juolab kad prasidėjusios permainos viename iš VVĮ flagmanų leidžia to tikėtis.
Rašyti komentarą