Personalo specialistai taps analitikais

Mes – kol kas ir toliau mėgaujamės statistika. Viena iš jų skelbia, kad daugiau kaip 40% Lietuvos įmonių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Kitoje konstatuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Taigi, sugretinę šiuos faktus, galime daryti išvadą, kad mūsų šalyje yra ir darbo, ir darbuotojų. Tik vieni kitų, arba nesuranda, arba nesutampa abiejų pusių lūkesčiai. Kaip tada darbdaviui rasti reikiamų darbuotojų, o darbuotojai – norimus darbdavius?

Vis daugiau sričių apimanti skaitmenizacija plečia žmonijos galimybes ir įgalina kitaip spręsti verslo problemas. Atsižvelgdami į naujausias tendencijas bei galimybes, savo organizacijoje padarėme daug pokyčių, vienas iš jų – žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. „Lietuvos energija“ prieš keletą metų įsteigė Verslo aptarnavimo centrą, kuris administruoja visų grupės įmonių žmogiškuosius išteklius. Šios paslaugos sutelkimas vienoje vietoje įgalino žengti labai svarbų žingsnį – su informacijos srautu, atkeliaujančiu iš visų grupės įmonių, dirbti vieno langelio principu. Šių duomenų analizė ir informacijos valdymas leidžia greitai reaguoti į verslo poreikius. Dėl to kinta ir personalo specialistų darbas. Jie dirba su didžiuliais informacijos srautais, kuriuos gauna iš skirtingų informacijos kanalų. Gerai struktūrizuoti duomenys ir jų analizė pasitelkiami priimant sprendimus, pvz., dėl naujų darbuotojų.

Dėl inovacijų ir naujų technologijų plėtros žmogiškųjų išteklių valdyme vis mažiau reikės vadybininko paslaugų. Tai yra žmogaus, kuris dabar talpina darbo skelbimus portaluose, sudaro potencialių kandidatų sąrašą, vykdo atrankas – kviečia kandidatus į pokalbius, prašo juos atlikti tam tikrus testus ir t.t. Tačiau, kaip ir daugelis verslo sričių, žmogiškieji ištekliai vis labiau remsis analitikais. Tai – žmonės, kurie geba kaupti reikiamus duomenis, juos analizuoti, moka užduoti teisingus klausimus, greitai reaguoja, o svarbiausia – puikiai išmano verslą, kuriame dirba.

Tokiems išvardytiems įgūdžiams išsiugdyti reikia patirties, todėl savo žmogiškųjų išteklių vadybininkams tiesiog pasiūlysime tęsti jiems gerai žinomą darbą, bet nuo šiol jie turės pasitelkti naujus darbo įrankius - potencialių kandidatų sąrašus sudarinėti iš jau turimos informacijos bazės, su jais bendrauti, reikiamas užduotis atlikti elektroninėje erdvėje. Žmogiškųjų išteklių srities analitikų „arkliukas“ bus informacija, todėl jie turės būti labai akylūs ne tik organizacijos viduje, bet ir išorėje – ieškoti, atsirinkti ir kaupti viešoje erdvėje pasirodančią naudingą informaciją. O kol įgaus analitiko gebėjimų, privalės apsiginkluoti kantrybe ir turės išmokti ramiai priimti nesėkmes.

Žmogiškųjų išteklių analitikas – nėra visiškai nauja pareigybė, nes personalo valdymo įmonės šioje srityje jau yra nemažai pasidarbavusios. Verslui nuolat ieškodamos tinkamų darbuotojų, iš įvairių šaltinių jos jau sukaupė didžiules duomenų bazes, todėl mūsų organizacijai jų patirtis bus labai vertinga.

Remdamasi savo patirtimi galiu drąsiai tvirtinti, kad žmogiškųjų išteklių sritis yra nuolatinių pokyčių erdvėje. Tai atspindi ir „Lietuvos energijos“ pavyzdys, kai nuo kadrų skyriaus palaipsniui perėjome prie sisteminio požiūrio į organizacinį vystymą. Šių metų pradžioje žengėme dar vieną pažangos žingsnį: atsisakėme funkcinio darbo organizavimo ir perėjome prie partnerystės modelio – mūsų įmonės turi žmogiškųjų išteklių partnerius. 2017 m. sieksime įgyti žmogiškųjų išteklių analitikos kompetencijų ir naudotis naujomis skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis.

Komentaro autorė – Ilona Daugėlaitė, „Lietuvos energijos“ Organizacinio vystymo direktorė